Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3042-559/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-21Kauno apylinkės teismas
  2. T-975-814/2019Nutartis · 2019-05-09Kauno apylinkės teismas
  3. T-1992-548/2019Nutartis · 2019-10-24Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
1-3042-559/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00828-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
V. P., D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3042-559/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00828-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.7.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,nukentėjusiajam A. V.,kaltinamiesiems V. P., D. B.,gynėjams advokatams A. V., S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme;

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme;

teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendis pakeistas ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose,

teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiais paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. V. P. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu, o būtent: buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto su A. V. metu D. B. tyčia sudavė A. V. dešinės rankos kumščiu į veido sritį, o V. P. kumščiais sudavė A. V. ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, D. B. išstūmė nukentėjusįjį A. V. iš buto į laiptinę, o V. P. laiptinėje kumščiais sudavė nukentėjusiajam A. V. ne mažiau keturių smūgių į veido sritį ir vieną kartą įspyrė, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. V. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, keturių priekinių dantų 11, 12, 21, 22 panirimą viršutiniame žandikaulyje, davusį periodonto uždegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su D. B., būdami blaivūs, atėjo pas D. B. tėvus į butą, kurio virtuvėje buvo A. V.. D. B. su savo mama nuėjo į miegamojo kambarį. Jis stovėjo buto koridoriuje. A. V. buvo girtas, piktas ir priekaištavo jam ir D. B., o tada trenkė su buteliu šuniui per galvą. Tuomet D. B. trenkė A. V. ranka vieną kartą, po šio smūgio A. V. nenukrito. Šuo kaukė, jam pagailo šuns, todėl jis dėl šuns trenkė A. V. į veido sritį vieną kartą ranka lengvai, ne kumščiu, tuo metu, kai jis sudavė smūgį A. V., D. B. buvo kambaryje prie televizoriaus. Po to jie išėjo į laiptinę. Pirmiausia į laiptinę išėjo D. B. su A. V., o po to jis. Kai jis išėjo į laiptinę, jis vėl puolė A. V., kuris stovėjo laiptinėje ir stovinčiam sudavė į veido sritį porą sykių su rankos kumščiu. Po šitų smūgių A. V. išėjo į lauką ir jie visi išsiskyrė. Jis su D. B. nuėjo atgal į butą, pasiėmė maistą ir išėjo namo. Jis A. V. nespyrė. Bute jis sudavė A. V. porą sykių, o tyrimo metu sakė neteisingai, kad sudavė nemažiau 4 smūgius. Jis sudavė A. V. kambaryje porą smūgių ir laiptinėje – porą smūgių. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną jis su šuniu ir V. P. pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), pasiimti šuniui kaulų. Jis su V. P. buvo blaivūs. Tai galėjo būti 2017 m. gruodžio 26 d. Bute buvo A. V. ir gėrė su tėvais - L. B. ir S. V.. Jis su V. P. nuėjo į kambarį ir žiūrėjo televizorių, šuo buvo su juo kartu. A. V. ir jo tėvai buvo kitame kambaryje. Po to A. V., būdamas išgėręs, atėjo iš virtuvės į kambarį, kuriame jis buvo, su degtinės buteliu rankose ir pradėjo ginčytis su jais dėl šuns, kad jo šuo ant visų puola. Tuo metu šuo nieko nepuolė, nes buvo prie jo visą laiką. A. V. buvo labai piktas ir agresyvus, trenkė su buteliui per galvą jo šuniui, kuris tuo metu buvo jam tarp kelių. Jis nežino, kas nutiko jo šuniui po suduoto smūgio buteliu, nes į šunį nežiūrėjo, nes jam reikėjo A. V. atstumti. Jis nepastebėjo, ar šuo nepuolė A. V.. Šuniui nelabai patinka girti žmonės. Tada jis pradėjo ginti savo šunį ir atstūmė A. V., kuris turėjo butelį, ir sudavė A. V. vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, smakrą. Po šito smūgio A. V. jį puolė toliau. A. V. jį užkabinęs laikė ir bandė jį parversti ant žemės ir susidoroti. A. V. bandė jam suduoti, nes jį laikė ir bandė smogti, bet nesudavė, nes jis atstūmė A. V. ir jam trenkė, tada A. V. jį apkabino ir bandė parvesti. Tuomet V. P. sudavė smūgius ranka, su kumščiu gal porą, gal vieną kartą į veido sritį A. V., kuris nukrito ant žemės. Jis norėjo, kad A. V. iš namų išeitų, kad nebūtų netvarkos, tada jis su V. P. paėmė ir ištempė A. V. iš buto į laiptinę ir jį ten paliko. V. P. ten dar porą sykių sudavė ranka į veidą A. V., kai šis sėdėjo ant laiptų. Iš antro aukšto lipo kaimynė, kuri stebėjo visas tas grumtynes. Jis su V. P. kartu nuėjo į butą, kuriame prabuvo gal apie 10-15 min., po to išėjo, bet tuo metu A. V. laiptinėje nebuvo. Įvykio metu buvo sužalotas jo šuo, kuriam buvo sutrenkta ir ištinusi ausis, buvo reikalinga operacija, vaistus reikėjo duoti. Po mėnesio laiko šuo pasveiko. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio prieš mėnesį laiko D. B. buvo užsiundęs ant jo savo šunį. Praėjo mėnuo laiko ir 2017 m. gruodžio 26 d. apie 9.30 val., 10 val. ryto jis atėjo pas L. B. pasveikinti ją ir S. V. su šventėmis ir jie vartojo alkoholį. Tuo metu buvo atėjęs ir V. P., kuris sėdėjo virtuvėje. D. B. nebuvo. Po to apie 12 val. jis išėjo namo, nes buvo išgėręs gal 4-5 skardines alaus. Apie 16 val. jis sugrįžo pas L. B. ir S. V. jį įsileido. S. V. gėrė brendį, o jis atsinešė dvi skardines alaus, nes jis geria tik alų. Jie sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi. Gal po valandos ar pusantros atėjo D. B. su V. P., kuris įėjęs į butą, liko stovėti buto koridoriuje. Tuo metu L. B. nuėjo į kitą kambarį, nes pasidarė bloga jos mamai, kurią ji slaugo. Tuo metu jis buvo virtuvėje, o D. B. su S. V. buvo kambaryje. Tada jis atėjo į kambarį, kuriame buvo S. V. su D. B., ir pasakė: „Kodėl tu nededi antsnukio, nes šuo agresyvus ir puolantis?“ ir taip pat pasakė, kad labai nori išsiaiškinti dėl to konflikto, kilusio dėl tų pinigų. Jis buvo apsirengęs striuke ir turėjo rankose odines pirštines. Nei stiklinio, nei plastikinio butelio rankose jis neturėjo. Tada jis D. B. pasakė, kad šuniui reikia dėti antsnukį ir sudavė nestipriai šuniui su odinėmis pirštinėmis per nosį ir dar pasakė: „Uždėk jam antsnukį“. Šuo po šio smūgio jo nepuolė. Tada D. B. pasakė: „Nedaužyk šuniui per nosį“ , ir atsistojęs sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, į viršutinę lūpą kairėje pusėje. Tada jis pajuto, kad jam įsikabino šuo į koją, jis judėjo, bet šuo jo kojos nepaleido, nes šuo kovinis ir jam buvo iškąsti raumenys. Kai jis pajuto, kad šuo įsikabino, tada jis užsidengė veidą, nes įbėgo V. P. ir prasidėjo smūgiai iš abiejų pusių: iš vienos ir iš kitos pusės. Visi smūgiai buvo į veido sritį. Smūgiai buvo tik kumščiais. Kambaryje jam buvo suduoti apie 8 smūgiai. Jam buvo prakirsta lūpa, iš jos bėgo kraujas, buvo kraujosruva po dešine akimi. Po to D. B. paėmė jį už striukės ir pasakė: “Davai, greitai išmetam iš buto“ ir pradėjo jį D. B. tempti vienas iš buto. Ištempus jį iš buto į laiptinę, vėl prasidėjo tampymas, nes buvo striukė suplėšyta, ir laiptinėje dar jis gavo du smūgius nuo D. B.. Kai laiptinėje jį mušė, kažkuris kaltinamasis jį laikė, o kitas mušė, bet jis nežino, kuris laikė, o kuris mušė, nes jis buvo veidą užsidengęs rankomis. Po to jį paleido ir jis suklupo, atsisėdo ant tų laiptų. Pasėdėjęs gal 5-10 minučių, jis telefonu kreipėsi į policijos pareigūnus. Jis negali teigti, kad buvo įspirta į veidą, nes jis buvo užsidengęs veidą rankomis, bet jam buvo suduoti stiprūs smūgiai. Jis mano, kad yra dalis jo kaltės, nes tikrai sudavė šuniui su pirštinėmis ir jam gal nereikėjo aiškintis dėl pinigų. Konflikto metu jam iš nosies bėgo kraujas, buvo sužalota koja, sužalota lūpa, po dešine akimi buvo kraujosruva, dar buvo išjudinti keturi dantys, iš kurių du jau šiuo metu yra ištraukti.

Liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pažįsta tik D. B.. Ji (duomenys neskelbtini). D. B. mama gyvena (duomenys neskelbtini)bute. Tiksliai dienos įvardinti negali, bet tai buvo prieš šventes ir ji ėjo į parduotuvę. Laiptų aikštelėje ties pašto dėžutėmis ji stabtelėjo, nes tiesiog išgirdo triukšmą ir atsidarė kaimynų buto durys, pro kurias iš buto išstūmė A. V., kuris trenkėsi į priešais esančio buto duris, jis lyg suklupo, parkrito. Po to iš buto išėjo V. P.. Įvyko dar susistumdymas, bet jis buvo labai trumpas. Ji tikrai matė, kad A. V., kuris tuo metu sėdėjo ant viršutinio laipto, lyg ir užsidengęs rankomis galvą, gavo į galvą, dešinę veido pusę, du smūgius koja nuo V. P.. Viskas vyko labai greitai, trumpą laiką. Gal ir buvo smūgiai ranka, bet ji to neužfiksavo. Jai buvo toks šokas, kad du smūgius koja įsidėmėjo. Ji nematė, kad A. V. laiptinėje suduotų smūgius D. B.. D. B., kuris iš buto išėjo vėliau, atitraukė V. P. nuo A. V. ir D. B. su V. P. įėjo atgal į butą. D. B. jos atsiprašė. A. V. atsistojo ir išėjo. Ji dar kelias sekundes pastovėjo, o kai ji išėjo į lauką, A. V. jau buvo gale namo. Ji išvažiavo, o jai sugrįžus po 10-15 minučių, prie namo jau stovėjo greitoji pagalba.

Liudytojas S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. P. pažįsta kaip D. B. draugą. Tą dieną jis buvo girtas ir nematė, ką padarė V. P..

Liudytojui J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gruodžio 26 d. buvo išvykęs pas dukrą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir tuo metu nebuvo namuose. Kai jis grįžo namo, tėvai buvo išgėrę. Vienu momentu jis kažką nugirdo apie kažkokias muštynes, bet to nesureikšmino, nes jo namuose nebuvo. Tą naktį įvyko gaisras, nes buvo padegtos jo tėvų buto durys.

Liudytoja L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad gruodžio 26 d. jie šventė ir ji truputį gėrė. Ji paskambino sūnui D. B., kad jis ateitų pasiimti šuniui maisto, nes po švenčių daug liko maisto. Sūnus atėjo kartu su savo draugu ir pasiėmė maistą. A. V. buvo pas juos namuose, jis sėdėjo virtuvėje. Konflikto nematė, triukšmo negirdėjo, laiptinėje nebuvo.

Liudytoja I. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad į veterinarijos kliniką UAB „Kabarga“ 2018 m. sausio 9 d. buvo atėję du vyrai, moteriškė, kurie atsivedė šunį. Prieš šį atėjimą, jai paskambino iš policijos komisariato ir prašė apžiūrėti šunelį, kuris galimai sumuštas. Asmenys paaiškino, kad šuneliui buvo trenkta su buteliu per galvą. Ji apžiūrėjo šunelį, kuriam buvo konstatuota atrodo kairės ausies hematoma, kuri būdinga traumoms, stipriems sumušimams. Hematoma susidaro dėl limfos išsiliejimo ir gydoma operaciniu būdu. Toks sužalojimas, kai nuo mažos pūslelės limfa plečiasi, kaupiasi, gali ir mėnesį laiko būti, todėl sunku pasakyti, kada šis sužalojimas galėjo būti padarytas. Žalojimas buteliu galėjo sukelti tokias pasekmes šuniui. Nuo sutrenkimo odinėmis pirštinėmis per galvą, tokio sužalojimo negalėjo būti. Ji negali teigti, kad trauma galėjo būti padaryti ir iki 12-26. Galėjo būti ta pūslelė ir po kažkokio poveikio pradėti plėstis. Negalima nustatyti, kuo buvo trenkta šuniui, bet turėjo būti stiprus smūgis.

Liudytojas N. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo policijoje. Įvykio dieną jis dirbo kartu su K. ir buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) namą. Kai jie atvyko, jau buvo prie namo greitoji pagalba nukentėjusiajam jie patikrino girtumą, nukentėjęs pasakė, kad jis atėjo į svečius ir jį sumušė. Nukentėjęs buvo piktas, sakė, jog dantys kliba.

Alkotesterio parodymais (1 t., b. l. 18-20) nustatoma, kad A. V. 2017 m. gruodžio 26 d. 18,33 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas.

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 37-42) nustatoma, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b. l. 58-63) nustatoma, kad nukentėjusysis A. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 - V. P., kuris 2017 m. gruodžio 26 d. jį sumušė kartu su D. B..

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t. b. l. 64-78) nustatoma, kad nukentėjusysis A. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė (duomenys neskelbtini)butą, kur jis buvo sumuštas, parodė buto kambaryje vietą ant lovos, kur sėdėjo D. B. ir vietą ant grindų, kur gulėjo D. B. šuo, parodė vietą kambaryje prie sienos, kur jis buvo mušamas D. B. ir V. P., parodė vietą, kur jam įkando šuo, parodė, kaip jį sugriebė už striukės ir ištempė iš kambario į laiptinę D. B. , parodė vietą laiptinėje, kur jis buvo, kai jį mušė D. B. ir V. P..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG715/2018(02) (1 t., b. l. 85-86) nustatoma, kad A. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, keturių priekinių dantų 11, 12, 21, 22 panirimas viršutiniame žandikaulyje, davęs periodonto uždegimą, poodinė kraujosruva su paviršinėmis žaizdelėmis kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktus paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2017 m. gruodžio 26 d. Paviršinės žaizdelės kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti šuns dantys. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., b. l. 69-74) nustatoma, kad V. P. parodė vietas (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, kur smūgiavo A. V. į galvą, kur stovėjo A. V.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., b. l. 87-97) nustatoma, kad V. P. parodymų aptikrinimo vietoje metu parodė duris buto, kuriame vyko konfliktas tarp jo ir A. V., parodė vietą bute, kur jis stovėjo, parodė vietą kambaryje ant lovos, kur sėdėjo D. B., ir vietą, kur buvo šuo, prie D. B., parodė, vietą, kur ir kaip sudavė D. B. A. V., pardoė, kaip jis sudavė smūgį A. V., parodė vietą laiptinėje, kur stovėjo jis ir D. B., kai A. V. praėjo pro šalį ir kur atsistojo nulipęs laiptais. Parodė V. P. vietą laiptinėje, kur jis sudavė smūgį A. V. ir vietą tarp durų, kur jam smūgį sudavė A. V., parodė kryptį, kur link po konflikto nuėjo A. V..

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (3 t., b. l. 47-49) nustatoma, kad D. B. pateikė išrašo iš ligos istorijos kopiją, kuri prijungta prie bylos (3 t., b. l. 50), kuria nustatoma, kad D. B. šuniui 2018 m. sausio 9 d. nustatytas dešinės ausies limfos ekstravazatas dėl stipraus sumušimo, 2018 m. sausio 10 d. operuota ausis, įdėtas drenas, kad žaizda valytųsi, 2015 m. sausio 15 d. išimtas iš ausies drenas.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (3 t., b. l. 60-65) nustatoma, kad D. B. parodė vietą kambaryje, kur jis sėdėjo ant lovos ir tarp kojų laikė šunį, parodė vietą, kur stovėjo A. V., parodė, kad A. V. smūgių nesudavė, prie jo atsistojęs nebuvo, jo į laiptinę netempė, A. V. išėjo pats.

Kaltinamieji V. P. ir D. B. teisiamajame posėdyje kaltais prisipažino iš dalies. Kaltinamasis D. B. pripažįsta sudavęs vieną smūgį A. V., o kaltinamasis V. P. pripažįsta sudavęs smūgius rankos kumštimi A. V. ir neigia spyręs laiptinėje. Kaltinamieji abu teigia gynę šunį ir sudavę smūgius A. V., nes jis su buteliu sudavė šuniui per galvą ir šunį sužalojo. Nukentėjęs A. V. nuosekliai parodė, kad šuniui jis sudavė nestipriai tik odinėmis pirštinėmis per nosį ir liepė uždėti šuniui antsnukį. Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo šuo buvo sužalotas įvykio metu ir buvo gydomas. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai nustatyta, kad šuo buvo sužalotas A. V., nes D. B., būdamas šuns savininkas, kreipėsi pas veterinarus ne iš karto po įvykio ir tik po to, kai į veterinarijos kliniką skambino policija, kuri prašė apžiūrėti šunį. Šuo buvo apžiūrėtas tik 2018 m. sausio 9 d. D. B., būdamas šuns savininku ir juo rūpindamasis, privalėjo elgtis rūpestingai, atsakingai ir tuoj po įvykio pamatęs sužalotą savo šunį kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau to nepadarė. Byloje apklausta liudytoja I. A. negalėjo kategoriškai nurodyti, kada sužalojimas galėjo būti padarytas šuniui. Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. V. sudavė jo šuniui per galvą buteliu, kai jo šuo buvo tarp jo kelių, tačiau negalėjo nurodyti, kas nutiko šuniui po šio smūgio ir nurodo, kad rūpinosi, kaip atstumti A. V.. Kaltinamojo D. B. parodymai dėl šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo nenuoseklūs. Nukentėjęs A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad šuo buvo ant grindų, o kaltinamasis V. P. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat nurodė, kad šuo buvo ant grindų įvykio metu. Nukentėjusiojo A. V. parodymai yra nuoseklūs ir dėl to, kad po D. B. suduoto smūgio, jam į koją įsikabino šuo, be to ir specialisto išvada patvirtina, kad A. V. kojoje yra konstatuotas sužalojimas - paviršinės žaizdelės kairėje šlaunyje, kurios galėjo būti padarytos kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti šuns dantys. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo A. V. parodymai dėl to, kad jis D. B. šuniui nesudavė buteliu per galvą yra teisingos, o kaltinamųjų parodymai dėl to, kad jie gynė šunį nuo A. V. ir veikė būtinosios ginties ribose yra tik siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo skirtingi, jie taip pat skirtingai nurodo šuns sužalojimo aplinkybes, A. V. smūgių sudavimo aplinkybes, A. V. išstūmimo iš buto į laiptinę aplinkybes. Liudytojos I. G., betarpiškai mačiusios įvykius laiptinėje, parodymais įrodyta, kad A. V. iš buto į laiptinę buvo išstumtas, jis suklupo, o laiptinėje tarp V. P. ir A. V. įvyko susistumdymas ir A. V. sudavė smūgius koja V. P.. Liudytojos I. G. parodymai sutampa su A. V. parodymais, kur jis nurodo, kad buvo užsidengęs rankomis galvą ir juto stiprius smūgius. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. V. parodymais dėl sužalojimo padarymo aplinkybių ir suduotų smūgių, o kaltinamųjų aiškinimą dėl šuns gynimo laiko tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji D. B. ir V. P. veikė bendrininkų grupėje, nes jų veiksmai buvo suderinti, abu vienu metu naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, siekė to paties tikslo. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji V. P. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, kambaryje A. V. D. B. sudavė smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, o V. P. kumščiais sudavė A. V. ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, o laiptinėje V. P. kumščiais sudavė A. V. ne mažiau keturių smūgių į veido sritį ir vieną kartą įspyrė, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. V. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, keturių priekinių dantų 11, 12, 21, 22 panirimą viršutiniame žandikaulyje, davusį periodonto uždegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl kaltinamųjų padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamųjų solidariai priteisti PSDF biudžetui padarytą 13,39 eurų žalą už nukentėjusiojo A. V. gydymą. Nukentėjusiajam 2017 m. gruodžio 26 d. VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteikta ortopedo traumatologo konsultacija dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimo, o už šias paslaugas ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 13,39 eurų. Kadangi A. V. sužalojimas atsirado dėl kaltų ir tyčinių D. B. ir V. P. veiksmų ir gydymas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir V. P. PSDF biudžetui 13,39 eurų už nukentėjusiojo gydymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Kaltinamųjų V. P. ir D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte abiems kaltinamiesiems nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo nelaikytina tokia aplinkybe, nes kaltinamieji kaltais prisipažino tik iš dalies.

Kaltinamųjų V. P. ir D. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė recidyvistai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, žalos dydį.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau tai yra tyčinis smurtinis nusikaltimas, baustas administracine tvarka, be to jis epizodiškai lankosi Jonavos PSPC PSC nuo 2011 m., jam diagnozuoti organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, baustas administracine tvarka. V. P. yra teistas už analogišką nusikaltimą, smurtaujantis elgesys V. P. yra būdingas ir nėra tik atsitiktinio pobūdžio veika, ir šios aplinkybės rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. B. atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau tai yra tyčinis smurtinis nusikaltimas, baustas administracine tvarka, Jonavos PSPC PSC nesilankė ir nesigydė, D. B. yra teistas už analogišką nusikaltimą, jam būdingas smurtaujantis elgesys ir nėra tik atsitiktinio pobūdžio veika, ir šios aplinkybės rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant subendrintą bausmę V. P. ir D. B. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4, 9 dalys ir prie ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina iš dalies šiuo nuosprendžiu paskirtinos bausmės dalis, kuri parinktina atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies, ir prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti V. P. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, V. P. į bausmės laiką visiškai įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies, ir prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti D. B. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. B. į bausmės laiką visiškai įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš V. P. ir D. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos trylika eurų trisdešimt devynis euro centus (13,39 Eur) žalos atlyginimą už nukentėjusiojo A. V. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu. Nuteistiesiems nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė