- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-2729-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02855-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- H. P., J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- L. Č., J. N.
- Trečiasis asmuo
- M. H.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų H. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Č. ir J. N. ieškinį atsakovams H. P., J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo (trečiasis asmuo – M. H.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
L. Č. ir J. N. prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymą Nr. 2/3-2279-41 kelio servituto nustatymo dalyje bei nustatyti kelio servitutą patekti į/iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir priklausančių ieškovams per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir priklausantį atsakovams H. P. ir J. P. 4 metrų pločio ir 0,0374 ha ploto. Paaiškino, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 0,2500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-20 įsakymu Nr. 2.3-14377-(41) pagal UAB „Atspindys“ parengtą žemės sklypų planą, 0,2500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du žemės sklypus: 0,1140 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ieškovei J. N., bei 0,1360 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ieškovui L. Č. Tuo tarpu skundžiamu įsakymu buvo patvirtinti UAB „Geokada“ parengti atsakovų H. P. ir J. P. žemės sklypo kadastro duomenys (duomenys neskelbtini), nustatant, kad sklypo plotas yra 4,1500 ha, bei nustatant kelio servitutą 122 kv. m. plote (tarnaujantis daiktas). Ieškovams padalintas žemės sklypas yra įsiterpęs sklype, priklausančiame atsakovams. Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, kadangi: UAB „Geokada“ atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovai nedalyvavo, nebuvo kviečiami, ieškovų sutikimas su norimu nustatyti kelio servitutu, jo vieta, plotu, konfigūracija nebuvo gautas; įsakymu nustatytas servitutas taip, kad kelias, kuriuo patenkama į/iš ieškovų žemės sklypą, atsiremia į užtvankos pylimą, kur nėra suprojektuota jokio kelio ir važinėti draudžiama; nustatytas kelio servituto plotis neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi nesiekia nė 3 metrų, o turėtų būti 4 metrų pločio, nes būtent toks kelias egzistavo iki kadastrinių matavimų atlikimo.
Atsiliepimas
Atsakovai H. P. ir J. P. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčijamame įsakyme nustatytas kelio servitutas buvo nustatytas dar 2003 m. atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo akte, su kuriuo tuometinė sklypo savininkė J. N. sutiko. Žemės sklypas ieškovei J. N. priklausė nuo 1995 m. ir nuo to laiko ieškovai galėjo netrukdomai patekti į sklypą, jį naudoti pagal paskirtį, ilgą laiką ieškovai faktiškai naudojosi būtent tokiu keliu, t. y. kelio servitutu, kuris buvo nustatytas dar detaliajame plane, o po to ir ginčijamame įsakyme. Servitutinis kelias ėjo tiesia linija nuo atsakovų sklypo kraštinės ribos. Už tos vietos, kurioje stačiu kampu eina kelio servitutas, prasideda pylimas ir užtvanka, ankščiau ten stovėjo apsauginiai stulpai, tačiau vandens telkinio savininkui Z. H. apie 2009 m. perkėlus stulpus į priekį ir užkirtus kelią ieškovams patekti į servitutinį kelią, ieškovai pradėjo į savo sklypą važinėti per atsakovams priklausantį sklypą vis giliau ir šiuo metu faktiškai naudojasi ta atsakovų sklypo dalimi, kuri nurodyta jų prašomame nustatyti kelio servitute, o tai pažeidžia atsakovų, kaip sklypo savininkų teises. Į bylą nepateikta įrodymų, jog dėl atsakovų kaltės ieškovai neturi galimybės naudotis nustatytu servitutiniu keliu. Taip pat nėra aišku, ar teisėtai Z. H. ir M. H. draudžia važinėti keliu, prieš kurį dabar pastatyti stulpeliai, ir kuriuo nustatytas servitutas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčijamu įsakymu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, taip pat ir kelio servitutas. 2007-01-22 atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2 nurodyta, kad su gretimo sklypo savininkais nederinta, kadangi šiam sklypui kadastriniai matavimai atlikti ankščiau, ribos nekeistos. Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimais Nr. 2.5-41-18789 ir Nr. 2.5-41-18788 atkuriant nuosavybės teisės E. S. ir J. P. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 0,02 ha. Skundžiamu įsakymu nustatytas kelio servituto plotas yra 0,0122 ha, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatytas naujas servitutas, o tik patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimais Nr. 2.5-41-18789 ir Nr. 2.5-41-18788 nustatyto kelio servituto plotas.
Trečiasis asmuo M. H. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-08-31 sprendimuose Nr. 2.5-41-18789 ir Nr. 2.5-41-18788, nei Nekilnojamojo turto registre nebuvo nustatytas servituto plotas. Nekilnojamojo turto registro įrašas apie servitutą buvo panaikintas 2007-04-18, kai skundžiamo įsakymo pagrindu žemės sklypo registro įraše buvo įregistruotas 0,0122 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Pagal UAB „Geokada“ parengtą 2007-01-25 žemės sklypo planą kelio servitutas suprojektuotas taip, kad į/iš ieškovų sklypus galima patekti tik važiuojant už atsakovų sklypo ribos atkarpoje tarp plane pažymėtų taškų 5 ir 6. Atsakovų žemės sklypas taškuose 4, 5 ir 6 ribojasi su trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamuoju daiktu – pylimu. Byloje nėra duomenų, kad projektuojant kelio servitutą, išeinantį į trečiojo asmens inžinierinį statinį, buvo gautas trečiojo asmens sutikimas ir nėra nustatytas joks šio statinio kaip tarnaujančio daikto servitutas. Pylimo naudojimas automobilių keliui yra negalimas, todėl ginčijamu įsakymu nustatytas servitutas yra praktiškai neįgyvendinamas. Tvenkinio ant Rukainės upelio užtvankos genplane suprojektuota nuovaža į atsakovams šiuo metu priklausantį žemės sklypą buvo naudojama ir šis nuo seno buvęs kelias iš esmės atitinka ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto vietą ir konfigūraciją. A. J. individualios įmonės 2003-04-16 parengtame atsakovams priklausančios žemės sklypo plane nurodyta, kad kelio servitutas yra 0,02 ha, kai tuo tarpu ginčijamame įsakyme nustatytas servituto plotas yra tik 0,0122 ha. Ši paklaida viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 1 priede.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-03-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė kelio servitutą patekti į/iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir priklausančių L. Č. bei J. N. per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir priklausantį H. P. ir J. P., 4 metrų pločio ir 0,0374 ha ploto pagal UAB „Atspindys“ 2010-10-11 parengtą planą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų H. P. ir J. P. po 691,50 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. Č. bei J. N.; priteisė iš ieškovų L. Č., J. N. bei atsakovų H. P. ir J. P. po 10,68 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; grąžino ieškovui L. Č. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 199,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Padarė išvadą, jog realiai nustatytu servitutu naudotis nėra galimybės, kadangi už atsakovų žemės sklypo, ties kuriuo pasibaigia nustatyto kelio servituto riba, tolesnio kelio nėra, ir pagal Vilniaus rajono Rukainių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, Užtvankos genplaną, kelias toje vietoje negali būti įrengtas. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas nepažeidžia anksčiau nustatyto servituto, dalis servitutinio kelio sutampa. Duomenų apie kitokias galimybes ieškovams įsirengti privažiavimą iki servitutinio kelio arba iki jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu, byloje nėra. Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įsakymu nebuvo nustatytas naujas servitutas, o atlikus kadastrinius matavimus tik patikslintas nustatyto servituto plotas. Vien servituto išregistravimo 2007-03-02 įsakymo pagrindu faktas, nereiškia ankstesniu administraciniu aktu nustatyto servituto pasibaigimą ir naujo servituto atsiradimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai H. P. ir J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai ar trečiasis asmuo nepateikė tinkamai patvirtintų ir galiojančių techninių-inžinierinių ar kitokių dokumentų, iš kurių būtu galima nustatyti tikslią užtvankos bei pylimo bei barjerų vietą, iš kurių būtų matyti, kur yra užtvanka, kokia jos vieta lyginant su ieškovams ir atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kur prasideda ir kokių charakteristikų yra žemių užtvankos ketera, pylimas, ar užtvanka prasideda nuo stovėjimo aikštelės ar už servitutinio kelio, kur faktiškai turi būti pastatyti barjerai pylimuose, t. y. byloje visiškai nėra įrodytos ir nustatytos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad realiai nustatytu servitutu naudotis nėra galimybės. Antstolio M. D. 2010-11-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-51-2010 konstatuota, kad tiesiai už gelžbetoninių stulpų yra matoma, kad šioje vietoje buvo keliukas, kuris apžiūros metu yra užaugęs žole. Bet teismas nurodo priešingai, kad antstolio protokolas patvirtina aplinkybes, kad iki servitutinio kelio negalima pravažiuoti. Byloje netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantų klausimas, kadangi įvertinus visus ieškovų pareikštus (bei atsisakytus) reikalavimus, ginčijamu sprendimu tenkinta ne 50 procentų ieškinio, o tik 25 proc. Be to, visi ieškovų neturtiniai reikalavimai suformuluoti teismui dėl kitų atsakovų UAB „Geokada“ ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, todėl iš jų ir turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantai atsakovais į bylą įtraukti nepagrįstai, kadangi būtent ieškovų, o ne atsakovų, veiksmai pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus interesus, neteisėtai naudojantis H. P. ir J. P. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tačiau ši aplinkybė nebuvo vertinta ir byla išnagrinėta su netinkamais atsakovais.
Atsiliepimas
Ieškovai L. Č. ir J. N. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kadangi UAB „Geokada“ 2007-01-25 parengė žemės sklypo planą, kuris numatė kelio servitutą taip, kad kelias, kuriuo patenkama į (iš) ieškovų žemės sklypus, atsiremia į užtvankos pylimą, kur nėra suprojektuota jokio kelio ir važinėti draudžiama. Servituto nustatymo būtinybė akivaizdi, kadangi ieškovams patekti į (iš) jų žemės sklypus faktiškai ir objektyviai egzistuoja vienintelis būdas, t. y. per atsakovų žemės sklypą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama dėl trečiajam asmeniui priklausančių inžinerinių statinių vietos, konfigūracijos bei kitų duomenų. Byloje yra VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-07-13 parengtas Statinių išdėstymo planas, kuriame užfiksuota trečiajam asmeniui priklausančių inžinerinių statinių buvimo vieta ir riba su jos posūkių taškų koordinatėmis. Sulyginus UAB „Geokada“ parengto žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje pateiktas taškų 4, 5 ir 6 koordinates ir Statinių išdėstymo plane pateiktomis koordinačių reikšmėmis matoma, kad atsakovų žemės sklypas taškuose 4, 5, 6 ribojasi su tračiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu pylimu 1. Todėl atsakovų sklype UAB „Geokada“ nustatytas kelio servitutas būtų realus ir įgyvendinamas tik tuo atveju, jeigu pylimui būtų nutiestas kelias ir tokio kelio naudojimui trečiasis asmuo neprieštarautų arba būtų nustatytas trečiajam asmeniui priklausančių inžinerinių statinių kaip tarnaujančio daikto servitutas CK 4.124 str. 1 d. numatytais pagrindais. Atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vengė bendrauti su ieškovais, atsisakė ginčą baigti taikos sutartimi ir tokiu būdu vilkino bylos išnagrinėjimą. Ieškovai savo ieškiniu kėlė du reikalavimus – nustatyti kelio servitutą ir panaikinti vieną administracinį aktą. Todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos tinkamai.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas pagrįstai nustatė, kad realiai atsakovams H. P. ir J. P. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytu servitutu naudotis nėra galimybės, kadangi už atsakovų žemės sklypo, ties kuriuo pasibaigia nustatyto kelio servituto riba, tolesnio kelio nėra ir kelias toje vietoje negali būti įrengtas. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas nepažeidžia anksčiau nustatyto servituto ir 4 metrų pločio ir 0,0374 ha ploto kelio servitutas atsakovams H. P. ir J. P. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris skirtas patekti į ieškovams L. Č. ir J. N. priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Atspindys" 2010-10-11 parengtą planą, nustatytas pagrįstai. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ginčo žemės sklypų, statinių (tvenkinio, pylimo), servitutinio kelio buvimo vietą. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pagrįstai, kadangi UAB „Geokada“ nedalyvavo byloje atsakovu (pašalinta 2010-12-14 nutartimi), o reikalavimas Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu buvo atmestas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jokie jų veiksmai nepažeidžia ieškovų interesų, kadangi būtent dėl jų veiksmų ir priimtas teismo sprendimas – ieškovai byloje siūlė sudaryti taikos sutartį ir nustatyti servitutą, tačiau apeliantai atsisakė.
Trečiasis asmuo M. H. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantai neįrodė, jog už jų žemės sklypo, ties kuriuo pasibaigia nustatyto kelio servituto riba, tolesnio kelio nėra ir kelias toje vietoje negali būti įrengtas. Antstolio M. D. 2010-11-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-51-2010 patvirtina, kad šiuo metu kelias nuo stovėjimo aikštelės iki servitutinio kelio faktiškai yra susiformavęs vidine atsakovams priklausančio žemės sklypo riba, o važiuoti išorine apeliantų žemės sklypo riba nėra galimybės dėl į žemė įkastų gelžbetoninių stulpų (barjerų). Apeliantai, teigdami, esą barjerai faktiškai turi būti pastatyti už servitutinio kelio, šio teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais, tuo tarpu trečiasis asmuo byloje yra pateikęs Užtvankos genplaną, kuriame ties išvažiavimu iš aikštelės numatytas barjeras, o aukščiau – nuovaža gyventojui; pastabose nurodyta, jog žemių užtvankos ketera važinėti draudžiama (pradžioje ir gale numatomi pastatyti barjerai. Užtvankos genplane suprojektuoti barjerai atitinka faktišką jų pastatymo vietą, kuri užfiksuota VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sudarytame 2012-07-13 tvenkinio plane. Apeliantai nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad už Užtvankos genplane numatytų ir faktiškai pastatytų barjerų, apeliantų žemės sklypo išorėje įstatymų nustatyta tvarka buvo suprojektuotas kelias, tuo tarpu 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-09-21 raštas patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-17 įsakymu, patvirtintame Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte užtvankos ketera kelias nesuprojektuotas, bei, remiantis 1984-05-14 Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto parengtu tvenkinio ant Rukainės upelio užtvankos genplanu, žemių užtvankos ketera važinėti draudžiama ir užtvankos pylimo galuose privalo būti pastatyti barjerai, o transporto priemonių važinėjimas užtvankos pylimu šiuo metu sukeltų grėsmę jo stabilumui. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos tinkamai, nes ieškovai šioje byloje 2010-12-14 parengiamojo posėdžio metu patikslino ieškinio dalyką ir pareiškė tik du reikalavimus. Pagal ieškovų pareikštą reikalavimą nustatyti kelio servitutą per apeliantams priklausantį žemės sklypą apeliantai yra tinkami ir vieninteliai atsakovai kaip tarnaujančio daikto savininkai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantai apeliacinį skundą grindžia dviem argumentais: 1) kad faktines aplinkybes dėl nusistovėjusio servitutinio kelio naudojimo pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus nustatė neteisingai ir 2) kad teismo išlaidos buvo paskirstytos taip pat neteisingai, o atsakovai neturėjo būti atsakovais šioje byloje.
Pagal CK 4.111 str. servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.112 str. 5 d. viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Taigi pagal įstatymą nustatyto servituto pakeitimas yra galimas, jei paaiškėja, kad nustatytuoju nėra galimybės tinkamai naudotis. Tais atvejais, kai viešpataujančio daikto savininkas siekia pakeisti tarnaujančio daikto savininko pareigos leisti naudotis daiktu apimtį, o šis savininkas nesutinka, jis byloje laikomas atsakovu. Todėl atsakovų teiginys, kad šioje byloje jie negalėjo būti atsakovais, visiškai nepagrįstas.
Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr. 2.3-2279-41 atsakovų 4,15 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas 122 m² kelio servitutas. Šis kelio servitutas nustatytas tikslinant preliminarius žemės sklypo matavimus, atliktus atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 29, 31-34). Sklypo ribų vietovėje paženklinimo aktas (b. l. 33) tvirtina, kad ieškovų valdomas nuosavybės teise žemės sklypas yra įsiterpęs į atsakovams suformuoto žemės sklypo vidurį ir iš jo išvažiavimas į bendrus kelius eina per atsakovų žemės sklypą iki jo kraštinės, toliau brėžinyje matyti, kad kelias eina stovėjimo aikštele. Taigi iš šio sklypų vietovėje paženklinimo dokumento negalima padaryti išvados, ar servitutinis kelias baigėsi ties sklypo riba statmenai į šią ribą atsiremdamas, ar jis ėjo atsakovų sklypo pakraščiu iki automobilių stovėjimo aikštelės. Atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patikslinus kelio plotą iki 122 m² (t. I, b. l. 28), servitutinis kelias per atsakovų sklypą nustatytas išeinantis iš ieškovų sklypo tiesiai į atsakovų sklypo kraštinę ir toliau einantis už atsakovų sklypo ribos iki automobilių stovėjimų aikštelės prie užtvankos. Antstolio V. Č. 2009-04-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. I, b. l. 51-52) tvirtina, kad kelio plotis tesiekia tik iki 2,53 m. Ieškovai paaiškino, kad toks kelio plotis yra per siauras, kad galėtų būti tinkamai juo naudojamasi, bet to, kelias iki automobilių stovėjimo aikštelės turi eiti atsakovų žemės sklypo vidiniu pakraščiu, nes tokiu buvo naudojamasi iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą atsakovams, o taip pat dėl to, kad už atsakovų žemės sklypo ribos prasideda vandens tvenkinio apsauginė damba (pylimas), per kuria transporto eismas draudžiamas. Taigi ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą remiantis CK 4.112 str. 5 d. dėl servitutinio kelio turinio pakeitimo.
Į bylą pateiktas užtvankos, su kurios damba ribojasi atsakovų žemės sklypas, automobilių stovėjimo aikštelės planas tvirtina, kad į automobilių stovėjimo aikštelę statant užtvanką buvo suprojektuoti du įvažiavimai: privažiavimo kelias ir nuovaža gyventojui (t. II, b. l. 68). Sklypo ribų vietovėje paženklinimo aktas (b. l. 33) tvirtina, kad nuovaža gyventojui yra suformuota ieškovams (ar prieš ieškovus tame žemės sklype gyvenusiems gyventojams) patekti į savo žemės sklypą. Todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę atsakovams, ieškovų naudojamas kelias turėjo būti išsaugotas arba suformuotas lygiavertis servitutinis kelias, nevaržantys jų teisių turėti tinkamą privažiavimą į sklypą. Koks kelio plotis buvo iki Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr. 2.3-2279-41 nustatytojo, byloje duomenų nėra. Tačiau bet kokiu atveju turi būti laikomasi CK 4.119 str. 2 d. nustatyto minimalaus kelio pločio – 4 m. Kadangi 2007 m. paruoštu UAB „Geokada“ kadastrinių matavimu planu (t. I, b. l. 25) kelio plotis susiaurintas iki 2,53 – 2,50 m, ieškovas pagrįstai siekia nustatyto servituto pakeitimo. UAB „Geokada“ paruošto kadastrinio matavimo planas taip pat tvirtina, kad ieškovu naudojamas kelias susisiekti su jų žemės sklypu toliau iki automobilių stovėjimo aikštelės tęsiasi atitrauktai nuo išorinės atsakovų žemės sklypo ribos, kirtus aikštelę tiesia linija nueina į jungiantį kelią Vilnius-Minskas. Tačiau M. H. nuosavybės teise priklausančio tvenkinio planas tvirtina kitaip – kelias iki stovėjimo aikštelės nuo išvažiavimo į kelią Vilnius-Minskas, jeigu brėžti tiesią liniją, įvažiuoja į aikštelę ir baigiasi ties stulpeliais, kurie draudžia tolesnį važiavimą tiesiai, nes toliau prasideda užtvankos damba (t. II, b. l. 71). Sklypo ribos apima užtvankos dambą (pylimą) ir visą automobilių stovėjimo aikštelę, taigi už dambos prasideda gretimas atsakovų žemės sklypas. Užtvankos genplano brėžiniai tvirtina, kad privažiavimo kelias į automobilių stovėjimo aikštelę, jei važiuoti tiesia linija, baigiasi barjeru. Už barjero prasideda užtvankos damba (pylimas). Nuovaža gyventojui prasideda ne tiesia linija nuo privažiavimo kelio, o už dambos, t. y. atsakovų žemėje prie atsakovų žemės ribos vidinės dalies. UAB „Geokada“ paruoštame kadastrinių matavimų plane kelio tarpas tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir suprojektuoto 2,53 – 2,50 m pločio kelio iki ieškovų žemės sklypo parodytas prie pat vandens telkinio dambos vidinėje pusėje. Tokiu keliu ieškovai negali naudotis, nes jis prieštarauja tiek užtvankos projektui, tiek anksčiau, iki atsakovams nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, suformuotam ir ieškovų naudotam keliui. 2009-09-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 20-608 (t. I, b. l. 30) tvirtina, kad per užtvankos pylimą nėra suprojektuoto kelio, o pylimo ketera važinėti draudžiama dėl saugumo jo stabilumui. Todėl nepatenkinus ieškinio ir nepakeitus servituto pagal ieškovų paruoštą planą, ieškovai netektų teisėto privažiavimo, atitinkančio įstatymų keliamus reikalavimus, prie savo žemės sklypo. Atsakovai savo varianto, atitinkančio įstatymų reikalavimus ir vietovės galimybes dėl servituto pakeitimo nepateikė. Taigi nepateikė įrodymų, kad nustatytąjį servitutą galima pakeisti kitaip, nei kad siūlo ieškovai. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas galioti.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas turėjo 2766 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio 266 Lt, advokato pagalbai apmokėti 2500 Lt). Advokato pagalbai apmokėti 2500 Lt turėtos išlaidos nesiekia maksimalios ribos, kuri nustatyta teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose, patenkintas reikalavimas buvo esminis, todėl laikytina, kad priteista iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė, atsižvelgiant į bylos eigą ir sudėtingumą, yra teisinga ir protinga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą palikti nepakeistą.