Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (bausmė atlikta 2019 m. gruodžio 30 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. (R. G.) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 14.20 val. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti automobilio konfiskavimo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ROIK 21144775760, pagamino netikrą dokumentą – 2021 m. rugsėjo 11 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje savo ranka įrašė, kad transporto priemonės „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas yra I. D. (I. D.), o jos pirkėjas I. M., imituodamas parašą, pasirašė transporto priemonės pardavėjo I. D. (I. D.) vardu, po to, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, šį netikrą dokumentą panaudojo, t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val. pateikė jį administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) Veiklos skyriaus viršininkui Linui Matulevičiui.

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. G. (R. G.) kaltę pripažino visiškai. Rugsėjo mėnesį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) vairavo automobilį „VW PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Norėdamas išvengti automobilio konfiskavimo, nusprendė pagaminti netikrą dokumentą, t. y. 2021 m. rugsėjo 11 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė, kad automobilio pardavėjas yra I. D. (I. D.), o pirkėja I. M., pats pasirašė už I. D. (I. D.). Paaiškina, kad iš tikrųjų tą automobilį jis pats nupirko iš I. D. (I. D.) dar prieš administracinio nusižengimo padarymą, tačiau dar nebuvo jo perregistravęs savo vardu. Jis kartu su drauge I. M. nuvažiavo į Vilnių pirkti automobilio, ten buvo susitaręs susitikti su I. D. (I. D.), sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. D. (I. D.) pardavė jam automobilį, į tą sutartį jis pats ranka į sutartį įrašė, kad jis, t. y. R. G. (R. G.), yra automobilio „VW PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas, o I. D. (I. D.) užpildė duomenis apie save. Nors 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje pati I. M. pasirašė, tačiau ji nežinojo, kad kiti sutartyje nurodyti duomenys yra neteisingi. Neatsimena tikslios datos, kad užpildė 2021 m. rugsėjo 11 d. sutartį, ją pasirašė, tikriausiai būdamas savo namuose. Nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 147–150, 161–164, 167–169).

3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.7. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Linas Matulevičius nurodė, kad yra Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus viršininkas. 2021 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val. į Švenčionių r. PK administracinės bylos (ROIK 21144775760) nagrinėjimą atvyko pažeidėjas R. G. (R. G.), kartu su juo atėjo I. M., kuri pareiškė, kad automobilis „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pažeidimo padarymo metu vairavo R. G. (R. G.), yra jos ir pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. tarp I. D. (I. D.) ir I. M.. Vadovaudamasis VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatė, kad automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. D. (I. D.). Dieną prieš administracinės bylos nagrinėjimą, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Dmitrij Kolesov (Dmitrij Kolesov) telefonu susisiekė su transporto priemonės savininku I. D. (I. D.) ir jis paaiškino, kad automobilį pardavė R. G. (R. G.), pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2021 m. rugsėjo 13 d. 20.00 val., pirkėjas paėmė automobilį ir jis daugiau jo nematė. El. paštu (duomenys neskelbtini) jis atsiuntė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Todėl nagrinėjant administracinę bylą jam kilo įtarimų, kad pažeidėjas R. G. (R. G.), siekdamas išvengti automobilio konfiskavimo dėl padaryto administracinio nusižengimo, galėjo suklastoti „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 23–26);

3.8. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. D.(I. D.) paaiškino, kad turėjo įsigijęs automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2021 m. rugsėjo 13 d. Būtent tą dieną buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, turi sutarties originalą. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje visus reikiamus duomenis apie pardavėją užpildė jo sūnus, o grafoje „Pirkėjas“ savo vardą, pavardę bei asmens kodą įrašė pats pirkėjas, t. y. R. G. (R. G.). Po sutarties sudarymo automobilį pasiėmė naujasis jo savininkas. Pirkėjas yra jaunas vyriškis, apie 25 m. amžiaus, tamsaus gymio, stambesnio kūno sudėjimo (galėtų jį atpažinti). Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. automobilis „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, pretenzijų niekam dėl automobilio neturi. Nors jis pats skambino pirkėjui, prašė nuvažiuoti ir gauti naujo savininko nuosavybės deklaravimo kodą, bet jis į prašymus nereagavo, todėl 2021 m. rugsėjo 28 d. pats kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo. Pirkėjui skambino sutartyje nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini). Parodžius liudytojui pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą 2021 m. rugsėjo 11 d. tarp pardavėjo I. D.(I. D.) ir pirkėjos I. M., paaiškino, kad šios sutarties jis nesudarė, joje nepasirašė (1 t., b. l. 29–32);

3.9. iš 2021 m. rugsėjo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytojas I. D.(I. D.) atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1, kaip vyrą, kuris iš jo nupirko automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. asmenį, su kuriuo jis 2021 m. rugsėjo 13 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje nuotraukoje buvo R. G. (R. G.) (1 t., b. l. 36–43);

3.10. VĮ „Regitra“ rašte nurodoma, kad transporto priemonė „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 528 d. buvo išregistruota gavus pareiškėjo prašymą. Pateikė I. D.(I. D.) 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą išregistruoti transporto priemonę „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52, 53, 54, 55);

3.11. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. nurodė, kad pažįsta R. G. (R. G.), jis yra jos draugas. Maždaug prie du mėnesius, tikslios datos nepamena, R. G. (R. G.) paprašė nuvežti jį į Vilnių, kadangi norėjo nusipirkti mašiną. Dviese nuvažiavo, R. G. (R. G.) nupirko žalios spalvos automobilį „VW PASSAT“, ji pati pirkimo procese pati nedalyvavo, laukė automobilyje. Vakarėjo, lauke buvo tamsu, be to, regis, lietus lijo, todėl nežino ar pardavėjas buvo vienas. Maždaug po dviejų ar trijų dienų paskambino R. G. (R. G.) ir paprašė jo, kad parduotų jai automobilį, kurį jis nusipirko Vilniuje, nes jis būtų ekonomiškesnis nei jos darbinis automobilis. Skambino savaitės vidurys, nes dar jam pasakė, kad kaip tik šeštadienį jai bus laisvadienis, galėtų nuvažiuoti į VĮ „Regitra“ ir perregistruoti automobilį savo vardu. Jis sutiko, todėl paprašė jo išpoliruotų žibintus. Sutarė, kad už automobilį jam sumokės 700 Eur. Tą pačią dieną, kai jam skambino, nuvažiavo pas R. G. (R. G.) į kiemą, į namus nebuvo užėjusi. Jis atnešė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį jau užpildytą, nes jos akivaizdoje nieko nepildė, ji tik sutartyje pirkėjo vietoje pasirašė, nes jos vardas ir pavardė jau buvo užrašyta. Pati neskaitė sutarties prieš pasirašydama, pasitikėjo R. G. (R. G.), nes žino, kad jis prekiauja automobiliais ir geriau nusimano šiuose reikaluose. Jis padavė jai vieną pirkimo pardavimo sutartį (ją vėliau pateikė pareigūnams), sumokėjo jam pinigus ir laukė, kol jis nupoliruos žibintus, kad pasiimtų automobilį. Galimai tai įvyko penktadienį, nes dar tą pačią savaitė jai paskambino R. G. (R. G.) ir pasakė, kad policija iš jo paėmė automobilį, nes jis neblaivus važiavo į parduotuvę. Jis dar pasakė, kad su savo pirkimo–pardavimo sutartimi ji turėtų nuvažiuoti į policiją ir atsiimti automobilį. Atsakė, kad jis privalo kartu su ja nuvažiuoti, nes pati niekada tokioje situacijoje nebuvo, policijoje nesilankė ir nežino kur kreiptis. Kitą savaitę, gal pirmadienį, nesulaukusi kol ją iškvies pareigūnai, paėmė R. G. (R. G.) ir atvyko į policiją išsiaiškinti dėl automobilio. Dviese užėjo į komisariatą. Ji rankinėje turėjo pirkimo–pardavimo sutartį, padavė policijos pareigūnui. Sutartį paėmęs pareigūnas nurodė atvykti bylos nagrinėjimo dieną, t. y. trečiadienį. Nurodytą dieną vėl atvyko kartu su R. G. (R. G.) į policijos komisariatą, kur sužinojo, kad sutartį pildė ir pasirašė ne automobilio šeimininkas, kad jo parašas suklastotas. Nežinojo kieno ten parašas ir kas tą sutartį surašė. Išėjusi iš policijos susijaudino, pasakė, kad pinigai sumokėti, bet automobilio ir pinigų neturi. R. G. (R. G.) pažadėjo sumokėtus pinigus grąžinti ir juos grąžino, todėl pretenzijų jam nei dėl automobilio, nei dėl pinigų neturi. Nežino ar pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta data yra teisinga, neprisimena kurią dieną pasirašė tą sutartį (1 t. b. l. 58–61, 62–65);

3.12. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. paaiškino, kad jo tėvas I. D. (I. D.) turėjo žalios spalvos automobilį „VW PASSAT“, valstybinių numerių neatsimena. Tėvas minėjo, kad įdėjo skelbimą dėl automobilio pardavimo. Rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, vakare jam paskambino tėvas su prašymu padėti užpildyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nes atvažiuoja pirkėjas. Tėvas tą sutartį turėjo. Atėjo pas tėvą, pirkėjo dar nebuvo, laukė kol jis atvažiuos. Tėvas jau buvo pats užpildęs dalį sutarties, o jis įrašė duomenis skiltyje „Pardavėjas“, t. y. tėvo vardą ir pavardę bei adresą. Atvažiavo pirkėjas autobusiuko tipo automobiliu (gal „VOLKSWAGEN SHARAN“). Buvo tamsu, bet matė, kad pirkėjas atvažiavo su moterimi, ji neišlipo iš automobilio. Į kiemą atėjo tik pirkėjas, t. y. jaunas vyras, tamsaus gymio, kalbėjo lietuviškai. Iš karto trise nuėjo prie automobilio, jam tiko automobilis ir tuomet užpildė pirkimo pardavimo sutartį. Pirkėjas savo ranka įrašė duomenis skiltyje „Pirkėjas“, t. y. įrašė savo asmens kodą, vardą ir pavardę, telefono numerį. Užpildė du sutarties egzempliorius, vienas liko tėvui, o kitas – pirkėjui. Negali paaiškinti, kodėl sutartyje nėra parašų. Galbūt toks sutarties pavyzdys. Pasirašius sutartį, pirkėjas sumokėjo pinigus ir pasiėmė automobilį. Pats pirkėjas sėdo už „PASSAT“ vairo ir išvažiavo. Parodžius 2021 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, liudytojas patvirtino, kad tai ta pati sutartis, apie kurią pasakojo (1 t. b. l. 74–77);

3.13. daiktų apžiūros protokole užfiksuota: 2021 m. rugsėjo 21 administracinės bylos ROIK 21144775760 nagrinėjimo metu I. M. pateikta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, vienas lapas, skiltyje „Pirkėjas“ nurodyta I. M., asmens kodas, telefono numeris ir pirkėjo adresas. Nurodyti transporto priemonės duomenys: „PASAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), RIDA 292173, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 600 Eur. Sutarties apačioje ties grafa „Transporto priemonę pardavė“ yra įrašas mėlynos spalvos rašikliu „I. D.“ ir parašas, ties grafa „Transporto priemonę pirko“ yra įrašas mėlynos spalvos rašikliu „I. M.“ ir parašas. Visi įrašai sutartyje atlikti mėlynos spalvos rašikliu. 2021 m. rugsėjo 29 d. I. D. (I. D.) pateiktoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, nurodyta jos sudarymo data 2021 m. rugsėjo 13 d. 20.00 val. Sutarties sudarymo valstybė nenurodyta. Skiltyje „Pardavėjas“ nurodyta I. D. (I. D.), asmens kodas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir pardavėjo adresas. Skiltyje „Pirkėjas“ – R. G. (R. G.), asmens kodas, telefono numeris. Nurodyti transporto priemonės duomenys: „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rida 292000, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 1 000 Eur. Visi įrašai sutartyje atlikti mėlynos spalvos rašikliu (1 t. b. l. 88–90, 91, 92);

3.14. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad rankraštiniai įrašai ir parašai, esantys 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, yra atlikti ne I. D. (I. D.), ne J. D., o kito asmens. Atsakyti į klausimą, ar rankraštiniai įrašai ir parašai, esantys 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, yra atlikti R. G. (R. G.), I. M., ar kito asmens, nėra galimybių dėl parašų paprastumo ir mažo grafinio informatyvumo. Rankraštiniai įrašai, esantys 2021 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, grafoje „Pardavėjas“ yra atlikti J. D., grafoje „Pirkėjas“ atlikti R. G. (R. G.) (1 t. b. l. 116–121).

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022, 26.2 punktas ir jame nurodyta kasacinio tesimo praktika).

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad R. G. (R. G.) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 14.20 val. (t. y. po administracinio nusižengimo padarymo) iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val. (t. y. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datos), Švenčionių r. sav., Švenčionėlių m. (tikslesnė nusikalstamos veikos padarymo vieta nenustatyta), siekdamas išvengti automobilio konfiskavimo dėl padaryto administracinio nusižengimo, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. sutarties sudarymo datą ir laiką, kad transporto priemonės „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas yra I. D. (I. D.), imituodamas pirkėjo parašą, po to, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, šį netikrą dokumentą – 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį panaudojo, t. y. 2021 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val. pateikė jį administracinę bylą nagrinėjančiam policijos pareigūnui, t. y. Švenčionių r. PK Veiklos skyriaus viršininkui Linui Matulevičiui. R. G. (R. G.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, jis suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina netikrą dokumentą, kuris gali sukelti teisinius pasekmes, o reikalaudamas, kad I. M. (kuri nesuprato nusikalstamos veikos pobūdžio) šią sutartį pateiktų administracinio nusižengimo bylą tiriančiam policijos pareigūnui, suprato, kad panaudoją netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti, tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą, ją vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinti ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. (R. G.) pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams (2 t., b. l. 76–79, 80–81).

7. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: nevedęs (2 t., b. l. 73), nedirbantis (2 t., b. l. 72) neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 71), teistas, bausmę atlikęs (2 t., b. l. 1–5, 6–10, 11–15), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 19–6, 61–70). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naują tyčinį nusikaltimą R. G. (R. G.) padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui, todėl pripažintina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokuroro prašomą bausmę (baudą), jos dydį parenkant artimą šios bausmės rūšies minimumui. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

8. Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta galimybė išdėstyti teismo nuosprendžiu (pagal BPK 29 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas) paskirtos baudos vykdymą dalimis, kaip to prašo kaltinamasis (2 t., b. l. 80–81). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti netgi trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis prašo baudos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, teismas, įvertinęs paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį bei kaltinamojo prašymą, nustato 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą sumokėti paskirtą baudą.

9. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. D. (I. D.) ir I. M. (1 t., b. l. 170–172), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

10. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties originalas, saugojimas Švenčionių r. PK (1 t., b. l. 122–124), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

11. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas atliko rašysenos tyrimą, atlikto tyrimo kaina 777,91 Eur (1 t. b. l. 116–121). Nors pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma 777,91 Eur sumą pripažinti proceso išlaidomis, teismas pažymi, kad vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju specialisto išvadą pateikė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnės užduotį (1 t., b. l. 103–1115), todėl daroma išvada, kad šios išlaidos neatitinka įstatymo nuostatų ir negali būti pripažintos proceso išlaidomis, todėl nepriteistinos iš kaltinamojo.

12. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 641 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. (R. G.) skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą R. G. (R. G.) privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2021 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties originalą, saugojimą Švenčionių r. PK – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. D. (I. D.) ir I. M. – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškintina, kad tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti kaltinamajam.