- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- eI3-1027-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00577-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamas Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus
- Pareiškėjas
- MB "Grumblių žuvis
Procesinių sprendimų kategorijos: 14.4.4; 14.10; 14.15; 55.1.3
2022 m. vasario 28 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Grumblių žuvis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
mažoji bendrija „Grumblių žuvis“ (toliau – ir pareiškėja, ir MB „Grumblių žuvis“, ir Bendrija) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Panevėžio skyrius) 2021 m. spalio 29 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J39-413/2021/J04“ (toliau – ir Nutarimas) paskirtą 5 000 Eur baudą sumažinti iki 2 500 Eur, o paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, o teismui netenkinus prašymo sumažinti paskirtą 5 000 Eur baudą, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
MB „Grumblių žuvis“ skunde nurodė, kad ekonominė sankcija jai paskirta, 2021 m. liepos 13 d. neplaninio patikrinimo metu nustačius, jog (duomenys neskelbtini), sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalia Uošnos upės yra įrengtas gelžbetoninis baseinas, skirtas žuvų auginimui (toliau – ir baseinas, ir įrenginys) ir į kurį vanduo paimamas iš Uošnos upės ir į ją atgal išleidžiamas per įrengtus du vamzdžius, o įrenginyje auginamos MB „Grumblių žuvis“ priklausančios žuvys (upėtakiai ir eršketai). Pareiškėja nurodė, kad, be to, Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus (toliau – ir Aplinkos tyrimų skyrius) specialistai, siekdami nustatyti BDS₇, azotą, fosforą ir skendinčias medžiagas, 2021 m. liepos 14 d. paėmė mėginius ir ištyrę nustatė, jog mėginyje, paimtame iš Uošnos upės prieš vandeniui patenkant į įrenginį, BDS₇ yra 1,4+0,1 mg/l O₂, o mėginyje, paimtame išleistuve iš įrenginio, BDS₇ yra 2,8+0,2 mg/1 O₂. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos hidrologinių stebėjimų skyrius (toliau – ir Hidrometeorologijos tarnyba), 2021 m. liepos 27 d. atlikęs į įrenginį patenkančio vandens ir iš įrenginio ištekančio vandens debito matavimus, 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (8.42-10)-B8-1987 informavo, kad vamzdžiu iš žuvų auginimo baseino per parą išteka 518 m³ vandens. Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 1 punktu, MB „Grumblių žuvis“, norėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalėjo gauti leidimą vandens išgavimui bei nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką įrenginiui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Be to, pareiškėja nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. dėl neplaninio patikrinimo metu nustatyto pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J39-413/2021, o Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. spalio 29 d. priimtu Nutarimu už nustatytą pažeidimą skyrė MB „Grumblių žuvis paskyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą.
Bendrija teigė, kad neginčija padaryto pažeidimo ir fakto, jog paskirtoji ekonominė sankcija yra minimalaus Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto dydžio, tačiau mano, kad 5 000 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėja teigė, kad, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. kad žuvys į tvenkinį buvo sukeltos laikinai, siekiant išvengti jų masinio išmirimo ir didelių nuostolių, ir tik šiam laikotarpiui buvo imamas ir išleidžiamas upės vanduo; įrenginiai buvo sumontuoti, siekiant gauti taršos leidimą, o ne siekiant juos naudoti nuolat, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl iškilusių sunkumų nebuvo gauti laiku; pareiškėja, gavusi institucijos nurodymą, nedelsiant įrenginius išmontavo; paskirta 5 000 Eur bauda, remiantis įmonės balansu, neatskaičius veiklos sąnaudų, sudarytų vidutiniškai trijų ataskaitinių metų visas MB „Grumblių žuvis“ pajamas ir dėl to būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.
Pareiškėja tvirtino, Bendrija ir jos vadovas nebuvo anksčiau bausti už aplinkos apsaugos pažeidimus, jų finansinė padėtis yra sunki. Teigė, jog Bendrijos vadovas 2020 m. lapkričio – ir 2021 m. spalio mėnesio laikotarpiu neturėjo draudžiamųjų pajamų, negavo jokių išmokų ir pašalpų; jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 19 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo, tinkamo pagal kvalifikaciją ir sveikatos būklę, surasti nepavyko, jokių draudžiamųjų pajamų šiuo laikotarpiu ji neturėjo, išskyrus iki 2021 kovo mėnesio gautą nedarbo draudimo išmoką, dėl pablogėjusios sveikatos būklės darbo paieškas nutraukė, šeima jokių papildomų pajamų šaltinių neturi, daugiau nei metus laiko gyvena iš santaupų; MB „Grumblių žuvis“ 2021 metais veikė nuostolingai ir nors nuostoliai ir nėra ženkliai dideli ir nesuderinami su tolimesne įmonės veikla, tačiau palyginus su veiklos apyvartos mastais, numatyta ekonominė sankcija Bendrijai būtų nepakeliama našta, kuri neišvengiamai sąlygotų įmonės veiklos nutraukimą. MB „Grumblių žuvis“ vertino, kad visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti paskirtą ekonominę sankciją ir baudos mokėjimą išdėstyti.
Atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašė MB „Grumblių žuvis“ skundo reikalavimą dėl paskirtos baudos sumažinimo spręsti, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis.
Atsakovas nurodė, kad MB „Grumblių žuvis“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas 2021 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. J39-413/2021/J04 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J39-413/2021, kuriuo Bendrijai už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą. MB „Grumblių žuvis“ bauda paskirta, nustačius, kad ji vykdė ūkinę veiklą be taršos leidimo, kai toks leidimas yra reikalingas, ir taip pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 6 punkto reikalavimus.
Aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs, kad skundu MB „Grumblių žuvis“ padaryto pažeidimo neginčija, pasisakydamas dėl Bendrijos prašymo skirti mažesnę baudą, nurodė, kad juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai bei motyvuotai pripažino pareiškėją įvykdžius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir, neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, skyrė minimalią įstatyme numatytą baudą – 5 000 Eur. Nurodė, kad skirti mažesnę baudą, negu įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą pažeidimą, gali tik teismas, nustatęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatytus pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai 2021 m. rugpjūčio 5 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (14.1)-PA-3976. Remdamasis nurodytu aktu, vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius 2021 m. rugsėjo 28 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J39-413/2021.
Protokole nurodyta, kad: 1) 2021 m. liepos 13 d. atlikus neplaninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalia Uošnos upės įrengtam gelžbetoniniam baseinui, kurio matmenys 15,7x7,3 m, skirtam žuvų auginimui, vanduo buvo paimamas iš Uošnos upės; pratekėjęs pro baseiną vanduo atgal upę grįždavo per įrengtus du vamzdžius; tikrinimo metu įrenginyje matėsi plaukiojančios žuvys; 2) 2021 m. liepos 14 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad MB „Grumblių žuvis“ su O.-D. L. yra sudariusi žemės sklypo, kuriame yra įrenginys ir kuriame laikomos Bendrijai priklausančios žuvys – upėtakiai ir eršketai, nuomos sutartį; pagal UAB „Projkelva“ parengtą įrenginio remonto projektą, vanduo, paimamas vamzdžiu iš Uošnos upės, turi būti išleidžiamas į šalia esantį nusodintuvą (kūdrą), tačiau patikrinimo metu išleidimo vamzdis buvo nukreiptas atgal į Uošnos upę; 3) Aplinkos tyrimų skyrius specialistai 2021 m. liepos 14 d. paėmė vieną mėginį iš Uošnos upės prieš vandeniui patenkant į įrenginį, o kitą – išleistuve iš įrenginio į Uošnos upę; pagal 2021 m. liepos 26 d. tyrimų protokolą Nr. P-111-2021-283/1, Uošnos upėje, prieš vandeniui patenkant į įrenginį, vandens BDS₇ yra 1,4±0,1 mg/1 O₂; pagal 2021 m. liepos 26 d. tyrimų protokolą Nr. P-111-2021-284/1, mėginyje, paimtame išleistuve iš įrenginio, BDS₇ buvo 2,8±0,2 mg/1 O₂; 4) Hidrometeorologinės tarnybos atliktais matavimais, į įrenginį per parą patenka 173 m³ vandens, o išteka 518 m³ vandens per parą.
Bendrijos direktorius J. P. 2021 m. liepos 14 d. paaiškinime nurodė, kad apie 200 vienetų žuvų (upėtakių ir eršketų) suleido į baseiną, esantį (duomenys neskelbtini); baseinui yra parengtas projektas, pagal kurį, vandens išleidimas iš baseino numatytas į šalia esantį nusodintuvą, tačiau faktiškai vanduo buvo išleidžiamas į Uošnos upę, nes vamzdžio į nusodintuvą nespėjo įrengti dėl prasidėjusių didelių karščių; dalį žuvų iš (duomenys neskelbtini) esančių tvenkinių perkėlė į šį baseiną dėl prasidėjusių karščių. Be to, Bendrijos vadovas 2021 m. rugpjūčio 5 d. papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame baseine žuvų neaugina, į jį žuvis perkėlė laikinai dėl ekstremalių gamtinių sąlygų, t. y. prasidėjus dideliems karščiams ir ėmus žuvims dusti (duomenys neskelbtini) esančiuose tvenkiniuose.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2021 m. spalio 29 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J39-413/2021/J04“ MB „Grumblių žuvis“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos leidimų taisyklių 6 punkto, Vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, numatytus pažeidimus buvo paskirta 5 000 Eur dydžio ekonominė sankcija.
Vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, išgaunantis (planuojantis išgauti) 100 m³ ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams, ir vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW), privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas. Vadovaujantis Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą) nuotekas, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos įstatymas, jeigu išleidžiamas (planuojamas išleisti) vanduo iš akvakultūros tvenkinių, kurio kiekis yra 5 m³ ir daugiau per parą. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Taršos leidimų taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1.6 punkte nurodyta, kad leidimas reikalingas, kai išleidžiama (planuojama išleisti) į paviršinius vandens telkinius 5 m³ per parą ir daugiau vandens (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti vandens kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus) iš žuvininkystės tvenkinių. Minėtų taisyklių 4 punkte numatyta, kad leidimas reikalingas kai išgaunama ar planuojama išgauti 100 m³ per parą (vidutinis metinis paėmimas) ar daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams bei vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW).
Aplinkos apsaugos departamento pateiktais patikrinimo metu nustatyti duomenys patvirtina, kad MB „Grumblių žuvis“ vamzdžiu iš Uošnos upės paimdavo ir atgal į upę išleisdavo vandenį iš gelžbetoninio baseino, skirto žuvims auginti, nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš Uošnos upės į šį Bendrijai priklausantį baseiną per parą patekdavo 173 m³ vandens, o iš jo per parą atgal į Uošnos upę buvo išleidžiama 518 m³ vandens. Taigi, Bendrija, norėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalėjo nustatyta tvarka gauti leidimą vandens išgavimui bei nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką šiam įrenginiui. Juridinio asmens aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje ir teismui paduotame skunde MB „Grumblių žuvis“ nurodytų aplinkybių neginčijo.
Įvertinus byloje nustatytus įrodymus, daroma išvada, kad jie patvirtina aplinkybę, jog MB „Grumblių žuvis“, vykdydama ūkinę veiklą, pažeidė Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 punkto, Taršos leidimų taisyklių 6 punkto, reikalavimus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2021 m. spalio 29 d. priimtu Nutarimu už išvardintus teisės aktų pažeidimus ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda paskirta pagrįstai.
Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ūkinės ir kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Taigi, už nustatytą juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą MB „Grumblių žuvis“ paskirta įstatymo nustatyta minimali bauda.
Išanalizavus skunde pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad MB „Grumblių žuvis“ neginčijo Nutarimu konstatuotų teisės pažeidimo faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį, tačiau paskirtą ekonominę sankciją įvertinusi kaip per griežtą, neproporcingą padarytam pažeidimui, sukeliančią sunkių finansinių padarinių, prašė ją sumažinti. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodė, kad skirti mažesnę baudą, negu įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą pažeidimą, gali tik teismas, nustatęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatytus pagrindus.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymo statyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už padarytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą MB „Grumblių žuvis“ skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje yra suformavęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinės veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kt. (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad MB „Grumblių žuvis“ už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ekonominė sankcija skiriama pirmą kartą; Bendrija neginčijo teisės pažeidimo padarymo aplinkybių; teisės aktų pažeidimo bylos proceso metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Sprendžiant dėl pareiškėjos pateiktų duomenų, kad į įrenginį žuvys buvo perkeltos laikinai dėl 2021 m. vasarą prasidėjusių didelių karščių, o gavus Aplinkos apsaugos departamento nurodymą, įrenginius nedelsiant išmontavo, atsižvelgiama, jog atsakovas šių skunde nurodytų aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų neteikė. Be to, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, jog MB „Grumblių žuvis“ pelnas 2020 metų pelnas siekė 1 669 Eur, o 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pelnas siekė 1 862 Eur.
Sprendžiant dėl skunde nurodytų duomenų apie Bendrijos vadovo J. P. ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, atsižvelgiama į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio nuostatas, mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. įmonė, kurios visi nariai, kurių gali būti ne daugiau kaip dešimt, yra fiziniai asmenys. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog MB „Grumblių žuvis“ turtas yra atribotas nuo jos vadovo turto. Dėl šios priežasties teismas neturi teisinio pagrindo vertinti Bendrijos vadovo ir jo šeimos turtinės padėties, kadangi ji nėra neatsiejamai susijusi Bendrija ir negali turėti įtakos Bendrijos galimybei sumokėti paskirtą baudą.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas MB „Grumblių žuvis“ paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, Bendrijai paskirtos 5 000 Eur ekonominės sankcijos, kurios dydis apie 2,7 - 3 kartus viršija ūkio subjekto pasiektus pelno rodiklius, taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrijos padarytam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimui, sukeltų juntamų finansinių sunkumų įmonei, kuri pagal savo darbuotojų skaičių ir metines pajamas laikytina labai maža įmone. Tačiau nustatant ekonominės sankcijos dydį, sprendžiama, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam ūkio subjektui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir vadovaujantis taikomu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra MB „Grumblių žuvis“ skiriama 2 500 Eur dydžio bauda.
Pareiškėja prašė 2 500 Eur paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per metų laikotarpį.
MB „Grumblių žuvis“ kreipėsi į teismą dėl paskirtos sankcijos sumažinimo, teigdama, kad paskirta ekonominė sankcija yra per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, bei nurodė, kad įmonė nėra finansiškai pajėgi paskirtą baudą sumokėti iš karto.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais; išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros ir neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).
Minėta, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis matyti, jog 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu įmonės pelnas siekė 1 862 Eur, o 2020 metais Bendrijos pelnas buvo mažesnis ir siekė 1 669 Eur. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad MB „Grumblių žuvis“ turi finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad Bendrijai iš karto sumokėti paskirtą baudą būtų palyginti sunki finansinė našta, tai turėtų neigiamos įtakos tolimesniam Bendrijos ūkinės veiklos vykdymui, todėl yra pagrindas paskirtos 2 500 Eur baudos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis penkerių mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2021 m. spalio 29 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J39-413/2021“ mažajai bendrijai „Grumblių žuvis“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 5 000 Eur baudą sumažinti ir paskirti mažajai bendrijai „Grumblių žuvis“ 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Paskirtos 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 euro centų) baudos mokėjimą mažajai bendrijai „Grumblių žuvis“ išdėstyti lygiomis dalimis penkerių mėnesių laikotarpiui, po sprendimo įsiteisėjimo kiekvieną mėnesį sumokant po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 euro centų).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.