Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovams H. P., J. P., dalyvaujant atsakovų atstovui adv. V. Kirpičnikovui,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Š., L. K.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. H., dalyvaujant jos atstovui adv. Z. Naus, jos atstovui Z. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Č. ir J. N. ieškinį atsakovams H. P., J. P. (J. P.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; trečiasis asmuo M. H., dėl kelio servituto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkybę, kad Tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos genplane suprojektuota nuovaža į atsakovams šiuo metu priklausantį žemės sklypą buvo ir buvo naudojama, grindžia byloje esančiais įrodymais: 1) Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajone detaliuoju planu M 1:500 (1 t., b.l. 16), kuriame atvaizduotas iki 2007 m. buvęs kelias per atsakovų žemės sklypą, kuris jungėsi ne su pylimu, kaip buvo naujai numatyta ir įbraižyta detaliajame plane, bet ėjo pylimo link, jo nepasiekęs pasisuko lygiagrečiai užtvankos pylimui ir išėjo į mašinų stovėjimo aikštelės vietą; 2) A. J. individualios įmonės 2003-04-16 parengtu atsakovams priklausančios žemės sklypo planu, pagal panaudotą ortofotografinį žemėlapį, o taip pat atskirai pateiktu ginčo vietos ortofotografinio žemėlapio ištrauka (1 t., b.l. 39). Šis nuo seno buvęs kelias iš esmės atitinka ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto vietą ir konfigūraciją (1 t., b.l. 70).

Pažymėjo, kad A. J. individualios įmonės 2003-04-16 parengtame atsakovams priklausančios žemės sklypo plane nurodyta, kad kelio servitutas yra 0,02 ha, kai tuo tarpu 2007-03-02 įsakymu nustatytas servituto plotas yra tik 0,0122 ha, ir ši paklaida viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priede. Be to, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010-11-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 89) nurodė, kad registro tvarkytojui atsakovų pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)yra daiktinių teisių atsiradimą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu įrašomi duomenys apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. Šiuo atveju kalbama apie konkretaus turinio servituto, kaip daiktinės teisės, atsiradimą, o ne esamos daiktinės teisės tikslinimą. Daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas naujas atsakovų žemės sklypo 122 kv.m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Kadangi 2007-03-02 administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas privačios žemės sklypui Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu, todėl daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl servituto nustatymo priimtas viršijant įgalinimus ir yra niekinis bei negaliojantis. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2012-04-11 nutartį Nr. 2A-743-565/2012, pateikė paaiškinimą /t.2, b.l. 43-45/, kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)atkuriant nuosavybės teisės E. S. ir J. P. į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), minėtam žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas - 0,02 ha. Teigia, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. 2 d. 1 p. suteikė teisę apskrities viršininkui administraciniu aktu (sprendimu) nustatyti servitutą žemės sklypui, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, o Vilniaus apskrities viršininkas priimdamas tokį sprendimą neviršijo jam suteiktų įgalinimų. 2007-03-02 buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas „Dėl H. P. ir J. P. privačios žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatytas kelio servituto plotas - 122 m² (0,0122 ha). Pabrėžė, kad 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nebuvo nustatytas naujas servitutas, o tik patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyto kelio servituto plotas. Žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami atliekant tikslius žemės sklypo matavimus vietovėje, taip pat atsižvelgiant į faktinį žemės sklypo naudojimą. Atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus vietovėje buvo atsižvelgta į faktinį nustatyto kelio servituto naudojimą ir remiantis juo buvo patikslintas kelio servituto plotas; kelio servituto konfigūracija išliko nepakitusi. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priede „Maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus“ nustatyta paklaida taikoma bendram žemės sklypo plotui, kuris yra nustatomas žemės sklypui atliekant kadastrinius matavimus, tačiau Nuostatuose nėra nurodyta, kad tokia maksimali leistina paklaida turi būti taikoma ir tikslinamam servituto plotui. Mano, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Į teismo posėdį ieškovai L. Č. ir J. N. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jų interesus atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama ieškovams nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas adv. R.Vitkus papildomai paaiškino, jog ieškovai nuo 1995 metų naudojosi tokiu įvažiavimu į kiemą, kaip nurodyta jų pasiūlyme dėl servituto nustatymo. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas pasisakė, jog planuose nustatyto ploto skirtumas viršijo leistiną normą, jog administraciniu aktu privačiame sklype servituto nustatymas buvo neleistinas, todėl jei teismas pripažintų jį niekiniu, nesant susitarimo, prašo nustatyti jį teismo sprendimu. Pažymėjo, jog jis kreipėsi į UAB „Matavimų studija“ kuri nustatė, kad UAB „Geokada“ projektai neatitinka įstatymų reikalavimų. Mano, jog byloje pakanka duomenų, kad trečio sklypo nėra, per pylimą važiuoti nėra galimybės. Dėl 2004-08-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nustatyto servituto, paaiškino (2 t., b.l. 169-170), kad juose nebuvo nustatytas servituto plotas, o 2003-04-16 atsakovams parengtame žemės sklypo plane nėra duomenų apie servituto konfigūraciją, t.y. servituto vieta ir kryptis nebuvo nustatyta. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovai H. P., J. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jų interesus atstovauja adv. V.Kirpičnikovas, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovų atstovas adv. V.Kirpičnikovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko, kad būtų nustatytas galiojantis servitutinis kelias, tačiau 4 m. pločio. Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti. Pripažino, jog ieškovai servitutiniu keliu nesinaudoja, važiuoja per atsakovų sklypą, tačiau juo negali naudotis ne dėl atsakovų kaltės. Byloje yra įrodymai, kad nustatant servitutą galimybė važiuoti tuo keliu, kur dabar yra stulpai, buvo. Mano, kad ieškovai, spręsdami klausimą dėl servituto naudojimo turėtų kreiptis į asmenis, kurie savo veiksmais užkirto galimybę naudotis servitutu, o šioje byloje spręsti stulpų pastatymo teisėtumo, sankasos egzistavimo klausimų nėra galimybės, nes reikia atsižvelgti į reikalavimo ribas. Teigia, kad nėra teisinę galią turinčių įrodymų, kad servitutu negalima naudotis, kad ten, kur nustatytas servitutas, yra pylimas. Teigia, jog reikia važiuoti per nustatytą servitutą. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas M. Š. 2013-01-28 teismo posėdyje palaikė rašytiniame paaiškinime išdėstytą poziciją; papildomai paaiškino, kad naikinti VAVA įsakymą nėra pagrindo, nes būtų nustatytas servitutas toje pačioje dalyje, tačiau iš esmės neprieštarauja, jog teismo sprendimu būtų patikslintas plotas, t.y. toje dalyje, kur ieškovai prašo nustatyti papildomą servitutą. Papildomą plotą turėtų nustatyti matininkas. Taip pat nesutiko su trečiojo asmens atstovo nurodytų teisės aktų, t.y. taisyklių interpretavimu, pažymėjo, jog kadastriniai matavimai atliekami norint patikslinti plotą, sklypo ribas, visus matavimus, ir nėra nurodyta, jog negali būti tikslinamas servituto plotas. Kad įsakymu patikslintas tik plotas, grindžia ir planais – išliko ta pati vieta, konfigūracija. Byloje ginčas iš esmės ne dėl ploto, o servituto konfigūracijos, ilgio, papildomo ploto servituto nustatymo. Atkreipė dėmesį, kad įsakymo priėmimo metu nebuvo kliūčių naudotis servitutu; trečiasis asmuo remiasi tvenkinio planu, kurio matavimai atlikti 2012 m. Paaiškino, kad šalia atsakovo žemės sklypo visa žemė yra valstybinė. Tiksliai nustatyti, kur yra trečiojo asmens įrenginiai būtų galima, jei būtų patvirtinti kadastriniai matavimai. Prašė ieškinį atmesti.

NŽT atstovė L. K. 2013-03-04 teismo posėdyje taipogi prašė ieškinį atmesti; paaiškino, jog abrisas yra pirminis teritorijų planavimo dokumentas; 2004 metais servitutas nustatytas preliminariais matavimais abriso pagrindu ir faktiniu naudojimu. Servitutinis kelias išeina į valstybinę žemę; mano, kad jei nustatytas servitutas, juo galima važiuoti. Dėl 2 t., b.l. 87 esančio projekto paaiškino, jog šiuo projektu vadovautis negalima, kadangi jis buvo rengiamas dėl kitų sklypų; nurodė, jog servitutas nebuvo pakeistas; tokius žymėjimus padarė matininkai.

Trečiasis asmuo M. H. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jos interesus atstovauja Z. G. ir adv. Z. Naus, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovams L. Č. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 0,2500 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 7-15). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas (1 t., b.l. 16, 20). Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinti UAB „Atspindys“ parengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys, pagal kuriuos buvęs 0,2500 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į du žemės sklypus: 0,1140 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį ieškovei J. N., bei 0,1360 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį ieškovui L. Č. (1 t., b.l. 21-22).

Ieškovams J. N. ir L. Č. priklausantys žemės sklypai yra įsiterpę į atsakovams H. P. ir J. P. nuosavybės teise priklausantį 4,1500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 28, 91-92). Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinti UAB „Geokada“ parengti šio atsakovų H. ir J. P. žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyta, kad atlikus sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas yra 4,1500 ha, įsakymo 1.2 punktu nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 122 m² plote, t.y. 0,0122 ha (1 t., b.l. 26-29).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-08-31 sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)bei atliktų preliminarių matavimų pagrindu. A. J. individuali įmonė parengė B. U. ir J. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą, kuriame nurodytas kelio servitutas (jo vieta, konfigūracija), skirtas patekti į įsiterpusį J. N. žemės sklypą – servitutas pažymėtas punktyrine linija su raide „S“ (nei plotas, nei servituto plotis nenurodytas) (1 t., b.l. 33). Nors atsakovų 2003-04-16 žemės sklypo plane kelio servitutas nepažymėtas, bet plane esančioje lentelėje „Servitutas ir kiti apribojimai“ nurodytas kelio servituto užimamas plotas – 0,02 ha, kelio servituto plotis taipogi nenurodytas (1 t., b.l. 34). Minėtais 2004-08-31 Apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai E. S. ir J. P. būtent į žemės sklypo plane bei abrise nurodytą 668-2 žemės sklypą. Šių sprendimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ir kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nenurodant servituto ploto (2 t., b.l. 46-48). Įrašas dėl servituto išregistruotas vadovaujantis Apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini); šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašytas naujas įrašas, kuriuo įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nurodant jo plotą - 0,0122.

Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimų priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. 2 d. 1 p. redakcija numatė, jog Apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu servitutas administraciniu aktu galėjo būti nustatytas, tačiau ginčijamo įsakymo priėmimo metu (2007-03-02) šie žemės sklypai priklausė nebe valstybei, o privatiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. 2 d., privačios žemės skypams servitutai administraciniu aktu gali būti nustatomi tik tais atvejais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; taip pat, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir jiems naudoti bei juos aptarnauti reikalingus kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-04-11 nutartimi, kuria bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog byloje būtina aiškintis, ar 2007-03-02 įsakymu buvo nustatytas naujas servitutas, ar UAB „Geokada“ atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo patikslinti ankstesniais sprendimais nustatyto servituto duomenys, taip pat būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado 0,0078 ha (78 kv.m.) ploto neatitikimas.

Nacionalinės žemės tarnybos 2010-01-21 specialisto išvadoje (1 t., b.l. 40-50) nurodyta, jog ieškovams priklausiusio dalinamo žemės sklypo detaliajame plane (1 t., b.l. 16) kelio servituto zona, skirta patekti į dalinamą žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėta gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra Detalaus plano sprendinys, o tik nurodomas esamas kelio servitutas, nustatytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktoje minėto projekto ištraukoje (2 t., b.l. 98-99) duomenų apie projektuojamo sklypo ribas, ir sklype numatytą (nustatytą) servitutą, nėra.

Ieškovų bei trečiojo asmens atstovas, atsižvelgdami į tai, kad ginčijamame įsakyme nurodytas plotas nesutapo su žemės sklypo plano lentelėje nurodytu servituto plotu, bei į tai, kad duomenys apie Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimų pagrindu nustatytą servitutą Nekilnojamojo turto registre 2007-03-02 įsakymo pagrindu išregistruoti, teigia, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu nustatytas naujas servitutas. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad 2007-03-02 įsakymu nebuvo nustatytas naujas servitutas, o tik patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-31 sprendimais nustatyto kelio servituto plotas.

CK 4.130 str. 1 d. numatyta, kad servitutas baigiasi jo atsisakius, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui, pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei, išnykus servituto būtinumui bei suėjus senaties terminui. Šis įstatyme numatytas servituto pasibaigimo pagrindų sąrašas yra baigtinis (CK 4.130 str. 2 d.). Minėto straipsnio 3 d. numato, kad servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, tačiau šis momentas svarbus tik esant bent vienam iš minėtų servituto pasibaigimo pagrindų. Teismas nesutinka su ieškovų ir trečiojo asmens pozicija, jog vien servituto išregistravimo 2007-03-02 įsakymo pagrindu faktas, šiuo atveju, reiškė ankstesniu administraciniu aktu nustatyto servituto pasibaigimą ir naujo servituto atsiradimą. Juolab ginčijamame įsakyme nėra jokių duomenų apie servituto, nustatyto 2004-08-31 sprendimų pagrindu, panaikinimą; A. J. IĮ sudarytame abrise bei UAB „Geokada“ sudarytame plane pažymėto servituto konfigūracija sutampa. Šios aplinkybės ir nurodyti argumentai patvirtina NŽT teiginius, jog ginčijamu įsakymu nebuvo nustatytas naujas servitutas, o atlikus kadastrinius matavimus tik patikslintas nustatyto servituto plotas.

Kaip minėta, projekto autoriaus A. J. sudarytame atsakovų žemės sklypo abrise punktyrine linija pažymėta servituto konfigūracija, t.y. linija, einanti nuo ieškovams priklausančio sklypo statmenai iki atsakovams priklausančio sklypo ribos, pažymėtos taškais -3 ir 4. Taigi darytina pagrįsta išvada, jog žemės sklypo plane nurodytas servituto plotas – 0,02 ha - yra abrise pažymėto servituto plotas.

Dėl galimybės administraciniu aktu tikslinti nustatyto servituto plotą. Žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami atliekant tikslius žemės sklypo matavimus vietovėje, taip pat atsižvelgiant į faktinį žemės sklypo naudojimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15.5 punkte numatyta, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus yra matuojami ir plane pažymimi statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai; taisyklėse nėra jokių nuorodų, kad tikslinti nustatyto servituto ploto neleidžiama.

Kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusių LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p. numatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Nuostatų 32.1.1.1. p. nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su ankščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Nagrinėjamu atveju, UAB „Geokada“ parengto 2007-01-22 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 5 punkte nurodyta, jog su gretimo sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais nebuvo derinta, kadangi šiam sklypui kadastriniai matavimai atlikti anksčiau, ribos nekeistos (1 t., b.l. 27). Vertinant, ar ieškovų nedalyvavimas ženklinant sklypo ribas turėjo įtakos 2007-03-02 įsakymo dalies teisėtumui, svarbu tai, kad byloje nėra ginčijamos išorinės įsakymu patvirtintos sklypo ribos. Be to, su 2003-04-11 A. J. individualios įmonės paženklintomis atsakovų H. ir J. P. žemės sklypo ribomis (tuomet šio sklypo bendraturčiai buvo J. P. ir E. S.), plotu, nustatytu servitutu bei specialiomis žemės naudojimo sąlygomis sutiko tuometinė gretimo žemės sklypo savininkė J. N., pasirašydama 2003-04-11 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (b.l. 31-32). Ieškovai teigia, kad ginčijamu įsakymu nustatytu servitutu negali naudotis dėl jo konfigūracijos, tačiau, kaip minėta, 2007-03-02 įsakymu buvo patikslintas tik 2004-08-31 sprendimais nustatyto servituto plotas, o ne jo vieta.

Teismas sutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytais argumentais, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodyta maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, taikoma bendram žemės sklypo plotui, kuris yra nustatomas žemės sklypui atliekant kadastrinius matavimus, o ne servituto plotui.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jo naikinti, todėl ieškovo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)kelio servituto nustatymo dalyje panaikinimo netenkintinas.

Ieškovas taipogi pareiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą patekti į/iš žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)ir priklausančių L. Č. bei J. N. per žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)ir priklausantį H. P. ir J. P. 4 metrų pločio ir 0,0374 ha ploto pagal pateiktą prie ieškinio planą.

Vienu iš ieškinio pagrindų ieškovai nurodo aplinkybes, kad nustatytas servitutas yra neįgyvendinamas, kadangi jis ribojasi ne su keliu, o su trečiajam asmeniui priklausančiais įrenginiais. Į bylą trečiuoju asmeniu įstojusi M. H. pateikė įrodymus, kad 1996-01-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties, 2000-06-06 teismo sprendimo bei 2001-01-30 nutarties pagrindu jos vardu nuosavybės teise registruoti statiniai – dirbtinis tvenkinys (8,01 ha ploto) (pylimas 1, vandens praleidimo šachta, pylimas 2, drenažas, iškasa) (2 t., b.l. 34-35), (duomenys neskelbtini)tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles (išleidimo metai – 1998), kurių 6.3.2 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama tiesti kelius (2 t., b.l. 56-67), Užtvankos genplaną (2 t., b.l. 68), kuriame ties išvažiavimu iš aikštelės numatytas barjeras; o aukščiau - nuovaža gyventojui; pastabose nurodyta, jog žemių užtvankos ketera važinėti draudžiama (pradžioje ir gale numatomi pastatyti barjerai (pastabų 6 p.), 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte užtvankos ketera kelias nesuprojektuotas, bei remiantis 1984-05-14 Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto parengtu tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos genplanu – žemių užvankos ketera važinėti draudžiama ir užtvankos pylimo galuose privalo būti pastatyti barjerai (2 t., b.l. 144), tvenkinio planą, 2012-07-13 sudarytą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (2 t., b.l. 71).

Pažymėtina, jog pastarajame statinių išdėstymo plane pažymėtų trečiajam asmeniui M. H. priklausančių statinių riba sutampa su atsakovams priklausančio sklypo, kurio ribos įregistruotos atlikus kadastrinius matavimus, ribomis (plane pažymėtos pylimo ribų koordinatės (2 t., b.l. 71) iš esmės sutampa su atsakovų žemės sklypo plane (1 t., b.l. 28) pažymėtomis koordinmatėmis taškuose 4-5-6). Šalys neneigia, jog kelyje, vedančiame iš mašinų stovėjimo aištelės, yra pastatyti barjerai ir šiuo metu pravažiavimo iki servitutinio kelio nėra; šias aplinkybes patvirtina ir 2010-11-15 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esantys duomenys (1 t., b.l. 120). Paminėtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog realiai nustatytu servitutu naudotis nėra galimybės, kadangi už atsakovų žemės sklypo, ties kuriuo pasibaigia nustatyto kelio servituto riba, tolesnio kelio nėra, ir pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, Užtvankos genplaną, kelias toje vietoje negali būti įrengtas. Duomenų apie kitokias galimybes ieškovams įsirengti pravažiavimą iki servitutinio kelio arba iki jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų, byloje nėra.

Iš Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)detaliojo plano (1 t., b.l. 16), ortofonuotraukos (1 t., b.l. 39), žemėlapio ištraukos, kadastro žemėlapių (2 t., b.l. 53-55), matyti, kad dar iki ginčijamo įsakymo priėmimo ir šiuo metu kelias nuo stovėjimo aikštelės iki servitutinio kelio faktiškai yra susiformavęs vidine atsakovams priklausančio žemės sklypo riba.

CK 4.127 str. 1 d. nurodyta, jog nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas. Tačiau iš abriso (1 t., b.l. 33), 2007-01-25 UAB „Geokada“ parengto H. P. ir J. P. žemės sklypo plano (1 t., b.l. 28) matyti, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas (1 t., b.l. 70) nepažeidžia anksčiau nustatyto servituto, dalis servitutinio kelio sutampa, prašoma nustatyti platesnį bei ilgesnį servitutą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, taip pat vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatytinas 4 metrų pločio ir 0,0374 ha ploto kelio servitutas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame H. P. ir J. P., skirtas patekti į/iš žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius L. Č. bei J. N., pagal UAB „Atspindys“ 2010-10-11 parengtą planą (1 t., b.l. 70).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-14 nutartimi buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo tam tikrų pareikštų neturtinių reikalavimų ir byla dalyje dėl jų nutraukta, tačiau ieškovui atsisakius nuo dviejų neturtinių reikalavimų, nutartimi nebuvo išspręstas 75 procentų dydžio žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus grąžinimo klausimas, teismas grąžina ieškovui L. Č. 199,50 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 56, 67, 126-127).

Ieškovai patyrė 2766 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 55, 56, 54, 67). Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovų H. P. ir J. P. lygiomis dalimis ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (50 %, kadangi vienas reikalavimas atmestas, vienas patenkintas), t.y. po 691,50 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 str. 2 d.), bei iš ieškovų ir atsakovų (iš kiekvieno) po 10,68 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268 str., 270 str., straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti kelio servitutą patekti į/iš žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir priklausančių L. Č. bei J. N. per žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)ir priklausantį H. P. ir J. P., 4 metrų pločio ir 0,0374 ha ploto pagal UAB „Atspindys“ 2010-10-11 parengtą planą (1 t., b.l. 70).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 691,50 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą 50 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bei J. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovų L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovų H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10,68 Lt (dešimt litų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui L. Č. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 199,50 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt devynis litus 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.