Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-29 · Administracinė byla Nr. I-473-320/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-29Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
I-473-320/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00035-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių
Adm. byla Nr.I-473-320/2015
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00035-2014-2
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.
Panevėžys,

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu (I t., b.l. 2-5), kurį patikslino (I t., b.l.114-120), pareiškėjas prašo priteisti 50 000 litų neturtinės žalos, kildinamos iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- VPK) bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau- ir ŠTĮ) darbuotojų veiksmų, 2014-01-22 konvojuojant sergantį pareiškėją iš VPK į ŠTĮ, tinkamai neįvertinus jo sveikatos būklės, nedarant garso įrašų; neužtikrinant nuolatinės pareiškėjui priklausančių dokumentų laikymo vietos, neįrengiant laiptų, kuriais pareiškėjas galėtų vežtis lagaminus su ratukais, neleidžiant ŠTĮ palikti dalies tuo metu jam nereikalingų dokumentų. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Šiaulių tardymo izoliatorių įrengti laiptuose takelius lagaminams vežtis.

Šalys teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms tinkamai pranešta. Pirminiu skundu pareiškėjui išreiškus pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, buvo priimta teismo 2015-03-16 nutartis pristatyti G. K. į Panevėžio apygardos administracinį teismą susipažinti su administracinės bylos medžiaga 2015-05-07 nuo 9 val. ir į teismo posėdžius 2015-05-08 9 val. – 2015-05-11 9 val. (I t., b. l. 158) Pareiškėjas teismui 2015-04-29 pateikė pranešimą, kad su bylos medžiaga nesusipažins ir teismo posėdžiuose nedalyvaus (II t., b.l.3). Teismo posėdyje 2015-05-08 teisėjų kolegija nusprendė, kad bylą galima išnagrinėti šalims nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde nurodė, kad 2014-01-22 apie 8 val.30 min. jis VPK areštinės viršininkui pateikė prašymą, kuriuo pranešė, jog atsisakys vykti į ŠTĮ, jeigu jo širdies darbas neatitiks saugios sveikatos būklės, prašė jo saugumo užtikrinimui daryti garso įrašus, šį prašymą užregistruoti ir jam įteikti prašymo kopiją, tačiau tokia kopija nebuvo įteikta. Be to, dar 2014-01-21 pateikė prašymą, kuriuo prašė užtikrinti jam sveikatos priežiūros paslaugas, šio prašymo kopija jam taip pat neįteikta. 2014-01-22 jam nusivežus vieną lagaminą su ratukais į priėmimo-išėjimo patalpą, bendruomenės slaugytoja patikrino širdies veiklą, prietaiso rodytas širdies dažnis - 136 dūžiai per minutę. Tai buvo pavojinga jo sveikatai ir psichikai, todėl jis atsisakė vykti etapu į ŠTĮ. Tačiau VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau- ir VPK areštinė) viršininkas G.M. nesustabdė konvojavimo, liepė vykti etapu. Slaugytoja pareiškė, kad toks pulsas nuo susijaudinimo ir fizinio krūvio, neiškvietė gydytojo. Kameroje buvo likę dar 7 jo rankinės, kurių jis dėl sveikatos būklės negalėjo atsinešti į konvojavimo automobilį. Dėl to pareiškėjas dar labiau susijaudino, jo pulsas pašoko iki 150 d/min. L.M. iš kameros suvežė visus pareiškėjo lagaminus, o G.M. liepė konvojuotojams sunešti lagaminus į automobilį. Konvojaus pareigūnai lagaminus nešė už įplyšusių rankenų, siekdami jas visai nuplėšti, vilko žeme neatidžiai ir nerūpestingai, sugrūdo juos į automobilį, išpurvino striukę, kuri buvo ant lagamino viršaus. Tokiu būdu VPK darbuotojai jį išgrūdo iš VPK į ŠTĮ, ant asmens bylos pažymos neužrašę „atsargiai, ligonis“, nepranešė ŠTĮ, kad jį etapuoja sunkios sveikatos būklės. Atvežę į ŠTĮ su jam priklausančiais lagaminais ir rankinėmis, sveriančiais apie 160 kilogramų, konvojaus pareigūnai jį išlaipino ir išvažiavo. ŠTĮ budėtojo pareiškėjas prašė padėti susinešti lagaminus, tačiau pareigūnas nešti lagaminus atsisakė, taip pat atsisakė jam suteikti medicininę pagalbą. Taip prasidėjo jo žudymas, nešiojant lagaminus į trečią aukštą, dėl ko jis vos nenumirė. Tokiais savo veiksmais VPK ir ŠTĮ darbuotojai sukėlė pavojų jo sveikatai, traumavo širdį, kuri neatsistato, sukėlė jam stresą, pažemino jo orumą, jį niekino, skriaudė, žiauriai elgėsi ir kankino, siekdami privesti prie infarkto ir nužudyti. Atsakovės atstovai iki 2014-01-22 neužtikrino nuolatinės jam priklausančių dokumentų laikymo vietos, taip versdami jį visus dokumentus (apie 120 kg) kiekvieną kartą etapuojant neštis su savimi, nesudarė galimybės dalį dokumentų, kurie tuo metu jam nereikalingi, palikti saugiai, neįrengė laiptų su takeliais, kuriais galima būti dokumentus vežti lagaminuose su ratukais saugiai, nesugadinant rankinių. Tuo neužtikrino nežeminančios saugios aplinkos, kad jis nebūtų žeminamas, žalojamas, luošinamas bei žudomas. Tokių sąlygų neužtikrindami, pareiškėjo pulsui esant 136 d/min., pareigūnai patys privalėjo sunešti jo daiktus į konvojaus automobilį ir iš automobilio į kamerą. VPK pareigūnai, nedarydami garso įrašų, neužtikrino įrodymų dėl pareigūnų neteisėtos veikos 2014-01-22 išsaugojimo. Išvardinta veika VPK ir ŠTĮ pareigūnai jam padarė žalą, kurią pareiškėjas vertina 50000 litų. VPK ir ŠTĮ privalo užtikrinti jo teisę naudotis lagaminais, rankinėmis su ratukais pagal jų paskirtį - vežimąsi sunkesnį svorį ratukais, privalo užtikrinti jam nežeminančią ir saugią aplinką, įrengti laiptuose takelius lagaminams vežtis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 22 str.3 d. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 str., Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str.3 d., Bausmių vykdymo kodekso7 str.1 d. ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356, (toliau- ir Taisyklės) 1 ir 6 punktais. Todėl pareiškėjas prašo įpareigoti nurodytas institucijas įrengti laiptuose takelius lagaminams su ratukais vežtis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepimais teismui (I t., b.l.15-17, 168-169) su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti juos kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2014-01-22 pareiškėjas G. K. planiniu etapu turėjo vykti į ŠTĮ, nes turėjo dalyvauti 2014-01-23 Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdyje. 2014-01-22 ryte G. K. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jis nuolatos šmeižiamas, negali apsiginti nuo policijos pareigūnų veiksmų, todėl prašo visus su juo atliekamus veiksmus atlikti darant garso įrašą; prašė konvojuoti ne į ŠTĮ, o į Vilniaus pataisos namus; prašė prieš konvojuojant bendruomenės slaugytojos patikrinti jo sveikatos būklę. Bendruomenės slaugytoja L. Z. pamatavo arterinį kraujospūdį ir nustatė, kad nuteistajam ūmaus sveikatos sutrikimo nėra, jis gali būti konvojuojamas. G. K. pasiskundus, kad jo turimi lagaminai nešti per sunkūs ir nuo to gali dar labiau pablogėti jo sveikata, atsižvelgiant į tai, kad G. K. ilgai užtruko medicinos kabinete, o kiti konvojuojamieji jau laukė automobilyje, buvo priimtas sprendimas nuteistojo lagaminus sunešti į automobilį, lagaminai buvo nešami rūpestingai, su G. K. buvo elgiamasi mandagiai, pareiškėjas padėkojo už lagaminų sunešimą ir jokių pretenzijų nereiškė. Teisės aktai, reglamentuojantys policijos areštinės veiklą, nenumato daryti garso įrašų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-09-10 įsakymu Nr.484 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimų (toliau- ir Vaizdo stebėjimo reikalavimai) 33 punktas nustato, kad vaizdo stebėjimo sistema turi fiksuoti į areštinę įeinančius ir iš jos išeinančius žmones bei įvažiuojančių (išvažiuojančių) transporto priemonių identifikacinius numerius. Tai buvo paaiškinta ir pareiškėjui. Į VPK ir kitas sulaikymo įstaigas pareiškėjas pristatomas pagal teismų nutartis, kad būtų pristatytas į teismus, kuriuose nagrinėjamos bylos pagal jo skundus ir pareiškimus. VPK pareigūnai elgėsi teisėtai, itin humaniškai, jokių teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalą. Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V—820 patvirtinta Lietuvos Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau- ir Higienos norma 37-2009), kuri nenumato areštinėse takelių laiptuose įrengimo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius savo atsiliepimais teismui (I t., b.l.60-62, 147-148) su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (toliau- ir TĮ vidaus tvarkos taisyklės), 101 punkte nustatyta, jog suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto; 102 punkte nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 4 dalyje numatyta, kad suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Pareiškėjas 2014-01-22 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pulso paskaičiavimo. Kadangi pulsas atitiko normas, jis nebuvo nukreiptas gydytojo konsultacijai. Pagal TI vidaus tvarkos taisyklių 109 p., suimtųjų visų turimų daiktų svoris neturi viršyti 30 kilogramų, teisės aktai neįtvirtina pareigūnų prievolės nešioti asmeninius suimtųjų daiktus, todėl pareiškėjo pretenzijos, kad pareigūnai nenešiojo jo asmeninių daiktų, neturi teisinio pagrindo. Atsakovas savo skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, neįrodė, kad jam padaryta neturtinė žala. ŠTI veikė tinkamai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taigi, nesant neteisėtų veiksmų, deliktinė atsakomybė kilti negali. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengto takelio rankinėms su ratukais vežti, nes to nenumato jokie teisės aktai, pareiškėjas ir pats savo skunde nenurodo, kokius teisės aktus ŠTI darbuotojai pažeidė. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala pripažintina ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ar smulkmeniškas, kai nustatoma, jog asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas buvo juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, tuo labiau, kurią galima būtų susieti su ŠTI veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismui paduotu skundu ir patikslintu skundu prašo jam priteisti neturtinę žalą, padarytą, jo nuomone, neteisėtais VPK ir ŠTĮ darbuotojų veiksmais bei įpareigoti VPK ir ŠTI įrengti laiptuose takelį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) nustatyta tvarka.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 str. nuostatos, CK 6.271 str. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip numato CK 6.246 str. – 6.248 str., civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų tiesioginis priežastinis ryšys. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2014-01-23 buvo paskirtas Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėta administracinė byla Nr.I-11-289/2014 (II t., b.l.18-21). G. K. 2014-01-20 VPK areštinės viršininkui pateikė prašymą, kuriuo prašė užtikrinti jo dalyvavimą šios bylos nagrinėjime, pagal teismo nutartį jį pristatyti į teismo posėdį (I t., b.l.26). G. K. į ŠTI turėjo vykti planiniu etapu 2014-01-22. G. K. 2014-01-21 VPK areštinės viršininkui pateikė pranešimą, kuriuo prašė nedelsiant jam suteikti gydytojo psichiatro, psichologo sveikatos priežiūros paslaugas, nes jis blogai jaučiasi, skundėsi jo laikymo Areštinėje sąlygomis (I t., b.l.183), pareiškėjo sveikatos būklė buvo patikrinta 2014-01-20 bei 2014-01-21 dienomis, sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta (I t., b.l.173-174). 2014-01-22 G. K. pateikė prašymą Areštinės viršininkui, kuriame nurodė, jog atsisako vykdyti visų VPK pareigūnų reikalavimus, kol nebus daromas garso įrašas, fiksuojantis visus su juo atliekamus veiksmus, siekiant užtikrinti jo saugumą nuo šmeižimo bei pastovių neteisėtų kaltinimų, atsisakė vykti planiniu etapu į ŠTI, reikalavo vežti į Vilniaus pataisos namus, patikrinti jo sveikatos būklę (I t., b.l.177-179). Pareiškėjo sveikatos būklė buvo patikrinta (I t., b.l.27, 175), jam ir toliau atsisakius vykti, policijos pareigūnai patys į konvojaus automobilį sunešė G. K. priklausančius lagaminus bei rankines su dokumentais, pareiškėjas buvo etapuotas į ŠTI.

Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų

Kaip neteisėtus pareiškėjas nurodė VPK pareigūnų veiksmus, neįrengiant takelių laiptuose lagaminams vežti, nesuteikiant sveikatos priežiūros paslaugų, jį, sunkiai sergantį, 2014-01-22 etapuojant iš VPK į ŠTI, policijos pareigūnams nerūpestingai nešant jo lagaminus į konvojaus automobilį, taip juos apgadinant, nefiksuojant policijos pareigūnų su juo bendravimo garso įrašais, neužtikrinant nuolatinės pareiškėjui priklausančių dokumentų laikymo vietos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas) (toliau- ir MN 129:2004) 1 punktas nustato, kad ši medicinos norma reglamentuoja teritorinės policijos įstaigos medicinos punkto (kabineto) (toliau- medicinos punktas) veiklos tikslus, funkcijas, darbuotojų pareigas, atsakomybę, bendradarbiavimą, įrangai keliamus reikalavimus. Pagal šios medicinos normos 10, 11 punktus, pagrindinis medicinos punkto uždavinys- užtikrinti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą areštinėje laikomiems asmenims, nustatyti būtinosios pagalbos poreikį. Teismo posėdyje liudytoja apklaustos VPK Areštinės bendruomenės slaugytojos L. Z.parodymai, Asmens sveikatos istorijos išrašas (I t., b.l.171-176) patvirtina, kad 2014-01-22 ūmaus G. K. sveikatos sutrikimo nebuvo ir jis etapu vykti galėjo. Kaip parodė L. Z., 2014-01-22 apie 10 val. G. K. buvo pasiūlyta pasimatuoti kraujospūdį, nes jis iš vakaro skundėsi bendra bloga savijauta (baime, nuovargiu, nerimu), tačiau pareiškėjas pareiškė, jog matuosis spaudimą, kai susineš visus savo daiktus. G. K. iš kameros atsinešus vieną sunkią rankinę, jo kraujospūdis buvo 133/84, pulsas - 126 dūžiai per minutę, o po 10 minučių- kraujospūdis- 137/76, pulsas- 136; padidėjęs pulsas buvo reakcija į fizinį krūvį bei dėl pareiškėjo emocinės būklės, nes jis buvo labai susijaudinęs, visą laiką šaukė, rašė skundą. L. Z. nuomone, tai buvo siekis nevykti etapu į ŠTI, jos išvada buvo, jog G. K. 2014-01-22 etapu vykti galėjo. Tokia išvada buvo įrašyta asmens bylos pažymoje. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, G. K. pulsas buvo tik 84 dūžiai per min., o pakartotinai pamatavus po 5 min.- 76 d/min. (I t., b.l.144). Be to, liudytojos L. Z. parodymai bei VPK 2014-02-17 raštas Nr.50-S-1664, adresuotas pareiškėjui (I t., b. l. 184-185), patvirtina, kad G. K. pageidavimu jis buvo užregistruotas gydytojo – psichiatro konsultacijai Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje 2014-03-18.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 7.2 punktas nustato, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę turėti su savimi įstatymų tekstus, su byla susijusius dokumentus ir užrašus. Tiek pats pareiškėjas, tiek VPK patvirtina, kad tokio pobūdžio dokumentacijos G. K. turi gana didelį kiekį, kurią talpina į 8 rankines bei lagaminus. Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorinių policijos įstaigų veiklą, nenustato pareigos policijos pareigūnams nešioti asmeninius Areštinėje laikomų asmenų daiktus. Tačiau VPK pareigūnai, atsižvelgdami į pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos būklės bei į užtrukusią pareiškėjo medicininę apžiūrą, patys sunešė pareiškėjo lagaminus į konvojaus automobilį. Tai patvirtina tiek paties pareiškėjo, tiek liudytojų G.M., L.M. parodymai teismo posėdyje. Tokie pareigūnų veiksmai vertintini kaip geranoriški, jie atlikti pareiškėjo naudai, todėl jo teisių niekaip pažeisti negalėjo. Pareiškėjas nurodo, jog lagaminai buvo nešami neatsakingai, nerūpestingai, dėl ko galėjo būti sugadinti, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojų G.M., L.M. teismo posėdyje duoti parodymai, jog lagaminai buvo nešami tvarkingai, o G. K.net padėkojo už lagaminų sunešimą, 2014-01-22 įvykių filmuota medžiaga (I t., b.l.18), iš kurios matyti, jog lagaminai ir rankinės buvo nešami tvarkingai.

Tiek pareiškėjo 2014-01-20 VPK areštinės viršininkui pateiktas prašymas, tiek liudytojo G.M. parodymai patvirtina, kad buvo priimta teismo nutartis pristatyti jį Šiaulių apygardos administracinį teismą į administracinės bylos Nr.I-11-289/2014, kurią VPK pareigūnai privalėjo vykdyti, pareiškėjas pageidavo dalyvauti minėtos bylos nagrinėjime ir joje dalyvavo, ką patvirtina šioje byloje priimti procesiniai dokumentai (II t., b.l.22-27).

Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, jog VPK pareigūnų veiksmai G. K. 2014-01-22 etapuojant į ŠTI buvo teisėti.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr.V-820 patvirtinta Lietuvos Higienos norma HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši Higienos norma nenumato, kad Areštinėse privalo būti įrengiami takeliai laiptuose lagaminams vežti, todėl nėra pagrindo įpareigoti VPK tokius takelius įrengti. Minėta higienos norma taip pat nenumato, kad areštinėje laikomo asmens daiktams laikyti būtų skiriama atskira saugoma patalpa. Kokios apimties dokumentaciją su savimi būtina turėti, yra paties pareiškėjo pasirinkimas. Kaip teismo posėdyje parodė VPK areštinės viršininkas G. M., areštinėje skirti tokią patalpą nėra galimybės dėl ploto stygiaus, pareiškėjas tokio pageidavimo ir nebuvo išreiškęs, be to, dažniausiai kameroje G. K. laikomas vienas.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą taip pat kildina ir iš VPK veiksmų, nedarant garso įrašų jo ir policijos pareigūnų bendravimui fiksuoti. Policijos pareigos daryti tokio pobūdžio garso įrašus nenumato nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis žalą patyrė ir dėl to, kad nebuvo įteiktos jo prašymų kopijos. VPK, registruodamas asmenų, laikomų areštinėje, skundus, prašymus, vadovaujasi Taisyklėmis, kurių 13.1 punktas numato, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teismą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, valstybės ir savivaldybės institucijas, vidaus reikalų ministrą, policijos generalinį komisarą, visuomenines organizacijas, Europos žmogaus teisių teismą ir kitas kompetentingas tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais. Taisyklių 16.3 punktas nustato, kad policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas priimtus ir užregistruotus asmenų rašytinius prašymus (pareiškimus), skundus ir laiškus perduoda policijos areštinės (policijos komisariato) raštinei; šią asmenų išsiunčiamą korespondenciją policijos areštinės (policijos komisariato) raštinė išsiunčia ar pateikia adresatams; kiekvienu atveju asmeniui privaloma pateikti pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelę. Taisyklių 16.3 punkte įtvirtinta tvarka neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau- ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 27 punkto nuostatai, nurodančiai, jog priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu, asmens pageidavimu per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas- registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija. Taigi, ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės nenustato institucijai pareigos pareiškėjui išsiųsti (įteikti) būtent spaudu pažymėtą prašymo kopiją, nustatydamos, jog pareiškėjui gali būti išsiunčiamas (įteikiamas) ir kitas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas- registracijos kortelė. Be to, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 4 punktas nustato, jog nagrinėjant asmenų prašymus šių taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Todėl VPK, užregistravusi pareiškėjo skundus, pagrįstai vadovavosi Taisyklių 16.3 ir pareiškėjui kaip gavimo faktą patvirtinantį dokumentą įteikė registracijos kortelę. Aplinkybės, kad jam registracijos kortelės buvo įteiktos, neginčija ir pats pareiškėjas.

Dėl aukščiau išvardintų argumentų teismas konstatuoja, kad VPK nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų pareigas, nustatančių reikalavimus areštinių įrengimui, sveikatos būklės įvertinimui konvojavimo metu, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai todėl nėra pagrindo pareiškėjo nurodytus VPK darbuotojų veiksmus (neveikimą) pripažinti neteisėtais.

Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų

Kaip neteisėtus ŠTI pareigūnų veiksmus, iš kurių kildina prašomą priteisti žalą, pareiškėjas nurodo atsisakymą sunešti į kamerą jo iš VPK konvojavimo metu 2014-01-22 atgabentus daiktus - 8 rankines, pačiam pareiškėjui dėl sveikatos būklės negalint jų susinešti; tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimą, pareiškėjui sunkios sveikatos būklės atvykus į ŠTI 2014-01-22; takelio laiptuose neįrengimą lagaminams su ratukais vežtis; neleidimą, išvykstant į VPK, palikti dokumentų, kurie jam nebuvo reikalingi Panevėžyje nagrinėjamosiose bylose.

ŠTI Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojos 2014-12-09 pranešimas ŠTI personalo skyriui (I t., b.l.64) bei Ambulatorinių ligonių apskaitos žurnalo kopijos (I t., b.l.65-67) patvirtina, kad 2014-01-22 konvojumi atvykęs į ŠTI G. K. kreipėsi į bendrosios praktikos slaugytoją, kad jam būtų paskaičiuotas pulsas. Bendruomenės slaugytoja jam pulsą paskaičiavo, pulsas 2014-01-22 15 val.10 min. buvo 84 d/min. (I t., b.l.66-67), t.y. ŠTI sveikatos priežiūros darbuotojai suteikė G. K. prašomą paslaugą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 101 punktas numato, kad suimtieji pas medicinos specialistus registruojami iš anksto, o pagal 102 punktą tardymo izoliatoriaus darbuotojai nedelsdami privalo suteikti pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojos 2014-12-09 pranešimas ŠTI personalo skyriui (I t., b.l.64) bei Ambulatorinių ligonių apskaitos žurnalo ir sveikatos istorijos išrašai (I t., b.l.142-146), patvirtina, jog pareiškėjo pulsas atitiko normas, todėl nebuvo pagrindo jį nukreipti gydytojo konsultacijai, sveikatos istorijoje iki 2014-01-29 nėra jokių duomenų apie G. K. fiksuotus širdies darbo sutrikimus. Minėti įrodymai paneigia G.K. paaiškinimus, jog į ŠTI 2014-01-22 jis buvo atgabentas sunkios sveikatos būklės su sutrikusiu širdies darbu.

TI vidaus tvarkos taisyklių 109 punktas nustato, kad suimtųjų visų turimų daiktų svoris neturi viršyti 30 kilogramų; į suimtiesiems leidžiamų turėti bendrąją daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Nei šių taisyklių normos, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių pareigūnų pareigas, nenustato jiems pareigos nešioti suimtųjų asmeninius daiktus. Kaip jau anksčiau buvo minėta, kokios apimties dokumentaciją su savimi būtina turėti, yra paties pareiškėjo pasirinkimas. Todėl atsisakydami nešti G. K. asmeninius daiktus ŠTI pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr.V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nenumato takelių laiptuose įrengimo, kaip nenumato ir atskirų patalpų suimtųjų (nuteistųjų) asmeninei dokumentacijai laikyti įrengimo. Todėl nėra pagrindo įpareigoti ŠTI įrengti takelius laiptuose lagaminams su ratukais vežtis, taip pat nėra pagrindo ŠTI veiksmus, neįrengiant tokių takelių, pripažinti neteisėtais. Taip pat nei Tardymo izoliatorių taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato tardymo izoliatoriams pareigos saugoti nuteistojo, laikinai perkeliamo į teritorinių policijos įstaigų areštines pagal teismų nutartis, daiktus. Be to, ŠTI teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas su tokiu prašymu į ŠTI administraciją iki 2014-01-22 net ir nebuvo kreipęsis. Todėl nėra pagrindo šiuos pareiškėjo nurodomus veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad VPK ir ŠTI darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų ar nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai arba kad būtų buvę pažeistos teisės normos, reglamentuojančios skundžiamų institucijų veiklą, t.y. nėra pagrindo pareiškėjo nurodytus VPK ir ŠTI darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271straipsnį kilti. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo įpareigoti VPK ir ŠTI įrengti laiptuose takelius lagaminams su ratukais vežti. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos Nijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė