Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuoti asmenys byloje V. G., A. Z., N. Z., V. Z., V. Z., I. Z., R. Z., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

7. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

8. Pareiškėjos teigimu, po tėvo V. Z. mirties likusį palikimą ji priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

9. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjų žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

10. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.

11. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

12. Iš pareiškėjos teiginių nustatyta, kad po tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini)liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini)., bei namų apyvokos daiktai. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po V. Z. mirties pareiškėja rūpinosi palikėjo turtu, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2021-08-20 pateikta informacija apie atliktus mokėjimus už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2013 iki 2021 m.

13. Nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo V. Z. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad E. B. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl E. B. teisės paveldėti V. Z. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

14. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini)jo dukra E. B. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011-05-31, jo palikimą priėmė dukra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.