Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Bronislovas Liatukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00532-2014-4

2015 m. vasario 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam K. P., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir nukentėjusiosios E. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 7 mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams, bausmės vykdymo metu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo, pagal BK 227 str. 2 d. - 8 MGL, t. y. 1040 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str.1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, bausmės vykdymo metu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 227 str. 2 d. ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo ir 8 MGL, t. y. 1040 Lt dydžio bauda (vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą 1 dieną, bauda sumažinta iki 6 MGL, t. y. 780 Lt (225 Eur).

Taip pat nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista jos naudai iš K. P. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2014-06-22 apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stumdamas iš lauko pusės namo duris nubrozdino sutuoktinei E. P. dešinę ranką, sugriebęs už dešinės rankos ištraukė ją iš namo į lauką, dėl ko ji turėjo nušokti nuo laiptų ir suklupo ant žvyro takelio bei nusibrozdino kelius, sugriebė už dešinės rankos ir tyčia nustūmė ją į pievą, dėl ko ji nukrito, tokiu būdu mušdamas padarė dvi kraujosruvas dešinio žasto nugariniame paviršiuje, kraujosruvą dešino žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, dvi kraujosruvas kairio kelio srityje, dvi kraujosruvas kairėje blauzdoje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio kelio priekinėje - vidinėje dalyje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje - vidinėje apatinėje dalyje, kas sukėlė E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2014-06-22 apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu tiesiogiai sakydamas „dabar tave užmušiu, supjaustysiu į gabalus ir padėsiu į šaldytuvą“ grasino nužudyti sutuoktinę E. P. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi grasinimo metu jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2014-06-22 apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 13, sustabdytas neblaivus vairavęs motociklą „KINROAD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už nustatytus galimai padarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 123 str. 5 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresniesiems patruliams T. D. ir J. G. tiesiogiai pasiūlė pinigų, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, kad paperkami valstybės tarnautojai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų K. P. administracinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios E. P. apeliacinis skundas atmetamas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo paskiriant bausmę ir neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 1, 2, 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniais skundais nėra ginčijama nusikalstamų veikų kvalifikacija, paskirtos bausmės dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo

BK 48 str. 6 d. 4 p. numatyta, kad teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai šis sutinka, taigi įstatymas šio įpareigojimo vykdymo galimumą aiškiai sieja su asmens, kuriam jis skiriamas sutikimu. Neesant sutikimo tokio įpareigojimo skyrimas tampa beprasmis, kadangi negalės būti vykdomas. Kaip matyti iš paskelbimo apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymo protokolo (b. l. 65) K. P. sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau ne su įpareigojimais (tame tarpe ir siūlomu paskirti įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo). Tai, kad jis nesutinka gydytis nuo alkoholizmo, nuteistasis akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas paskirdamas šį įpareigojimą nenurodė jokių tokį sprendimą patvirtinančių motyvų. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad K. P. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre konsultuotas tik vieną kartą - 2011-07-15, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, suteikta „Torpedo“ paslauga (b. l. 59). Tačiau pažymoje nurodoma ir tai, kad jis centre nesilanko nuo 2011-07-15, tuo tarpu objektyvių duomenų apie tai, kad K. P. šiuo metu būtų priklausomas nuo alkoholio, byloje nėra. Vien tai, kad nusikalstama veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, nėra pagrindu padaryti išvadą dėl asmens priklausomybės alkoholiui. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, teisminio nagrinėjimo metu nesiaiškino ar K. P. šiuo metu reikalingas gydymas nuo alkoholizmo ar jis sutinka gydytis, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis jau iš anksto buvo išreiškęs savo poziciją dėl to, kad nesutinka su įpareigojimais, o skirdamas šį įpareigojimą jo visiškai nemotyvavo, todėl daroma išvada, kad teismas, skirdamas įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo esant kaltinamojo iš anksto išreikštam nesutikimui netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keičiamas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria K. P. paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis, byloje 2K-457/2013).

Dėl nuosprendžiu nustatytų aplinkybių aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad jis grasino nukentėjusiąją sukapoti, tačiau su tokiu apeliacinio skundo teiginiu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas nekelia klausimo dėl šios veikos netinkamos kvalifikacijos pagal BK 145 str. 1 d., todėl detaliau šis klausimas nenagrinėjamas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, aprašant veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. nurodyta, kad R. P. grasino nužudyti sutuoktinę E. P. sakydamas „dabar tave užmušiu, supjaustysiu į gabalus ir padėsiu į šaldytuvą“, t.y. nuosprendyje nenurodoma, kad buvo grasinama sukapoti, minima sąvoka „supjaustysiu“, kurios reikšmė nėra tapati žodžiui „sukapoti“. Be to, kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu, įvykio metu jis buvo neblaivus ir ne visas aplinkybes gerai prisiminė, tačiau neneigė grasinęs ar galėjęs grasinti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliai nukentėjusios E. P. nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl priteisto civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Kadangi teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimų nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą atvejais yra labai nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, todėl neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Apylinkės teismas motyvuodamas savo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamojo K. P. nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, sužalojimus, iš jos buvo tyčiojamasi, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir įvertinęs nurodytas aplinkybes nukentėjusiajai priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kaip atitinkantį sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir teismų praktiką (civiliniams ieškovams dėl jų nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 1000 Lt iki 5000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-680/2013, 2K-401/2012, 2K-518/2011 ir kt.)).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo E. P. (kurie išvardinti formaliai) ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai E. P. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d.. Teisėjų kolegijos manymu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nuteistasis K. P. nukentėjusiosios E. P. atžvilgiu padarė du nesunkius nusikaltimus. Nors nukentėjusios apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė tik į nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. pasekmes, tačiau toks skundo teiginys yra nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl „..kaltinamojo K. P. nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė....“, tai yra minima ne viena nusikalstama veika, o nusikalstamos veikos, kas leidžia teigti, kad teismas įvertino abiem nusikalstamomis veikomis padarytą neturtinę žalą. Nors nukentėjusios apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl grasinimų nužudyti atsirado ilgalaikės ir sunkios pasekmės, ji iki šiol yra nedarbinga, serga depresija, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, kad nedarbingumas, kuris kaip matyti pateiktos pažymos prasidėjo 2014-09-05 ar susirgimas depresija yra būtent nusikalstamų veikų, padarytų 2014-06-22 pasekmė, o ne sąlygota tarpusavio nesutarimų, skyrybų proceso ar kitų asmeninių priežasčių. Be abejo, dėl K. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, nerimą, stresą, išgąstį, tai patvirtina ir apeliaciniame skunde minimas išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 85), pažyma (b. l. 86), tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent dėl aptariamų sužalojimų ar išsakytų grasinimų nukentėjusiajai liko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Kaip matyti iš veikų, dėl kurių nuteistasis nuteistas aprašymo bei bylos medžiagos – smurtas ir grasinimai buvo atliekami vienu metu, netruko ilgą laiką, nebuvo ilgalaikiai bei sistemingi, padaryti sužalojimai vertinami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai pasireiškė tik kraujosruvomis. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, todėl vien atskirų pasekmių sureikšminimas, kaip kad daroma apeliaciniame skunde, visiškai nevertinant arba sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, kurių šioje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo nustatytas 5000 Lt neturtinės žalos dydis nėra adekvatus dėl nusikaltimų kilusioms pasekmėms, dėl ko mažintinas iki 800 Eur.. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą neįvertinta jo turtinė padėtis, tai, kad jis nedirba ir negauna pajamų, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamu pagrindu priteistą neturtinės žalos dydį dar labiau mažinti, kadangi nuteistasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo nedarbingumą nėra. Vien tai, kad jis neieško darbo ir nedirba, nėra pagrindu teigti, kad tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas jam bus nepakeliamas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios apeliacinio skundo ir priteisti iš nuteistojo jos prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusios skyrimo

Nuteistajam K. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. nenumato galimybės nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 8 p., 72 ¹str.. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliko galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o šia kardomąja priemone K. P. be kita ko buvo įpareigotas nesilankyti nukentėjusios gyvenamosios vietos adresu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. P. (b. l. 53). Byloje nėra faktinių duomenų, kad K. P. iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, būtų smurtavęs E. P. atžvilgiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoka nutraukta. K. P. ir E. P. gyvena atskirai. Pažymėtina, kad jei K. P. vėl grasintų nukentėjusiajai, ją terorizuotų ar atliktų jos atžvilgiu kitus nusikalstamus veiksmus, E. P. gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas K. P. atžvilgiu arba kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Esant būtinybei, tokiu atveju galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, tarp kurių yra ir įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė neskirta pagrįstai.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai, ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl likusioje dalyje nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.

Iš nuteistojo K. P. nukentėjusiajai E. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios E. P. apeliacinį skundą atmesti.