- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-81-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00363-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Manto Jurkėno 2015-01-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-01-06 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje gautas A. K. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), R. R. ir E. P., parduodami iškirstą medieną, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. ir 178 str.
2015-01-12 prokuroras Mantas Jurkėnas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad pareiškime nurodytos UAB (duomenys neskelbtini), R. R. ir E. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos grindžiamos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 77-1-00363-11 duomenimis, jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos minėto ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nenurodo.
Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu, pareiškėjas padavė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui. 2015-01-29 nutartimi apylinkės teismas A. K. skundą atmetė motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo nurodyti faktai apie tai, kad pirkėjai R. R. ir E. P. neįsitikinio ar pardavėjas turi teisę parduoti mišką, negali būti vertinantys kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui A. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei prokuroro nutarimą ir dėl skundo priimti naują sprendimą, t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta, nes priimta, neišsamiai išnagrinėjus jo nurodytas aplinkybes.
Skunde nurodoma, jog skundžiamojoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nepasisakyta dėl prokuroro šališkumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, grindė kaltinamuoju aktu, kuris negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam nuosprendžiui. Tokiu būdu buvo pažeista ne tik nekaltumo prezumpcija, bet ir įrodinėjimo taisyklės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje išdėstytais argumentais, kad neva mišką parduodantis asmuo pateikė suklastotus leidimus ir tuo suklaidino pirkėją. Nurodo, kad pardavėjas privalo pateikti ne kažkokius leidimus, o nuosavybę įrodančius dokumentus arba įgalinimus valdyti konkretų turtą. Šiuo atveju nuosavybė turėjo būti nustatoma pagal viešo Registrų centro duomenų bazę. Tai, kad egzistavo (ar buvo suklastoti) leidimai kirsti mišką, esmės nekeičia, nes leidimas tik rodo, kad valstybinės institucijos leidžia nustatyta tvarka vykdyti miško kirtimą, kuria savininkai gali pasinaudoti patys arba gali perleisti neiškirstą mišką (medžius) pirkėjui, kuris nustatytomis sąlygomis iškirs nupirktą mišką. UAB (duomenys neskelbtini) per savo atstovus nesudarė jokio sandorio dėl miško įsigijimo su miško savininkais. Siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą miško iškirtimą ir realizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) vadovai pateikė suklastotus dokumentus - sąskaitas ir kasos pajamų orderius, teigdami, kad pagal juos neva išmokėję lėšas pardavėjų atstovui P. P.. Tačiau po to byloje atliekant atpažinimus, neatpažino P. P., kas reiškia, kad su juo neturėjo iš viso jokių reikalų. Atlikus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų ekspertizes, paaiškėjo suklastojimo faktas, kadangi ekspertai nustatė, kad jų nepasirašė nei P. P., nei koks nors kitas iš bylos žinomas asmuo.
Skunde nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini)virš 10 metų užsiima miško pirkimu, iškirtimu ir realizavimu ir, kaip profesionalūs verslininkai negali nežinoti elementaraus dalyko, kad miškas perkamas iš savininkų, įsitikinus tiek jų tapatybe, tiek valdoma nuosavybe. Bandymas prisidengti tuo, jog kažkas prisistatė miško savininku, kai iš Registrų centro išrašų aiškiai matyti, kad kertamus miškus valdo daugybė savininkų, yra naivus ir negali šalinti atsakomybės.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Pagal BPK 168 str. 1 d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, numatyti BPK 168 str. 1 d.
Nagrinėjamu atveju prokuroras Mantas Jurkėnas 2015-01-12 priėmė nutarimą, kurį nepakeistą paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi. Prokuroras minėtu nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. nustatęs, jog egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas privalo būti nutraukiamas. Su tokia išvada sutinka ir pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Nagrinėjant A. K. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo UAB (duomenys neskelbtini), R. R. ir E. P. pradėjimo, buvo nustatyta, kad pareiškėjas galimai padarytas nusikalstamas veikas grindžia Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-30-914/2015 (teisminio proceso Nr. 1-77-1-00363-2011-2) duomenimis. Šioje baudžiamojoje byloje A. K. ir P. P. patraukti kaltinamaisiais. Pareiškėjas byloje kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su P. P. pagamino netikrus dokumentus, t.y. leidimus kirsti mišką, bei šių suklastotų dokumentų pagrindu apgaule įgijo atitinkamai 70000 ir 29000 litų t.y. didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos minėtoje baudžiamojoje byloje, A. K. nenurodė nei pareiškime, nei skunduose dėl prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių sprendimų. Todėl ikiteisminis tyrimas pagrįstai nebuvo pradėtas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustatys, jog nusikalstamą veiką gali būti padarę ir kiti asmenys, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, bus priimta motyvuota nutartis pranešti apie tai prokurorui.
Skunde nurodoma, jog skundžiamojoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nepasisakyta dėl prokuroro šališkumo. Tačiau pats pareiškėjas nenurodė nė vieno iš BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad prokuroras būtų šališkas ar suinteresuotas pakenkti jam. Pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimas, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindas abejoti prokuroro objektyvumu bei nešališkumu.
Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.