Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo;

2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista 90 parų areštu;

3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams;

4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė - 90 parų areštas (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 23 val. 20 min. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be aiškios dingsties, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip trylika kartų nukentėjusiajam K. A., besidengiant jam rankomis galvą, į galvos sritį ir peiliu du kartus dūrė į dešinės kojos šlaunį, tokiu būdu smurtaudamas K. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais pakaušio kairėje, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje dešiniame skruoste, kairiame žaste, abiejų šlaunų ir abiejų blauzdų srityse, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, paviršinėmis pjautinėmis žaizdelėmis kairės plaštakos III ir IV pirštų srityse, paviršinėmis durtinėmis pjautinėmis žaizdelėmis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės šlaunies srityje, tai yra sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei nosikaulio lūžiu, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, teismui parodė, kad įvykio dieną jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis susiginčijo su nukentėjusiuoju, su kuriuo prieš tai abu vartojo alkoholį, trenkė jam vieną smūgį, o tada jam aptemo sąmonė. Jį nukentėjusysis pradėjo kaltinti, kad jis jam įdūrė į koją, rodė žaizdą, tačiau jis nieko jam nepadarė. Įvykio metu buvo neblaivus. Į jo butą nukentėjusysis K. A. atvyko sveikas, nesužalotas (2 t., b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam K. A. rankomis sudavė ne mažiau kaip trylika kartų į galvos sritį ir du kartus peiliu dūrė į dešinės kojos šlaunį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, yra įrodyta visiškai.

Analizuojant šio įvykio loginę seką, taip pat matyti, kad nukentėjusiojo K. A. parodymai neprieštarauja nei liudytojų A. L., A. V. ir M. B. parodymams, nei kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Kaip matyti iš pareiškimo – protokolo, nukentėjusysis K. A. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. kaltinamojo nuomojame bute A. M. jam sudavė daug smūgių rankomis į įvairias kūno vietas bei peiliu du kartus įdūrė į dešinę koją (1 t., b. l. 11-12). Kaip nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje ant virtuvinių spintelių ir ant grindų rastos raudonos spalvos dėmės ir du virtuviniai peiliai (1 t., b. l. 18-35). Liudytojas A. L. taip pat patvirtino aplinkybes, kad įvykio dieną jis buvo nuomojame bute kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, jie vartojo alkoholį, girdėjo garsias kalbas tarp jų. Taip pat matė kaltinamojo A. M. rankose virtuvinį peilį. Grįžęs po to, kai išėjo išnešti šiukšles, rado bute kraujuojantį nukentėjusįjį K. A., kuriam buvo sužeista koja (2 t., b. l. 47). Pažymėtina, kad nors liudytojas A. L. tiesiogiai nematė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas ar durta peiliu į koją, tačiau įvertinus nusikalstamos veikos mechanizmą, taip pat tai, jog jokių kitų pašalinių asmenų be kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio vietoje nebuvo, be to, liudytojo parodymais nustatyta, kad iki kilusio konflikto su kaltinamuoju nukentėjusysis buvo sveikas (2 t., b. l. 47), o po konflikto – sužalotas, darytina išvada, kad nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė būtent kaltinamasis. Aplinkybes, jog atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, nukentėjusysis parodė, kad jis sužalotas būtent kaltinamojo, nurodė taip pat teisme apklausti pareigūnai A. V. ir M. B., kurie ir buvo iškviesti dėl šio įvykio į įvykio vietą (2 t., b. l. 47-48).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nustačius, kad po šios veikos padarymo kaltinamasis yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu), anksčiau skirtos švelnesnės bausmių rūšys teigiamos įtakos A. M. elgesiui nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė, A. M. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, laisvės atėmimo trukmę nustatant artimą sankcijoje nustatytam minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui.

Nustatyta, kad A. M. nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio priėmimo (nusikalstama veika padaryta 2022 m. rugsėjo 17 d.), nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis santykiu 1:1 (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir kaltinamajam A. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, kaltinamojo A. M. visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 207 Eur turtinės ir 70000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 9-10). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. A. civiliniame ieškinyje nurodė, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro – įvairūs vaistai ir bintai, kurių bendra vertė 67 Eur, nepataisomai sugadinti džinsai, kurių vertė 100 Eur, ir sukruvintas bliuzonas, kurio vertė 40 Eur. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių kiek ir kokių vaistų bei bintų jis įsigijo, tokių duomenų nepateikė ir teisiamojo posėdžio metu, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas taip pat prašė priteisti jam 100 Eur už įvykio metu nepataisomai sugadintus džinsus, kurių vertė 100 Eur, tačiau taip pat nepateikė jokių džinsų vertę, kuri yra akivaizdžiai pernelyg didelė, įsigijimą patvirtinančių duomenų. Visgi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamajam A. M. dūrus peiliu į koją nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dėvėti džinsai buvo sugadinti, juos perpjovus peiliu, dėl to, įvertinus panašių tos pačios kategorijos prekių vidutinę rinkos kainą, 50 Eur suma laikytina atitinkančią nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti 40 Eur turtinę žalą už sukruvintą bliuzoną, tačiau taip pat nepateikė jokių jo vertę patvirtinančių duomenų, iš paties civilinio ieškinio matyti, kad bliuzonas nebuvo sugadintas, o tik sukruvintas (išteptas), nesant duomenų, jog bliuzonas nėra nepataisomai sugadintas, o jo valymo kaštai nenurodyti, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. M. priteistina 50 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje – atmestinas kaip neįrodytas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. A. taip pat pareiškė 70000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, pavyzdžiui, išmušami ar nuskeliami dantys, sulaužomas žandikaulis, sutrenkiama galva, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. A. patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, jam buvo suduoti ne mažiau kaip trylika smūgių į veido sritį, taip pat du kartus durta peiliu į koją, šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas taip pat įvertina, tai, jog duomenų, jog būtų itin pablogėjusi nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ar išlikę ilgalaikiai neigiami liekamieji reiškiniai po smurto panaudojimo, byloje nėra, nors sužalojimai kojoje buvo padaryti peiliu, bet gydantysis gydytojas nurodė, jog pjautinė žaizda negili, apie 2-3 cm gylio ir 1 cm pločio, siūti nereikalinga, kraujavimo nebuvo (1 t., b. l. 16), netaikyti sudėtingi gydymo metodai, nenustatyta, jog būtų kilusios komplikacijos dėl patirtų sužalojimų, taip pat įvertina kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, aktualią teismų praktiką, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. civilinis ieškinys dėl 70000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. A. priteistina iš kaltinamojo A. M. 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka nukentėjusiajam dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus ir yra protinga bei adekvati.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė 86,96 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57-58). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo K. A. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam K. A. 2022 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) klinikose suteikta ambulatorinė vidaus ligų gydytojo konsultacija bei atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kai asmuo apsilankė sveikatos priežiūros įstaigoje dėl kitų patikslintų aplinkybių. Už K. A. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 86,96 Eur sumą (1 t., b. l. 55-58). Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo A. M..

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. A. antrinę teisinę pagalbą teikė įgaliotasis atstovas advokatas T. L. P. (2 t., b. l. 39-44). Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 240 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš prie pažymos pateikto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo nustatyta, jog advokatas T. L. P. rengė procesinius dokumentus ir ruošėsi nagrinėti bylą, konsultavo nukentėjusįjį, dalyvavo teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 40-43). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomų priteisti iš kaltinamojo A. M. valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. atstovavimui apmokėti dydis yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos iš kaltinamojo A. M. (BPK 103, 106 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. M.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 200 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos (1 t., b. l. 167-171).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamojoje byloje nustačius, jog A. M. buvo suimtas kitoje byloje, 2023 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad kaltinamajam A. M. būtinas gynėjas ir skirti koordinatoriaus parinktą gynėją dalyvauti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (1 t., b. l. 148-149). 2023 m. gegužės 10 d. teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo statusas pasikeitė, jis paleistas iš suėmimo, todėl 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas kaltinamajam A. M. (2 t., b. l. 2-3).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, jog advokatė Stasė Kupčiūnienė bylą nagrinėjant iš esmės nedalyvavo, taip pat, kaip jau minėta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas išnykus būtinam gynėjo skyrimo pagrindui, todėl 200 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. M. valstybės naudai nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Du peiliai, du tamponai su galimai biologinės kilmės nuoplovomis, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 7 (septynių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti A. M. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. M. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 500 Eur (penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo A. M. 86,96 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 96 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. M. nepriteisti.

Priteisti iš A. M. 240 Eur (du šimtus keturiasdešim eurų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. atstovavimo.

A. M. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius, du tamponus su galimai biologinės kilmės nuoplovomis, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.