- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2-10828-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01194-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- D. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui D. M. (D. M.) dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. J. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama, pakeisti (padidinti) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-419/2018 (toliau – ir Sprendimas) iš atsakovo D. M. (toliau – ir atsakovas) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. J. (buvusi pavardė M.), gimusiai (duomenys neskelbtini), iki 400 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi dėl privalomosios teisminės mediacijos dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui, vaiko motinai J. J..
2. Ieškovė nurodė, kad Sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant vaiko motiną J. A. (po 2018 m. rugpjūčio 4 d. santuokos su R. J. sudarymo – J.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Priteistas 150 Eur išlaikymas yra nepakankamas, nes nuo jo priteisimo praėjo daugiau negu 6 metai, dukra užaugo, yra paauglė, pasikeitė mergaitės poreikiai, padidėjo išlaidos. Dukrai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų (priteisiant išlaikymą jai buvo (duomenys neskelbtini) metų), nuo šių metų rugsėjo 1 d. ji eis į (duomenys neskelbtini).
3. Dukra turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), todėl kasmet vyksta į sanatorijas reabilitacijoms, jai būtini masažai, vaistai skausmui malšinti. Gydymas kainuoja apie 30 Eur per mėnesį. Nors P. J. turi sveikatos problemų, tačiau pasikonsultavus su gydytojais nuo 2023 m. vasario 27 d. pradėjo lankyti šokių studiją. Šis būrelis kainuoja 70 Eur per mėnesį (50 Eur už lankymą, 20 Eur sceniniai drabužiai, kostiumai, avalynė, pasirodymai, koncertai). Dukra taip pat papildomai lanko nuotolines anglų kalbos pamokas (pamokos trukmė 30 min.), kurių kaina per mėnesį sudaro 200 Eur (25 Eur x 8 užsiėmimai per mėnesį), matematikos pamokas – jų kaina 40 Eur per mėnesį (8 Eur x 5 užsiėmimai). Mergaitė turi (duomenys neskelbtini) problemų, todėl vyksta pas specialistus ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gydymui, o tai per mėnesį kainuoja 30 Eur. P. J. yra paauglė, todėl kaip ir kiti jaunuoliai, nori rengtis kokybiškais drabužiais, odine, patogia avalyne, naudotis kosmetologų ir kitų grožio specialistų paslaugomis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gauna 924 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Tokį pat atlyginimą gauna jos sutuoktinis R. J.. Transporto priemonių neturi, nuo 2018 m. su sutuoktiniu įsigijo tik 0,0159 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad šiuo metu išlaiko tris nepilnamečius vaikus. P. J. padeda išlaikyti seneliai (ieškovės tėvai) ir ieškovės sutuoktinis.
5. Atsakovas nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo, kurio dydis netenkina net minimalių poreikių, nemoka, išlaikymą išieško antstoliai. Atsakovo skola 2024 m. gegužės 1 d. sudaro 3 314,03 Eur. Atsakovas su dukra nebendrauja, jai neskambina, ryšių nepalaiko. Atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba, banko sąskaitų neturi, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi. Ieškovės turimais duomenimis atsakovas yra išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas, turi gyvenamąjį būstą, tačiau turtą slepia. Ieškovės paskaičiavimu, nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikia 800 Eur, t. y. būtiniesiems poreikiams tenkinti, atėmus vaiko pinigus, reikalinga 700 Eur suma ir 100 Eur papildomiems vaiko poreikiams (gydymas, masažai, lankomi būreliai, papildomos pamokos).
Žemesnės instancijos teismas
6. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad Sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistas 150 Eur per mėnesį išlaikymas netenkina minimalių jo poreikių. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, įvertinus vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovės darbingą amžių, 400 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus. Ieškovė akcentavo tai, kad dukra užaugo, padidėjo jos išlaidos, nenori išsiskirti iš draugų, kaip ir kitos paauglės nori gražiai rengtis, naudotis kirpėjos ir kitomis grožio paslaugomis. Dukrai taip pat reikalingos papildomos pamokos, t. y. ji du kartus per savaitę lanko anglų kalbos pamokas, šių pamokų kaina per mėnesį 250 Eur, kartais prireikia papildomų pamokų; prasidėjus mokslo metams du kartus per savaitę lankys matematikos pamokas (viena pamoka kainuoja 10 Eur); ketina lankyti biologijos pamokas, nes ruošiasi laikyti šio dalyko egzaminą, viena pamoka kainuos apie 15 Eur, pamokų reikėtų du kartus per savaitę. Dukra turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), jai reikalingi masažai, vaistai, stengiasi nuvažiuoti į baseiną, problemų su (duomenys neskelbtini) (naudoja kremus, vaistus, vyksta pas (duomenys neskelbtini)), jai taip pat reikalinga (duomenys neskelbtini) (viena pora kainuoja apie 80 Eur; įdėklai į batus apie 30 Eur). Mergaitė, gydytojams leidus, lanko šokių studiją (vasarą užsiėmimai nevyksta), vyksta į pasirodymus, koncertus. Atsakovas priteisto išlaikymo vaikui nemoka, su dukra nebendrauja. Ieškovė pažymėjo, kad turi tris nepilnamečius vaikus, dukros P. J. išlaikymas jai kainuoja daugiausiai. Dukrą padeda išlaikyti ieškovės tėvai, kurie yra ūkininkai, ir sutuoktinis. Ieškovės ir jos sutuoktinio per mėnesį bendrai gaunamos pajamos siekia apie 2 000 Eur.
8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, įteikti viešo paskelbimo būdu, išaiškinant, kad teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas D. M. yra nepilnametės P. J. (buvusi pavardė M.), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
11. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-48-604/2008, nutraukdamas ginčo šalių santuoką, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai P. M. (dabartinė pavardė – J.) 300 Lt (86,89 Eur) periodinę išmoką, mokamą nuo 2008 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydis buvo pakeistas (padidintas) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-268-181/2010, Šalčininkų apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-394-604/214 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-419/2018.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-419/2018 pakeistas ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis nuo 115,85 Eur iki 150 Eur. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina J. J. (buvusi pavardė A.).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
14. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti (padidinti) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-419/2018 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. J. nuo 150 Eur iki 400 Eur. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad prieš šešerius metus priteistas išlaikymas netenkina minimalių vaiko poreikių. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų, išlaidų, susijusių su papildomu mokymusi, laisvalaikio veikla. Ieškovės paskaičiavimui, vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį, išskaičiavus gaunamus vaiko pinigus, sudaro 800 Eur.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur, todėl išskaičiavus 96,25 Eur vaiko išmoką orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra apie 306,00 Eur.
18. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju išlaikymas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistas (padidintas) 2018 m. vasario 21 d. sprendimu, t. y. prieš šešerius metus, kai mergaitė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu padėtis iš esmės pasikeitusi – augant šalių dukrai natūraliai padidėjo jos poreikiai ir atsirado papildomų išlaidų, todėl atitinkamai padidėjo būtiniesiems poreikiams (maistas, higienos priemonės, apranga, avalynė, mokymosi priemonės) patenkinti reikalingų išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad iš atsakovo priteistas 150 Eur išlaikymas per mėnesį, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nėra pakankamas minimaliems (duomenys neskelbtini) poreikiams patenkinti, taip pat yra 50 proc. mažesnis už šiuo metu taikomą orientacinį vienam tėvui tenkantį išlaikymo vaikui dydį (306 Eur).
20. Pagal byloje esančius medicininius duomenis nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametė dukra turi sveikatos sutrikimų, jai diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Dėl turimų sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini) srityje mergaitės kas 6–7 mėnesius kartojasi ūmus skausmas. Pagal gydytojų pateiktas rekomendacijas jai reikalingas sveikatos gražinamasis gydymas (reabilitacija / sanatorija), skiriami medikamentai nuo skausmo. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nemokamo sanatorinio gydymo tenka ilgai laukti, todėl mergaitei privačiai atliekami masažai, pagal galimybes vaikas lankosi baseine. Šios procedūros padeda dukrai geriau jaustis. Vaikas nuolat vartoja vaistus nuo skausmo. Gydymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 30 Eur. Mergaitė taip pat turi (duomenys neskelbtini) problemų, todėl jai reikalingos specialios veido priemonės, kosmetologų konsultacijos, šių išlaidų kaina apie 30 Eur. Dėl (duomenys neskelbtini) mergaitei reikalinga (duomenys neskelbtini) (kaina apie 80 Eur) arba specialūs įdėklai į batus (kaina 30 Eur).
21. Ginčo šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad mergaitė nuotoliniu būdu privačiai mokosi anglų kalbos. Šių mokymų kaina per mėnesį sudaro 200 Eur, o prireikus papildomų pamokų išlaidos būna ir didesnės. Ieškovė taip pat paaiškino, kad dukrai reikalingi papildomi matematikos užsiėmimai, o nuo mokslo metų pradžios dukra lankys ir privačias biologijos pamokas, siekdama tinkamai pasiruošti egzaminui (1 pamokos kaina 10 – 15 Eur; pamokų reikėtų du kartus per savaitę). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad įrodymų, galinčių patvirtinti išlaidas dukros matematikos ir biologijos papildomoms pamokoms, pateikti negali, už kiekvieną pamoką moka grynais pinigais. Mergaitė taip pat lanko šokių studiją. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė su (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį dėl P. J. šokių pamokų, kurių kaina 50 Eur per mėnesį. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šokių pamokas dukra lanko su gydytojų pritarimu, treneris jai skiria atlikti lengvesnius šokių judesius. Ieškovė taip pat nurodė, kad be mėnesinio mokesčio už šokių pamokas, taip pat tenka pirkti sceninius drabužius ir avalynę dukros pasirodymams.
22. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), turimus sveikatos sutrikimus ir jų pobūdį, papildomo ugdymo poreikį, laisvalaikio veiklą (šokių pamokos) konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį, yra pagrįstas. Ieškovė pagrindė, kad būtiniems ir specialiems nepilnametės dukters poreikiams patenkinti būtina didesnė nei orientacinė minimali išlaikymo suma. Nors byloje nėra pateiktų mokėjimo kvitų už papildomas matematikos ir biologijos pamokas, tačiau vien tik per mėnesį patiriamos išlaidos nepilnamečio vaiko gydymui, anglų kalbos, šokių pamokoms, sudaro mažiausiai 280 Eur (200 + 50 +30), todėl reikalavimas priteisti 94 Eur didesnį mėnesinį išlaikymą, nei orientacinis jo dydis, šiuo konkrečiu atveju, yra proporcingas vaiko poreikiams. Iki vaiko pilnametystės liko mažiau nei vieneri metai.
23. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendros šeimos pajamos apie 2 000 Eur per mėnesį. Ieškovė, be nepilnametės dukros P. J., turi dar du nepilnamečius vaikus: E. J. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovė turi du nekilnojamuosius daiktus (butą ir žemės sklypą), esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad išlaikyti nepilnametę dukrą jai padeda sutuoktinis ir tėvai (dukros seneliai).
25. Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: P. J. (buvusi M.) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. deklaravimo išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo gyvenamosios vietos adresą užsienyje nėra. Atsakovas neturi Lietuvoje registruotino nekilnojamojo turto, atsakovo vardu įregistruota viena transporto priemonė „Opel Vivaro“, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas. Atsakovas Lietuvoje taip pat negauna draudžiamųjų pajamų. Pagal Antstolių registro duomenis atsakovo atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas kreditoriams. Atsakovas nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo gera valia taip pat nemoka. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovo išlaikymo skola 2024 m. gegužės 27 d. sudarė 3 314,03 Eur. Atsakovas su dukra nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Išvadą teikiančiai institucijai su atsakovo susisiekti taip pat nepavyko. Ieškovės teigimu, atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba, tačiau pajamas ir turtą slepia, dukrai priteisto išlaikymo nemoka.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.
27. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį ir užsienio valstybėje gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, pagal asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenis neįgalumas nenustatytas, taip pat nėra kitų duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, todėl laikytina, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2018 m. vasario 21 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis – 150 Eur, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti Sprendimu priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tenkina.
Dėl priteisiamo išlaikymo momento ir kitų klausimų
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos momento, t. y. nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki vaiko pilnametystės.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių (toliau – Tarnyba) prašydama vykdyti privalomąją mediaciją dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Prašyme nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Kitų atsakovo kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kt.) nenurodė. Tarnyba 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į kitą ginčo šalį adresu (duomenys neskelbtini), prašydama per Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatytą terminą pateikti rašytinį (ne)sutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnybos 2024 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta, kad kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos negautas, todėl laikoma, jog šalis ja pasinaudoti nesutiko.
31. Taigi, nors šiuo atveju pagal Mediacijos įstatymą laikoma, kad šalis (atsakovas) nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas faktiškai jam siųstą pranešimą gavo ir su jo turiniu susipažino. Minėta, kad atsakovas nuo 2019 m. yra deklaravęs išvykimą gyventi į užsienį, Lietuvoje negyvena ir jam siunčiamos korespondencijos paskutiniu žinomu adresu ((duomenys neskelbtini)), negauna, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas apie ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai sužinojo nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos momento. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismo vertimu, nagrinėjamoje byloje priteisto išlaikymo padidinimo momentas negali būti siejamas su kreipimosi dėl privalomosios mediacijos ir (ar) pranešimo išsiuntimo atsakovui adresu, kuriuo jis negyvena jau keletą metų, momentu. Dėl to išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis).
32. Šalių nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Ieškovė patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinys iš esmės patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
36. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus.
37. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo Vilniaus regiono apylinkės teismas Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-419/2018 priteista 150 Eur suma, šiuo teismo sprendimu iš atsakovo dukters išlaikymui priteista po 400 Eur, todėl skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir išlaikymo vaikui sumos, o tai sudaro 250 Eur. Iki dukros pilnametystės liko 8 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 45 Eur (250 Eur × 8 ×3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
39. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis teismo sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-419/2018 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui P. M. (dabartinė pavardė – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę J. J..
Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimą įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.