Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-55/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-08-11
Bylos Nr.: 2A-55/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų slėnis“
Ieškovas: UAB „Hefesto statyba“
Advokatai: Asta Skujytė, Gediminas Skaistys

Kategorijos

52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-55/2010Procesinio sprendimo kategorija: 52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui,atsakovo atstovei advokatei Astai Skujytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hefesto statyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų slėnis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-522-510/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hefesto statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų slėnis“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų slėnis“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hefesto statyba“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Hefesto statyba“ ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ 648 825,14 Lt skolos, 405 000 Lt baudos, 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 30 d. ieškovas su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. SB 060530. Sutartimi ieškovas įsipareigojo pastatyti sublokuotus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti rangovui 2700000 Lt sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartyje taip pat numatytas 200 000 Lt rezervas dėl nenumatytų darbų. Nuo pat sutarties sudarymo atsakovas netinkamai, ne laiku, o kai kuriais atvejais išvis nevykdydavo savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko UAB „Hefesto statyba“ negalėjo efektyviai, tinkamai ir laiku atlikti sutartus darbus, o galiausiai dėl atsakovo kaltės buvo priversta nutraukti sutartį. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo 2006 m. lapkričio 21 d. atsakovui per antstolius buvo pateikta pretenzija dėl pavėluoto avanso mokėjimo. Sutarties 7.1. punkte numatytas 300 000 Lt avansas, kurio viena dalis sudaranti 100 000 Lt turėjo būti pervesta rangovui per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo, t.y. iki 2006 m. birželio 2 d., o pervesta 2006 m. birželio 5 d., kita dalis sudaranti 200 000 Lt turėjo būti pervesta rangovui per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo t.y. iki 2006 m. birželio 14 d., o pervesta 2006 m. liepos 17 d. (vėlavimas 33 d.). Sutarties 7.3 punkte numatyta, kad užsakovas su rangovu atsiskaito per 20 dienų nuo tarpinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, pervesdamas 80 proc. sąskaitoje nurodytos sumos. Rangovas 2006 m. liepos 31 d. Darbų ir medžiagų pridavimo akto Nr. 1 pagrindu 2006 m. rugpjūčio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą HST Nr. 0000241, 172576 Lt sumai. Užsakovas turėjo sumokėti rangovui 138 060,80 Lt, tačiau sumokėjo tik 98061Lt, liko skolingas 39 999,80 Lt, ir iki ieškinio pateikimo momento nesumokėjo. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad užsakovas per penkias dienas nuo pateikimo, privalo patvirtinti tarpinius atliktų darbų aktus arba motyvuotai atsisakyti juos patvirtinti. Užsakovas turi teisę patvirtinti tarpinius atliktų darbų aktus su išlygomis. Užsakovas šios savo pareigos nevykdė, išskyrus vienintelį aktą Nr. 1. Užsakovui 2006 m. spalio 25 d. buvo pateiktas aktas Nr. 3, užsakovo atstovas aktą pasirašė tik 2006 m. lapkričio 8 d. Aktas užsakovo atstovo pasirašytas be pastabų. Akto pagrindu 2006 m. lapkričio 8 d. pateikta PVM sąskaita faktūra HST Nr. 0000260, 328 103 Lt sumai, kuri neapmokėta. UAB „Bajorų slėnis“ direktoriaus asmeniniu žodiniu prašymu pataisyti aktą Nr. 3, t.y. išdetalizuoti ir užaktuoti pagal faktą darbus - buvo iš naujo parengtas aktas Nr. 3, išbraukiant poziciją sąmatos eil. Nr. 12, su atitinkamais iš to sekančiais kitais akto pakeitimais, o vietoje pozicijos sąmatos eil. Nr. 12 parengtas aktas Nr. 4 dėl faktiškai atliktų darbų, kurie buvo atliekami UAB „Bajorų slėnis“ direktoriaus nurodymu vietoje darbų numatytų sąmatoje ir nurodytų pirminiame Darbų ir medžiagų pridavimo akte Nr. 3. Pataisytas aktas Nr. 3, išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra HST Nr. 0000270, 58 398 Lt sumai. Pataisymų pagrindu parengtas aktas Nr. 4, parengti aktai Nr. 5,6,7 buvo pateikti 2006 m. lapkričio 15 d. Aktuose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 užaktuota atliktų darbų už 130 292,25 Lt. Iki šiol aktai nėra pasirašyti ir jokių to priežasčių ir motyvų užsakovas nenurodė. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį užsakovui nebuvo sudaryta galimybė prisijungti prie elektros tinklų, dėl ko rangovas buvo priverstas naudotis elektros generatoriais, kas žymiai didino darbų vertę. Darbo brėžinius UAB „Bajorų slėnis“ vėlavo pristatyti du mėnesius. Architektas pateikė vienus brėžinius, o konstruktorius kitus, dėl neatitikimų stabdėsi darbai. Atsakovas neįrengė komunikacinių įvadų, dėl ko nebuvo galimybės užbaigti pradėtus žemės darbus ir drenažo sistemas. Dėl šios priežasties vietoj to, kad vykdyti įsipareigojimus, ieškovas buvo priverstas iš statomų kotedžų garažų išsiurbinėti vandenį, ir dėl šios priežasties negalėjo juose betonuoti grindų. Lapkričio 11 d. dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas atkasė dvylikto kotedžo pamatus ir jų vėl neužkasė, dėl ko lietaus vanduo išplovė iš po pamatų gruntą, ir yra didėlė pamatų sėdimo galimybė, dėl ko ieškovas negali suteikti garantijos. Dalį darbų, kuriuos pagal sutartį turėjo vykdyti UAB „Hefesto statyba“, vykdė atsakovo pasamdyti darbininkai ar įmonės, tai nesuderinus su UAB „Hefesto statyba“ ir/ar neatsisakius dalies UAB „Hefesto statyba“ vykdytinų darbų, o tuo pačiu pažeidžiant sutartines nuostatas. Visi aukščiau paminėti trukdžiai turėjo esminę reikšmę sutarties vykdymui, rangovas susidarius tokiai situacijai negalėjo planuoti ir vykdyti tolimesnius darbus (užtikrinti medžiagų, reikiamų mechanizmų ir įrengimų pristatymo, paskirti į objektą reikiamo darbininkų skaičiaus, o tuo pačiu savalaikiai įvykdyti savo įsipareigojimus). Atsakovui be aukščiau nurodytų pastabų pateiktoje pretenzijoje taip pat buvo pranešta apie atsakovo vykdomą esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis) ir reikalaujama per dvi dienas sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir pateikti pasirašytus aktus. Atsakovas į pretenziją nereagavo ir jokių pastabų nepareiškė. 2006 m. lapkričio 24 d. ieškovas gavo atsakovo atstovo advokato E. M. reikalavimą ir prie jo pridedamą defektų aktą. Defektų aktas nepagrįstas, neatitinkantis tiesos, išskyrus defektų akto 2 punkto 4 dalį, į šią pastabą buvo atsižvelgta ir atlikti pataisymai akte Nr. 8 ir tuo pagrindu išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra HST Nr. 0000275 - 25065 Lt sumai. 2006 m. lapkričio 28 d. UAB „Bajorų slėnis“ atstovui A. B. buvo pateiktas atsakymas į pretenziją ir aktai Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11. 2006 m. gruodžio 1 d. registruotu laišku atsakovui sutartyje nurodytu adresu buvo išsiųstas 2006 m. lapkričio 30 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą remiantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi. Pranešimas grįžo neįteiktas. Jis buvo papildomai įteiktas atsakovo atstovui 2006 m. gruodžio 7 d. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2007 m. sausio 3 d. Šiuo pranešimu pranešta apie vienašališką aktų Nr. 3, Nr.4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 pasirašymą, 2006 m. gegužės 30 d. sutarties Nr. SB 060530 5.1., 5.2., 5.3., 8.1.2. punktų ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros HST Nr. 0000269 – 130 292,25 Lt ir HST Nr. 0000270 – 58 398 Lt apmokėjimui. PVM sąskaita faktūra HST Nr. 0000269 turėjo būti apmokėta iki 2006 m. gruodžio 26 d. Atsakovas sutarties nutraukimo, vienašališko aktų pasirašymo neginčijo, sąskaitų faktūrų negrąžino bet ir neapmokėjo. Ieškovas 2006 m. gruodžio 7 d. gavo atsakovo atstovo advokato E. M. 2006 m. gruodžio 5 d. raštą dėl sutarties nutraukimo. Rašte išdėstytas nutraukimo pagrindas - terminų nesilaikymas, neatitinka faktinių sutarties vykdymo aplinkybių. Ieškovas 2006 m. gruodžio 8 d. pateikė motyvuotą atsakymą, paneigiantį 2006 m. gruodžio 5 d. rašte nurodytas aplinkybes. Tačiau atsakymo negavo. Bandymas iš atsakovo pusės vienašališkai nutrukti sutartį atliktas jau ieškovui 2006 m. gruodžio 1 d. nutraukus sutartį. UAB „Bajorų slėnis“ atstovas A. B. tik 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė defektinį aktą dėl visų atliktų ir aktuotų darbų. Defektinis aktas daugeliu atvejų nepagrįstas. Pagrįstų pastabų pagrindu parengtas aktas Nr. 12. 2007 m. sausio 4 d. atsakovo atstovui advokatui E. M. išsiųstas atsakymas į 2006 m. gruodžio 12 d. defektinį aktą. Kartu išsiųsti aktas Nr. 12, parengtas 2006 m. gruodžio 12 d. defektinio akto ir 2007 m. sausio 4 d. atsakymo pagrindu ir aktas Nr. 13 ir PVM sąskaitos faktūros HST Nr. 0000280 – 57402.78 Lt ir HST Nr. 0000281 – 40 084,07 Lt. 2007 m. sausio 12 d. atsakovo atstovas advokatas E. M. pateikė formalų atsakymą, datuotą 2007 m. sausio 10 d. į 2007 m. sausio 4 d. raštą ir grąžino PVM sąskaitą faktūrą HST Nr. 0000280 – 57 402,78 Lt sumai išrašytą akto Nr. 13 pagrindu, bet negrąžino pačio akto. Atsakyme nurodoma, kad sąskaita nebus apmokėta, nes darbai nurodyti akte Nr. 13 nėra atlikti, bet kuo remiantis padarė tokią išadą nenurodo. Su tokia pozicija ieškovas nesutiko, nes darbai yra atlikti. Per visą sutarties vykdymo ir ieškovo bandymo iškilusias problemas ir ginčus spręsti taikiai laikotarpį atsakovas vengė konstruktyviai bendradarbiauti, nepateikė nei vieno atsakymo į ieškovo pateiktas pretenzijas, o kiekvieną kartą reikšdavo daugeliu atvejų nepagrįstas pretenzijas. Ieškovas neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsisako bendradarbiauti, įvykdė visus pagrįstus atsakovo reikalavimus. Ieškovo įsitikinimu atsakovas vilkina sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Sutarties sąlygų griežtas laikymasis, ne tik iš rangovo, bet ir iš užsakovo pusės, ieškovo manymu, turi esminę reikšmę tinkamam sutarties vykdymui ir įvykdymui. Atsakovas pažeidė savo prievoles iš sutarties, nutraukimas iš ieškovo pusės yra teisėtas, ir sąlygotas sutarties iš atsakovo pusės visiško nevykdymo, kas davė pagrindą manyti, kad sutarties atsakovas nevykdys ir toliau ir ieškovas negaus iš sutarties to ko tikėjosi, bei patirs didelius nuostolius. Ieškinio pateikimo momentui atsakovas už atliktus darbus yra skolingas ieškovui 611 963,34 Lt. Ši skola atsispindi bylos 1 tomo 8 lape ieškovo pateiktoje lentelėje. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 350 000 Lt avansą. Avansu dengiama neapmokama PVM sąskaitų suma pagal sutarties 7.1. punktą. Likusi nepadengta avanso suma yra 124 241,71 Lt. Šia suma mažinamas atsakovo įsiskolinimas. Todėl skola ieškinio padavimo momentui sudaro 487 721,64 Lt. Kadangi atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, jis laikomas pažeidusiu prievolę ir turi atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius. Be to, sutarties 11.5. punkte numatyta, kad jei sutartį nutraukia rangovas dėl užsakovo kaltės, užsakovas privalo sumokėti rangovui 15 proc. sutarties kainos dydžio baudą ir atlyginti rangovo patirtus nuostolius, jei jų nepadengia bauda.

Atsakovas UAB „Bajorų slėnis“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Hefesto statyba“ 164 581,84 Lt delspinigių ir 405 000 Lt baudą, iš viso 569 581,84 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti UAB „Hefesto statyba“ 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutarties Nr. SB 060530 vienašalį nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006 m. gegužės 30 d. užsakovas su rangovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. SB 060530. Sutartimi rangovas įsipareigojo pastatyti sublokuotus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį ir prie sutarties pateiktą darbų atlikimo grafiką rangovas įsipareigojo baigti statybos darbus iki 2007 m. sausio 15 d., o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti rangovui 2 700 000 Lt. Sutarties 4.2 punktas nustato, kad rangovas įsipareigoja statybos darbų vykdymo grafiką užsakovui pateikti likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki statybos darbų pradžios. Rangovas pateikė užsakovui minėtą grafiką, pagal kurį įsipareigojo statybos darbus pradėti nuo 2006 m. birželio 1 d. ir baigti iki 2006 m. gruodžio 11 d. Užsakovas, vykdydamas atliekamų darbų priežiūrą ir norėdamas patikrinti, ar rangovas darbus atlieka nustatytais grafike terminais, 2006 m. birželio 12 d. atvyko į objektą ir nustatė, kad rangovas išvis nėra pradėjęs numatytų grafike žemės darbų, nors nurodytą dieną šiuos darbus turėjo baigti ir pradėti pamatų montavimo darbus. Iš nurodytų faktų akivaizdu, kad rangovas nuo sutarties sudarymo pradžios nepradėjo laiku ir tinkamai jos vykdyti, todėl užsakovas, vadovaudamasis CK 6.207 straipsniu, atidėjo likusio avanso dalies mokėjimą iki kito mėnesio, kol bus atlikti visi pagal grafiką numatyti darbai. Užsakovas su rangovu žodžiu susitarė, kad, rangovui pradėjus vykdyti grafike numatytus statybos darbus, sumokės likusią sutartyje numatyto avanso dalį (200 000 Lt). Nepaisant to, kad rangovas žemės darbus pradėjo 2006 m. birželio 16 d. ir nevisiškai juos užbaigė 2006 m. birželio 28 d., o pamatų darbų, kaip numatyta grafike (2006 m. birželio 28 d.) išvis nebuvo pradėjęs ir nepateikė atliktų darbų akto už 2006 m. birželio mėnesį, Užsakovas 2006 m. liepos 14 d. sumokėjo rangovui likusią avanso dalį ir papildomai 50 000 Lt tam, kad rangovas galėtų kuo greičiau ir nustatytais terminais pradėti ir užbaigti statybos darbus. Užsakovas pasirašė rangovo jam pateiktus atliktų darbų pridavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 ir laiku apmokėjo pagal šiuos aktus pateiktas rangovo sąskaitas. Taip pat pasirašė rangovo pateiktą 2006 m. spalio 25 d. aktą Nr. 3. Visi trys nurodyti aktai buvo pasirašyti su išlygomis, kurias užsakovas, vadovaudamasis sutarties 5.3 punktu, rangovui nurodė žodžiu bei įrašais statybos darbų žurnale. Minėtas aplinkybes patvirtina užsakovo 2006 m. gruodžio 1 d. raštas rangovui, kuriame nurodo, kad rangovo atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo priimti su išlygomis. Dėl nurodytų priežasčių užsakovas papildomai patikrino rangovo atliktų darbų kiekius bei kokybę ir, nustatęs statybos darbų defektus, surašė 2006 m. lapkričio 20 d. defektų aktą, kurį pateikė kartu su 2006 m. lapkričio 22 d. raštu, kuriuo pareikalavo rangovą pašalinti defektus iki užsakovo nustatyto termino, t.y. 2006 m. lapkričio 30 d. Be to, užsakovas nurodė rangovui pataisyti aktą Nr. 3, išdetalizuojant ir užaktuojant pagal faktą darbus, nes rangovas nebuvo pateikęs atliktų darbų akto už 2006 m. rugsėjo mėnesį. Rangovas nustatytu terminu statybos darbų defektų nepašalino, o pateiktame patikslintame akte Nr. 3 nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Šias aplinkybes pripažino ir pats rangovas 2007 m. lapkričio 27 d. rašte ir 2006 m. lapkričio 30 d. pranešime. Be nurodytų nustatytų darbų defektų, 2006 m. lapkričio mėnesį rangovas vėlavo atlikti grafike numatytus kitus darbus: mūro darbus rangovas turėjo baigti 2006 m. rugsėjo 29 d., tačiau pradėjo juos tik 2006 m. spalio 25 d.; stogo darbus turėjo baigti 2006 m. lapkričio 17 d., o fasado šiltinimo darbus 2006 m. gruodžio 1 d., tačiau šie darbai išvis nebuvo pradėti. Šios aplinkybes patvirtina tai, kad užsakovas, matydamas, kad rangovas sutartyje nustatytu laiku darbų neatliks, vadovaudamasis sutarties 8.2.3 papunkčiu, pasamdė trečiuosius asmenis, kuriems pavedė atlikti dalį rangovo statybos darbų. Iš nurodytų faktų akivaizdu, kad rangovas nuo sutarties sudarymo pradžios nepradėjo laiku ir tinkamai jos vykdyti, darbus atliko taip lėtai, dėl ko buvo galima numanyti, kad iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, rangovas savo sutartinių įsipareigojimų nebeįvykdys. Visa tai rodo, kad ieškovas pažeidė esmines sutarties sąlygas. Užsakovas pateikė rangovui 2006 m. gruodžio 5 d. pranešimą apie netinkamą sutarties vykdymą ir jos nutraukimą. Kadangi rangovas nesilaikė grafiko ir vėlavo atlikti jame numatytus darbus, todėl vadovaujantis Sutarties 11.1 punktu, kuris numato, kad rangovas, nustatytais terminais neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, moka užsakovui, pastarojo reikalavimu, 0,1 procento nuo vėluojamų atlikti darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, privalo mokėti užsakovui delspinigius, užsakovas reikalauja rangovo sumokėti delspinigius, kurie apibendrintai išdėstyti priešieškinėje pateiktoje lentelėje. Bendra reikalaujama sumokėti delspinigių suma yra 164 581,84 Lt. Žemės darbus ieškovas turėjo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką (t. 2, b.l. 8) iki 2006 m. birželio 19 d. Žemės darbų vertė pagal sąmatą yra 78 487 Lt. Darbų ir medžiagų pridavimo aktą Nr.1 ieškovas pateikė 2006 m. liepos 31 d. Delspinigiai už neatliktus žemės darbus skaičiuojami nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 31 d. nuo vėluojamų atlikti darbų kainos – 78 487 Lt, viso 3296,45 Lt. Kadangi iki 2007 m. sausio 5 d. ieškovas neatliko grunto tankinimą smėliu už 19 566 Lt, todėl delspinigiai už 159 dienas sudaro 3 111,02 Lt. Pamatų darbus ieškovas turėjo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Pamatų darbų vertė pagal sąmatą yra 482 384 Lt. Pamatų darbų vertė pagal atliktų darbų aktą Nr.1 yra 96 556 Lt, darbų ir medžiagų pridavimo aktą Nr.1 ieškovas pateikė 2006 m. liepos 31 d., o pamatų darbų vertė pagal atliktų darbų aktą Nr.2 yra 187 372 Lt. Darbų ir medžiagų pridavimo aktą Nr.2 ieškovas pateikė 2006 m. rugpjūčio 25 d. Delspinigiai už neatliktus pamatų darbus skaičiuojami iki 2006 m. spalio 25 d. nuo vėluojamų atlikti darbų kainos – 198 455 Lt (482384 Lt-(96 556Lt+187 372 Lt)) ir sudaro 10 716,59 Lt. Pamatų darbų vertė pagal atliktų darbų aktą Nr.3 yra 35 927 Lt, darbų ir medžiagų pridavimo aktą Nr.3 ieškovas pateikė 2006 m. spalio 25 d. Delspinigiai už neatliktus pamatų darbus skaičiuojami nuo 2006 m. spalio (darbų ir medžiagų pridavimo akto Nr.3) iki 2007 m. sausio 5 d. nuo vėluojamų atlikti darbų kainos – 162 528 Lt (198 455 Lt- 35 927 Lt) ir sudaro 11 864,56 Lt. Mūro darbus ieškovas turėjo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką iki 2006 m. rugsėjo 29 d. Mūro darbų vertė pagal sąmatą yra 1 373 865 Lt. Mūro darbų vertė pagal atliktų darbų aktą Nr.3 sumoje 233 778 Lt. Ieškovas pateikė šį aktą 2006 m. spalio 25 d. Mūro darbų vertė pagal aktą Nr.11 sudaro 242 956 Lt. Ieškovas aktą Nr. 11 pateikė 2006 m. lapkričio 27 d. Delspinigiai už neatliktus mūro darbus skaičiuojami nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2006 m. spalio 25 d. nuo vėluojamų atlikti darbų kainos – 1 373 865 Lt ir sudaro – 35 720,48 Lt, nuo 2006 m. spalio 25 d. (darbų ir medžiagų pridavimo akto Nr.3) iki 2006 m. lapkričio 27 d. delspinigiai už neatliktus mūro darbus skaičiuojami nuo vėluojamų atlikti darbų kainos – 1 140 087 Lt (1 373 865 Lt -233 778 Lt) ir sudaro 35 342,70 Lt, o nuo 2006 m. lapkričio 27 d. (darbų ir medžiagų pridavimo akto Nr.11) iki 2007 m. sausio 5 d. delspinigiai už neatliktus mūro darbus skaičiuojami nuo vėluojamų atlikti darbų kainos – 897 130 Lt (1 140 087Lt- 242 956 Lt) ir sudaro – 34 988,10 Lt. Stogo darbus ieškovas turėjo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką iki 2006 m. lapkričio 17 d., bet darbai net nebuvo pradėti. Stogo darbų vertė pagal sąmatą yra 337 103 Lt. Delspinigiai už neatliktus stogo darbus skaičiuojami nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. sausio 5 d. nuo 337 103 Lt sumos ir sudaro – 16 180,94 Lt. Fasado darbus ieškovas turėjo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką iki 2006 m. gruodžio 1 d., bet darbai net nebuvo pradėti. Fasado darbų vertė pagal sąmatą yra 237 148 Lt. Delspinigiai už neatliktus fasado darbus skaičiuojami nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. sausio 5 d. nuo 237 148 Lt sumos ir sudaro – 8 300,17 Lt. Grindų darbus ieškovas turėjo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką iki 2006 m. gruodžio 8 d., bet darbai net nebuvo pradėti. Grindų darbų vertė pagal sąmatą yra 187 438 Lt . Delspinigiai už neatliktus fasado darbus skaičiuojami nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. sausio 5 d. nuo 187 438 Lt sumos ir sudaro – 5 060,82 Lt.

Sutarties 11.4. punktas numato, jei sutartį dėl rangovo kaltės nutraukia užsakovas, rangovas, užsakovo reikalavimu, privalo sumokėti užsakovui 15 procentų sutarties kainos dydžio baudą ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, jei jų nepadengia bauda. Remiantis šiuo punktu užsakovas reikalauja rangovo sumokėti 405 000 Lt (sutarties kaina – 2 700 000 Lt x 15 proc. = 405 000 Lt) baudą.

Dėl rangovo netinkamo sutartinės prievolės vykdymo, užsakovas patyrė nuostolių, nes buvo priverstas papildomai įdarbinti darbuotojų bei samdyti kitus rangovus tam, kad atliktų rangovo neatliktus sutartyje numatytus darbus arba pašalintų rangovo statybos darbų defektus. Vykdant nurodytus darbus užsakovas buvo priverstas papildomai įsigyti statybinių medžiagų bei nuomotis techniką. Priešieškinyje pateikta užsakovo bendra patirtų 198 661,92 Lt nuostolių suvestinė. Visas patirtas išlaidas patvirtina atitinkami įrašai sąskaitose faktūrose (priedai Nr. 20-29). Be to, užsakovas dėl netinkamai įvykdytos prievolės negalėjo tinkamai atlikti mokėjimus pagal 2005 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl užsakovas buvo priverstas papildyti šią sutartį ir sumokėti pardavėjui 67 200 Lt delspinigių.

Rangovas 2006 m. gruodžio 7 d. pateikė užsakovui pranešimą apie tai, kad remdamasis CK 6.217 straipsniu ir 6.218 straipsnio 1 dalimi nutraukė sutartį. Rangovas neturėjo teisės nutraukti sutartį vadovaujantis CK 6.217 straipsnio pagrindu, nes vadovaujantis CK 6.220 straipsniu, prieš ketinimą nutraukti sutartį privalėjo pareikalauti, kad užsakovas patvirtintų, kad sutartį įvykdys tinkamai, tačiau tokių veiksmų neatliko. Be to, užsakovas savo sutartines prievoles vykdė tinkamai, t.y. laiku apmokėjo rangovui už dalį atliktų darbų. Užsakovas informavo rangovą apie netinkamai atliktus statybos darbus ir vėlavimą, todėl vadovaujantis sutarties 7.4 punktu, kuris numatė, kad jei rangovas vėluoja vykdyti darbus dėl savo kaltės daugiau kaip 10 dienų, visi mokėjimai už vėluojamus darbus yra nukeliami iki baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, nukėlė mokėjimus iki baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Deja, baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto, kurį pagal sutarties 5.4 punktą privalėjo parengti ir pateikti rangovas, kurio iki dabar nėra pateikęs, todėl užsakovas ir negalėjo patikrinti atliekamų darbų apimčių, kainos, o taip pat ar kokybė atitinka Statinio techninio projekto reikalavimus ir atskirų darbų grupių sąmatas ir apmokėti už atliktus darbus. Dėl nurodytų motyvų, rangovas matydamas, kad laiku neįvykdys savo prievolės ir siekdamas išvengti netesybų, neteisėtai nutraukė sutartį, todėl atsakovas prašė teismą pripažinti rangovo vienašališką sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui BUAB „Hefesto statyba“ iš atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ 212 783,56 Lt skolos už atliktus darbus, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (212 783,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 255,67 Lt žyminio mokesčio ir 5 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ 114,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir vertės. Nors ieškovai nurodė, kad buvo atlikta darbų už 1 289 894,94 Lt, teismas, remdamasis 2008 m. rugpjūčio 14 d. teismo ekspertizės aktu, nusprendė, kad ieškovas atliko darbų už 949 482,62 Lt. Atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs 641 069,80 Lt, be to, pagal ekspertizes išvadą, turėjo 95 629,26 Lt išlaidų darbų defektams pašalinti, todėl liko ieškovui skolingas 212 783,56 Lt, todėl teismas priteisė ieškovui šią pinigų sumą bei 6 procentų metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl ekspertizės išvados nepagrįstumo, nes ieškovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė išvadų pagrįstumo, neprašė, kad teismas paskirtų pakartotinę ekspertizę. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 405 000 Lt baudą iš atsakovo bei atsakovo reikalavimą priteisti 164 581,84 Lt delspinigių bei 405 000 Lt baudą iš ieškovo, vertino aplinkybes, kad ieškovas 2006 m. lapkričio 30 d. pranešimu nutraukė rangos sutartį su atsakovu dėl to, kad pastarasis nepasirašė darbų ir medžiagų pridavimo aktų bei nesumokėjo už atliktus darbus, o atsakovas 2006 m. gruodžio 5 d. raštu pranešė, kad rangos sutartį nutraukia dėl to, kad ieškovas nesilaiko statybos grafiko. Nusprendė, kad Statybos rangos sutartį netinkamai vykdė abi šalys. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl to, kad atsakovas nesudarė galimybės prisijungti prie elektros tinklų, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo įsipareigojęs tai padaryti. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovas vėlavo atlikti statybos darbus dėl atsakovo kaltės, nes ekspertizės akte numatyta, jog nenustatyta atsakovo veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos ieškovo vykdomų darbų vėlavimui. Be to, teismas nustatė atsakovo netinkamą sutarties vykdymą. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovas per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo turėjo sumokėti 300 000 Lt, o vėliau atsiskaityti per 20 dienų nuo tarpinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Paskutinį mokėjimą atsakovas atliko 2006 m. rugsėjo 22 d., pagal ekspertizės išvadas buvo atlikta darbų už 949 482,62 Lt, atsakovas sumokėjo 641 069,80 Lt, tai yra sulaikė 308 412,82 Lt sumos mokėjimą. Palyginęs atsakovo sulaikytą pinigų sumą su defektų šalinimo kaina, tai yra 95 629,26 Lt, teismas sprendė, kad atsakovo sulaikyta pinigų suma yra neproporcingai didelė, todėl šiais veiksmais atsakovas pažeidė pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas pranešime apie sutarties nutraukimą paminėjo taip pat ir tuos darbus, kurie turėjo būti ieškovo atlikti po to, kai atsakovas nutraukė mokėjimus. Teismas sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas dalį darbų atliko pavėluotai ir nekokybiškai, o atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę pareigą apmokėti už atliktus darbus. Dėl abiejų šalių kaltės tolesnis statybos rangos sutarties vykdymas pasidarė neįmanomas. Kadangi abi šalys vienodai netinkamai vykdė rangos sutartį, teismas abiejų šalių reikalavimus dėl netesybų priteisimo laikė nepagrįstais ir atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad abi šalys yra vienodai kaltos dėl netinkamo statybos rangos sutarties vykdymo. Nors teismas rėmėsi eksperto išvada, kad nenustatyta sąlygų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl rangovo netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo yra kaltas ne tik ieškovas, bet ir atsakovas. Atsakovas savo pažeistus interesus turėjo teisę ginti CK 6.658 straipsnio 2 dalyje, CK 6.644 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, o rangovui nukrypstant nuo sutarties sąlygų, užsakovas turėjo galimybę pasinaudoti vienu iš CK 6.655 straipsnio 1 dalyje ar CK 6.644 straipsnio 2 dalyje numatytų teisių gynimo būdų. Atsakovas pažymėjo, kad Ekspertizės akte buvo numatyta, kad rangovas vėlavo atlikti statybos darbus, tačiau ta aplinkybė, kad mokėjimai buvo sustabdyti dėl to, kad buvo vėluojama atlikti darbus, nebuvo paneigta pirmosios instancijos teismo. Atsakovo teisę nukelti mokėjimus numatė šalių sudarytos sutarties 7.4 punktas, o teisę nemokėti už nekokybiškai atliktus rangovo darbus numatė sutarties 8.2.3 punkto b dalis. Teismas, pripažinęs, kad nėra atsakovo kaltės dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, vis dėlto atleido ieškovą nuo atsakomybės už netinkamą statybos rangos sutarties vykdymą, nustatė abiejų šalių vienodą kaltę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis pasinaudojo vienu iš CK numatytų savo teisių gynimo būdų, yra nepagrįsta.

2. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad dėl rangovo netinkamo prievolės vykdymo jis patyrė nuostolių, buvo priverstas samdyti papildomus darbuotojus, kitus rangovus, kad būtų atlikti ieškovo neatlikti darbai bei pašalinti atliktų darbų trūkumai, kad ekspertizės akte nustatyta, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, kad papildomai pasamdytiems darbininkams buvo sumokėta 160 000 Lt, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Minėti atsakovo veiksmai patvirtina atsakovo maksimalias pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta, šalina atsakovo kaltę bei patvirtina ieškovo. Rangovas savo jėgomis nesugebėjęs atlikti pagrindinių darbų, iš esmės pažeidė sutartį, nes atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš statybos rangos sutarties, todėl buvo priverstas nutraukti sutartį. Atsakovas savo pažeistų teisių gynybą pasirinko per delspinigių ir baudos institutą, kadangi pagal priešieškinyje pateiktus nuostolių paskaičiavimus, delspinigiai ir bauda dengia nuostolius.

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl ieškovo atmestų reikalavimų panaikinti ir šią ieškinio dalį patenkinti. Nurodo, kad:

1. Teismas, priteisdamas ieškovui 212 783,56 Lt už atliktus darbus, nevertino byloje esančių įrodymų, o tik rėmėsi ekspertizės išvadomis, neanalizavo jų turinio, pagrįstumo, santykio su kitais byloje esančiais įrodymais, atliko įskaitymus, kurių negalėjo atlikti, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl skolos dydžio. Ieškovui liko nesumokėta 648 825,14 Lt. Teismas nevertino į bylą pateiktų Darbų ir medžiagų pridavimo aktų Nr. 1-3, kurie abiejų šalių yra pasirašyti be pastabų bei aktų Nr. 3-13, kurie ieškovo pasirašyti vienašališkai, nors jų nevertino kaip netinkamus įrodymus bei nepasisakė dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimus, pažeidė CK 6.662 straipsnio 1-3 ir 6 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalį, CPK 176-177, 218, 263 ir 265 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nevertino PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų minėtų aktų pagrindu, tos aplinkybės, kad atsakovas pripažino ieškovo atliktus darbus, jų kainas, sąskaitas priėmė ir įtraukė į apskaitą, kad ieškovas sumokėjo į biudžetą sąskaitose priskaičiuotą ir išskirtą PVM. Teismas taip pat nevertino statybos darbų žurnalų, iš kurių matyti, kad atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl atliekamų darbų kokybės, apimties ir atlikimo laiko neturi, nevertino į bylą pateiktų atsakovo rašytinių įrodymų turinio ir formos. Atsakovo pateikti įrodymai neatitinka CPK 198 straipsnio 2 dalies, 114 straipsnio reikalavimų ir negali būti įrodymais. Atsakovo pateiktas statinio konstruktyvinės dalies techninis projektas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų, nes statinio konstruktyvinės dalies techninis projektas nėra pasirašytas projekto vadovo ir projekto dalies vadovo, nepatvirtintas statytojo, projektinėje dokumentacijoje esantys brėžiniai neatitinka vienas kitam.

2. Teismo paskirta ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai, neišsamiai, neištyrus visų byloje esančių įrodymų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei eksperto kompetencijos ribas. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad jam yra žinoma suformuota teismų praktika įrodymus vertinti remiantis tikimybių pusiausvyros principu ir nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai skirti teismams, ekspertas, vertindamas įrodymus, ekspertizės akte vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Ekspertas neatliko ekspertizės, reikalaujančios specialių žinių ir nenustatinėjo ieškovo atliktų darbų faktinio kiekio, o atliko pateiktos medžiagos teisinį vertinimą, kas ekspertui yra draudžiama, todėl tokie vertinimai, vadovaujantis LR teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimis, yra niekiniai. Eksperto pareiga garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą, tačiau savo pareigos ekspertas nesilaikė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad akte Nr. 5 nurodyta drenažo sistemą ieškovas neįrengė. Tokią eksperto išvadą paneigia byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio priede (nuotraukoje) aiškiai matosi įrengtos drenažo sistemos fragmentas. Ekspertas, pasisakydamas dėl tyrimo metodikos nustatant atliktų darbų kiekį ir kainą, kaip vieną iš pagrindinių tyrimo metodų, nurodė faktinį ieškovo atliktų darbų nustatymą, tačiau atlikdamas tyrimą, šio metodikos elemento netaikė, nes, kaip patvirtino pats ekspertas, ekspertizės metu objektas jau buvo baigiamas statyti, beveik visi ginčijami darbai buvo užbaigti arba perdaryti, todėl tiesiogiai nustatyti atliktų darbų kiekius, jų kokybę teismo ekspertizės metu nebuvo įmanoma. Tai patvirtina, kad ekspertas netaikė tyrimo metodikos, kurią nurodė ekspertizės akte. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas negalėjo remtis ekspertizės aktu.

3. Teismas, priteistiną sumą mažindamas atsakovo tariamai patirtomis 95 629,26 Lt defektų šalinimo išlaidomis, išėjo už priešieškinio ribų, nes atsakovas tokių nuostolių priteisti neprašė, bei pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl jokie įskaitymai nėra galimi. Atsakovas, įrodinėdamas patirtų nuostolių faktą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokius nuostolius patyrė.

4. Teismas, priimdamas sprendimą, neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, dalies jų netyrė, todėl nenustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, o jų nenustatęs, negalėjo teisingai įvertinti ir ieškovo reikalavimo dėl netesybų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis ir nepažeidė CPK 176-177, 218, 263 ir 265 straipsnių nuostatų. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus dėl atliktų darbų ir jų kainos pripažinimo, įtraukimo į apskaitą bei susigrąžinimo ar sumažinimo PVM, atsakovas pateikė pažymą, kurioje įvertinti visi atlikti mokėjimai UAB „Hefesto statyba“, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kurios įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą. Atsakovas taip pat nurodė, kad statybos žurnalai buvo įvertinti ekspertizės akte, kuriuo rėmėsi teismas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis įrodymas nebuvo vertinamas (CPK 185 str.). Ieškovo argumentai dėl projektinės dokumentacijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, nes šalių sudarytos rangos sutarties 2.1 punkte ieškovas pareiškė, kad jis yra susipažinęs su projektine dokumentacija ir jokių pastabų neturi. Tai, kad ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad jam yra žinoma teismų praktika įrodymus vertinti tikimybių pusiausvyros principu, nereiškia, kad išvada buvo duota teisės klausimais, o tik patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta išsamiais, eksperto kompetencijos ribose. Ieškovo argumentai, kad teismas, sumažindamas jam priteistiną sumą defektų ištaisymo kainą, išėjo už ieškinio ribų, yra nepagrįsta, nes byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo patirtas išlaidas, byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo atlikti papildomus darbus, samdyti darbininkus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl reikalavimo atlyginti už atliktus statybos darbus

Šalys 2006 m. gegužės 30 d. sudarė rangos sutartį pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, ištekliais bei rizika iš savo medžiagų ir įrangos atlikti sublokuotų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o atsakovas laiku ir nustatyta tvarka priimti kokybiškai atliktus darbus ir už priimtus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 12-22, t. 1). Vykdant sutartį tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atliktų darbų apimties, kokybės, darbų atlikimo terminų. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išaiškinti klausimams už kokią sumą ieškovas faktiškai atliko statybos darbus, ar atlikti darbai (apimtys ir kokybė) atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, kokie darbų defektai, ar jie yra ištaisyti kitų įmonių, kokia defektų ištaisymo kaina, kokia yra darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų pašalinti paslėptų darbų defektai, kaina, ir ar objekto statybai panaudoti gaminiai ir medžiagos tie, kurie numatyti projekte bei sąmatoje, ir kiti klausimai, išdėstyti 2008 m. birželio 6 d. teismo nutartyje. Ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui Sigitui Mitkui (b. l. 179-181, t. 5).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2008 m. rugpjūčio 14 d. teismo ekspertizės, atliktos teismo eksperto Sigito Mitkaus, akto išvadomis nustatė, kad ieškovas atliko darbų už 949 482,62 Lt, atsakovas ištaisė statybos darbų defektus už 95 629,26 Lt. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad jis yra atlikęs darbų už 1 289 894,94 Lt sumą ir nesutinka su ekspertizės išvadomis. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas negalėjo remtis ekspertizės išvadomis, nes ekspertizė atlikta neobjektyviai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, keliamus ekspertizės atlikimui ir eksperto pareigoms, t. y. iš esmės peržengiant eksperto kompetencijos ribas.

Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, numatytų CK 177 straipsnyje. Ar reikalinga tokia įrodinėjimo priemonė, sprendžia dalyvaujantis byloje asmenys ir teismas. Tarp šalių kilus ginčui dėl darbų apimties ir kokybės atsakovas suformulavo klausimus ekspertui ir prašė skirti ekspertizę (b. l. 167-168, t. 5). Ieškovas ekspertizės atlikimui prieštaravo, tačiau teismo posėdžio metu pasiūlė ekspertui užduoti klausimus (b. l. 178, t. 5). Ekspertizę atliko ekspertas S. Mitkus, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turintis statinio projekto ekspertizės, statinio dalinės ekspertizės, teritorijų detaliojo planavimo bei specialiojo planavimo ekspertizių kvalifikaciją. S. Mitkus turi inžinieriaus statybininko ir teisininko kvalifikaciją. Taigi ekspertas S. Mitkus turi reikiamą kvalifikaciją atlikti tyrimą ir atsakyti į 2008 m. rugpjūčio 14 d. teismo nutartimi užduotus klausimus. Todėl 2008 m. rugpjūčio 14 d. ekspertizės aktas yra įrodymas CPK 177 straipsnio prasme. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal CPK normomis nustatytas vertinimo taisykles. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas (CPK 215 str.).

Teismo ekspertas S. Mitkus buvo iškviestas į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir davė paaiškinimus dėl atliktų tyrimų ir jų pagrindu padarytų išvadų bei atsakė į šalių ir teismo jam pateiktus klausimus. Eksperto S. Mitkaus išvada vertinama pagal teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu (nešališku) byloje esančių visų šalių pateiktų įrodymų ištaisymu t. y. pagal tokias pačias taisykles ir kitas įrodinėjimo priemones.

Ieškovas atsakovui pateikė 12 darbų ir medžiagų perdavimo aktus apie darbų atlikimą (toliau aktas).

Statybos darbų perdavimas-priėmimas yra įforminamas darbų atlikimo aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma apie tai žyma ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 str. 4 d.).

2006 m. liepos 31 d. darbų ir medžiagų perdavimo aktą Nr. 1 172 576 Lt sumai su priskaitymais pasirašė abi šalys (b. l. 69-72, t. 1). Nustatant rangos sutarties kainą į kainą yra įskaičiuojamos tiesioginės išlaidos, socialinio draudimo ir kitos 3 proc. išlaidos, kas yra numatyta sąmatoje. Į atliktų darbų vertę be priskaitymų nėra įskaičiuotos ieškovo turėtos tiesioginės išlaidos, socialinio draudimo 31 proc. išlaidų ir kitos 3 proc. išlaidos. Todėl, nustatant atliktų darbų kainą, yra įskaitomos visos išlaidos ir naudojama sąvoka ,,kaina su priskaitymais“.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas išreiškė poziciją, kad su eksperto išvadomis sutinka. Ekspertas nustatė, kad ieškovas atliko darbų už 949 482,60 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir tą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista už atliktus darbus. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodo įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžia sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas, neteisėtumą ar nepagrįstumą, t. y. nėra apeliacinio skundo dalyko. Apeliaciniame atsakovo skunde yra išdėstytos tik aplinkybės ir nurodyti įstatymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo priešieškinis dėl baudos ir delspinigių priteisimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Ieškovas pagal aktą Nr. 1 reikalauja apmokėti už 4600 kub. m II grupės grunto iškasimą 16 875,78 Lt (b. l. 69, t. 1). Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįgilino pamatų iki projektinės altitudės, todėl grunto iškasė mažiau, nei nurodyta akte Nr. 1. Aplinkybė, kad buvo iškasta mažiau grunto nei ieškovas teigia, buvo nustatyta atkasus pamatus. N. D. įmonė, kuri yra statinio techninio projekto autorė, atlikusi altitudės geodezinį patikrinimą, statinio sumontuotų pamatų apžiūros aktu konstatavo, kad blokuotų gyvenamųjų namų papėdės įrengtos neprisilaikant statinio techninio projekto: pagal projektą 1 aukšto grindų absoliutinė altitudė 0,00=176,60, faktiškai – 0,00 =177,18 t. y. pakelta 0,58 m (b. l. 215-220, t. 3). Kadangi pamatai buvo neįrengti tiek, kiek buvo numatyta projekte, tai ir grunto reikėjo iškasti mažiau, nei buvo numatyta sąmatoje. Pamatų duobės žemės darbų kiekių skaičiavimus atliko UAB ,,Urbanistika“ ir nustatė, kad iškasto grunto kiekis lygus 1886 kub.m (b. l. 59-62, t. 3). Apeliacinės instancijos teismui ekspertas paaiškino, kad, remdamasis byloje esančiais duomenimis, padarė išvadą, jog faktiškai ieškovas iškasė 1883 kub. m grunto, o norint iš naujo nustatyti aplinkybę, kiek grunto buvo iškasta, reikalinga atlikti geodezinius matavimus. Teisėjų kolegija aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad neįgilinus pamatų tiek, kiek buvo numatyta statinio projektinėje dokumentacijoje, atitinkamai ir grunto reikėjo iškasti mažiau. Faktiškai iškasto grunto kiekį paskaičiavo UAB ,,Urbanistika“. Ekspertas patikrino skaičiavimo teisingumą ir patvirtino, kad skaičiavimo klaidų nėra. Taigi ieškovo reikalavimas apmokėti už grunto kasimo darbus tenkintinas tik iš dalies. Atsakovas ieškovui turi sumokėti už atliktą 1883 kub. m grunto kasimo darbą 12 357,90 Lt su priskaitymais. Už grunto perstūmimą iki 10 m atstumu ieškovas prašo apmokėti 5 922,68 Lt be priskaitymų. Minėta, grunto buvo iškasta ne 4600 kub. m, o 1883 kub. m, tai ir perstumti atitinkamai reikėjo 1883 kub. m, o ne 4600 kub. m. Teisėjų kolegija remiasi eksperto atliktais perskaičiavimais, t. y. kad 1883 kub. m šio darbo kainuoja 5 587,89 Lt su priskaitymais ir šią sumą atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui (CK 6.655 str. 1 d.).

Ieškovas akte Nr. 1 nurodo, kad perdangos plokščių, kurių plotas iki 10 kv. m sumontavo 189,72 kv. m už 7 978,72 Lt be priskaitymų (b. l. 71, t. 1). Akte Nr. 3 nurodytas šių darbų kiekis 2312, 3 kv. m. už 10 211,50 Lt be priskaitymų (b. l. 86, t. 1), akte Nr. 11 – 2312,3 kv. m už 13 760,91 Lt be priskaitymų (b. l. 114, t. 1). Atsakovas 2006 m. gruodžio 12 d. defektiniu aktu konstatavo, kad faktiškai atlikta šio darbo 1400 kv. m (b. l. 56, t. 1). Darbų sąmatoje numatytas šio darbo kiekis 21312,3 kv. m, kaina be priskaitymo – 30 829,05 Lt (b. l. 31, t. 1). Taigi pagal visus 3 aktus ieškovas nurodo, kad darbų atliko daugiau nei numatyta sąmatoje ir prašoma apmokėti kaina yra didesnė nei numatyta sąmatoje. Įrodymų, kad ieškovas atsakovo sutikimu atliko papildomai šio darbo, nei numatyta sutarties dokumentacijose (sąmatoje), byloje nėra, todėl atsakovas už papildomą darbą neturi pareigos mokėti (CK 6.684 str. 4 d., rangos sutarties 15.1.) Be to, atsakovas nesutikimą sumokėti už šiuos darbus grindė aplinkybėmis, kad dalį darbų atliko jis pats ir UAB ,,Metelmeta“. Iš 2007 m. sausio 10 d sąmatos-sutarties matyti, kad dėl 207 kv. m perdangos plokščių montavimo darbų buvo sudaryta sutartis (b. l. 91, t. 2). Ši sutartis sudaryta jau po to, kai ieškovas 2006 m. gruodžio 5 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ne visus perdangų plokščių montavimo darbus, numatytus sutarties dokumentuose, buvo padaręs. Aplinkybę, kad dalį darbų atliko pats, atsakovas įrodinėja darbo užmokesčio mokėjimu darbininkams, kurie vykdė darbus (b. l. 85-91, t. 2). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šis įrodymas nepatvirtina, kokį kiekį montavimo darbų atliko atsakovas ir kiek už tą darbą sumokėjo savo darbininkams, taip pat atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų kieno medžiagos ir įrengimai buvo panaudoti jo darbininkams atliekant perdangų plokščių montavimą. Atsakovas net nepateikė skaičiuotės kiek darbininkų dirbo, kiek sumontavo plokščių ir kiek jiems už tą darbą buvo sumokėta. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad ieškovas akte Nr. 1 nurodytą 189,72 kv. m kiekį perdangų plokščių montavimo darbų atliko. Kadangi kita dalis darbų yra užaktuoti kituose aktuose, tai dėl likusios dalies darbų bus pasisakyta tiriant aktus Nr. 3 ir Nr. 11.

Aktas Nr. 2 ir Aktas Nr. 3

Akte Nr. 2, kurį atsakovas pasirašė, ieškovas nurodo, kad atliko 516 kv. m vertikalios hidroizoliacijos darbų už 3 041,09 Lt be priskaitymų (b. l. 78, t. 1). Akte Nr. 3 ieškovas nurodo šio darbo kiekį taip pat 516 kv. m už 6 082, 18 Lt be priskaitymų (b. l. 40, t. 1). Sąmatoje numatytas darbų kiekis - 516 kv. m, kaina – 18 326,77 Lt be priskaitymų. Pagal akto Nr. 1 ir Nr. 2 bendra šio darbo kaina yra tokia pat kaip ir numatyta sąmatoje. Atsakovas atsisakymą mokėti argumentuoja tuo, kad šį darbą ieškovas atliko nekokybiškai. Atsakovo atsikirtimai į pareikštą reikalavimą yra pagrįsti. N. D., kuri ruošė statinių techninį projektą, apžiūros metu konstatavo, kad rūsio išorinių sienų vertikalioji hidroizoliacija sutepta nelygiai, matyti neužtepti plotai. Antstolis J. G. 2007 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių protokolu taip pat konstatavo, kad pamatų siūlės nelygios, braukiant šepečiu byra, trumpa, hidroizoliacija nevientisa (b. l. 65, t. 3).

Vertikaliosios hidroizoliacijos defektus, kaip nurodė atsakovas, ištaisė UAB ,,Lauginta“. Iš 2007 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad UAB ,,Lauginta“ atliko 100 kv. m vertikaliosios hidroizoliacijos (b. l. 73, t. 1).

Atsakovas, rangovui netinkamai atlikus darbą, turi teisę atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 papunktis). Todėl ieškovo prašoma priteisti šio darbo kainą pagal aktą Nr. 2 ir Nr. 3 pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino UAB „Lauginta“, atlikusia defektų taisymą, darbų kaina (b. l. 73, t. 3).

Akte Nr. 3 nurodyta, kad atlikta perdangos plokščių montavimo darbų už 10 211,50 Lt be priskaitymų (b. l. 86, t. 1). Minėta, dalis šio darbo užaktuota aktu Nr. 1. Tiriant akto Nr. 1 pagrįstumą, nustatyta, kad ieškovas šio darbo užaktavo daugiau nei numatyta sutarties dokumentuose (sąmatoje) ir, kad ne visą kiekį darbo, numatyto sąmatoje, atliko. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad dalį šio darbo ieškovas nurodo dar ir akte Nr. 11, šiame akte nurodyta darbo kaina nemažinama ir dėl likusios dalies bus pasisakyta tiriant aktą Nr. 11.

Horizontalių paviršių hidroizoliacijos darbų ieškovas užaktavo 104 kv. m už 3 494,08 Lt be priskaitymų (b. l. 90, t. 1). Darbų kiekis ir kaina atitinka sąmatoje numatytą kiekį ir darbą. Atsakovas teigia, kad šis darbas nebuvo atliktas.

Antstolis J. G. 2007 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad 12 statomų kotedžų tarp rūsio pamatų ir pirmojo aukšto statinių nėra įrengtos horizontalios hidroizoliacijos (b. l. 36, t. 3). N. D., kuri ruošė statinių techninį projektą, apžiūrėjusi ieškovo sumontuotus pamatus, taip pat konstatavo, kad horizontalios hidroizoliacijos tarp rūsių sieninių blokų ir pirmojo aukšto mūro sienų vizualiai nematyti (b. l. 66, t. 3). N. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pastatų projekte yra numatyta atlikti horizontalią hidroizoliaciją. Techninio projekto paaiškinamajame rašte yra nurodyta kokia hidroizoliacija turi būti atlikta. Techninio projekto fragmentuose taip pat parodyta, kad reikalinga įrengti vertikalią, horizontaliąją ir cemento hidroizoliaciją. N. D. patvirtino, kad techninio projekto pjūviai, nors pagal reikalavimus tai yra neprivaloma, buvo paruošti ir pateikti kaip viena iš techninio projekto sudėtinių dalių. Tą liudytojos nurodytą aplinkybę patvirtina techninio projekto turinyje išvardintas pateiktų dokumentų sąrašas.

Byloje nustatyta, kad neatliktos horizontalios hidroizoliacijos defektą buvo galima ištaisyti taikant hidroizoliacijos infektavimo būdą ir šiuos darbus atliko UAB ,,Baltijos pašvaistė“. Darbų kaina 39 707,88 Lt. Liudytojas V. K. patvirtino, kad horizontalioji hidroizoliacija nebuvo atlikta ir kad jų bendrovė pagal sutartį su atsakovu atliko hidroizoliaciją injektavimo būdu. Įvertinusi minėtus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad šis darbas nebuvo atliktas. Šis darbas yra priskiriamas paslėptų darbų kategorijai, o ieškovas pagal STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ ir rangos sutarties 9.1.13 punkto reikalavimus privalėjo parengti ir pateikti paslėptų darbų aktus užsakovui ir techniniam prižiūrėtojui, tačiau tokio akto ieškovas nepateikė. Minėta, neatlikto darbo trūkumus atsakovas pašalino pats ir dėl to patyrė 39 707,88 Lt išlaidų. Rangovas turi atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas užsakovui, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas tokią teisę turėjo pagal sutarties 8.2.4 punkto reikalavimus. Minėti trūkumai buvo nustatyti 2007 m. kovo mėn., t. y. kai rangos sutartį ieškovas jau buvo nutraukęs ir pateikęs ieškinį teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai trūkumų šalinimais turėtų išlaidų dydžiu sumažino priteisiamą ieškovui už atliktus darbus sumą.

Ieškovas nurodo, kad atliko 122,2 tonas sienų armavimo, rišant armatūros atskirus strypus į karkasus už 14 473,98 Lt, su priskaitymais 28 015 Lt (b. l. 90-97, t. 1). Teismo antstolis 2007 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių protokolu konstatavo, kad sienos nevienodai armuotos: vietomis tarp 3, vietomis tarp 4, tarp 5 eilių (b. l. 36, t. 3); 2007 m. kovo 22 d. aktu tas pats teismo antstolis konstatavo, kad šalia garažo esanti lauko siena yra sumontuota iš pamatų bloko, betonuota tik aplink švieslangius, dalyje švieslangių apatinėje matomas armatūros surišimas, dalyje švieslangių tokio surišimo nėra, dalyje švieslangių armatūra išeina iš po betono, tačiau nesusijungia kitoje pusėje su betonu (nėra surišimo). Ekspertas nurodė, kad šis darbas yra uždengtas, todėl patikrinti ir nustatyti šių darbų kiekio ir kokybės jis neturi galimybės. Ekspertas, atsižvelgęs į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, laikė, kad šio darbo atlikta už 14 000 Lt (su priskaitymais).

Teismo eksperto išvada gali būti kategoriška (atsakymas teigiamas arba neigiamas), tikėtina išvada ir išvada, kad į teismo klausimus negalima atsakyti. Ekspertas S. Mitkus atsakė, kad nustatyti kiek sienų armavimo darbų buvo atlikta ir kiek defektų nėra galimybės nustatyti. Tačiau ekspertas savo išvadoje nurodo, kad sienų armavimo darbą ieškovas atliko ne visą ir ne visas darbas atliktas kokybiškai. Šią eksperto išvadą galima priskirti prie tikėtinų išvadų ir ji gali būti vertinama kaip netiesioginis įrodymas. Iš byloje esančių įrodymų (2007 m. gegužės 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), matyti, kad šis darbas atliktas ne visas ir turi trūkumų. Tačiau atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, koks kiekis darbų neatliktas, ir koks kiekis darbų nekokybiškai atliktas. Todėl nesant pakankamai patikimų įrodymų apie neatliktų darbų kiekį ir kiekį nekokybiškų darbų turi būti apmokėta pagal ieškovo priėmimo-perdavimo akte nurodytą sumą. Pažymėtina, mūrinių konstrukcijų armavimas yra paslėptas darbas, tačiau ieškovas apie tokio darbo atlikimą paslėptų darbų akto nepateikė. Todėl aptariant atsakovo reikalavimą dėl netesybų, kaip nuostolių atlyginimo, klausimą, tai bus vertinama.

Aktas Nr. 4

Ieškovas prašo apmokėti už 473 vnt. rūsio blokų (39-6-3) montavimą 18 447,00 Lt (b. l. 95, t. 1). Sąmatoje numatytas rūsio sienų montavimo darbų kiekis 561 vnt (b. l. 25, t. 1). Ieškovas darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 atsakovui perdavė 240 vnt. (b. l. 71, t. 1), aktu Nr. 3 – 81 vnt. (b. l. 89, t. 1), aktu Nr. 2 – 240 vnt. blokų (b. l. 76, t. 1), t. y 561 vnt. blokų, kaip ir buvo numatyta sąmatoje. Įrodymų, kad šalys susitarė padidinti sąmatoje numatytą rūsio sienų blokų skaičių, byloje nėra. Ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti rangos sutarties dokumentuose (CK 6.684 str. 4 d., rangos sutartis 9.1.15 p.). Todėl ekspertas pagrįstai į ieškovo atliktų darbų kiekį neįskaitė 473 vnt. rūsio sienų blokų B9-6-3 darbų kainos.

Aktas Nr. 5

Ieškovas nurodo atlikęs drenažo sistemos įrengimo darbų už 16 975,63 Lt. Atsakovas atsisakė mokėti motyvuodamas tuo, kad ieškovas šio darbo neatliko.

Iš N. D. 2007 m. kovo 22 d. apžiūros akto papildymo matyti, kad įvertinant statinių pamatų būklę, buvo atkasti pamatai ir nustatyta, kad pamatai užpilti molio gruntu (b. l. 66, t. 3). N. D. konstatavo, kad pagal techninio projekto reikalavimus pamatus reikėjo užpilti drenuojančiu gruntu. Techninio projekto skyriuje ,,pamatų planas“ nurodyta, kad pamatus reikia užpilti smėlio gruntu, kas 500 mm sutankinant. Byloje nustatyta, kad rūsiai buvo užpilti ir ieškovas turėjo atlikti sausinimo darbus, kas jam kainavo 1 689,00 Lt, kuriuos jis prašo apmokėti pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7 (b. l. 100, t. 1). Ekspertas darbo pagal darbų priėmimo aktą Nr. 7 neįskaitė į ieškovo atliktų darbų sąrašą, argumentuojant tuo, kad tinkamai atlikus drenažo darbus, ieškovui nebūtų reikėję sausinimo darbų. Teisėjų kolegija sutinka su šia eksperto išvada, nes sausinimo darbai yra pasekmė netinkamo drenažo įrengimas užpilant pamatus moliu. Pagal techninį projektą ir projekto vadovės N. D. išvadą pamatai turėjo būti užpilti drenuojančiu gruntu. To nepadarius ieškovas turėjo papildomų drenavimo išlaidų, kas darbų atlikimo sąmatoje nėra numatyta, todėl ieškovui už darbus pagal perdavimo-priėmimo aktus Nr. 5 ir Nr. 7 neatlyginama. Be to, šis darbas yra paslėptas, todėl ieškovas pagal rangos sutarties 9.1.13 punktą, ir STR 1.08.02 ,,Statybos darbai“ 59 punkto reikalavimus turėjo atsakovui pateikti paslėptų darbų aktą, tačiau to nepadarė.

Aktas Nr. 6

Ieškovas prašo apmokėti už 18 vnt. rūsio blokų B9-6-3 ir už 6 vnt. rūsio blokų B-24-6-3 montavimą (b. l. 98, t. 1). Minėta, blokų B9-6-3 pagal sąmatą turėjo būti sumontuota 561 vnt. ir šį skaičių ieškovas nurodė aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Įrodymų, kad ieškovas gavo atsakovo sutikimą dėl papildomų darbų, byloje nėra, todėl ieškovui pagal aktą Nr. 6 papildomai už 18 vnt. blokų B9-6-3 montavimą atsakovas neturi pareigos apmokėti (CK 6.684 str. 5 d.). Rūsio blokų B24-6-3 pagal sąmatą turėjo būti sumontuota 291 vnt. (b. l. 25, t. 1). Darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1 ieškovas perdavė 140 vnt. blokų, aktu Nr. 2 – 151 vnt., t. y. tiek, kiek ir buvo numatyta sąmatoje. Todėl nesant įrodymų dėl papildomų darbų suderinimo už 6 vnt. blokų sumontavimą pagal aktą Nr. 6 atsakovas neturi pareigos ieškovui mokėti. Taip pat atsakovas neturi pareigos mokėti už 5,5 kub. m grunto kasimą rankiniu būdu, nes šis darbas laikytinas papildomu darbu, nesuderintu su atsakovu (CK 66.84 str. 4 d., rangos sutarties 9.1.15 punktas).

Aktas Nr. 7

Už elektros tiekimą atsakovas taip pat neprivalo mokėti, nes pagal rangos sutarties dokumentus atsakovas nebuvo prisiėmęs pareigos tiekti ieškovui elektros energiją (CK 6.684 str. 4 ir 5 dalys, rangos sutarties 9.1.15 p.).

Aktas Nr. 9

Ieškovas prašo apmokėti už rūsio sausinimo darbus bei elektros tiekimą. Minėta, aptariant reikalavimą apmokėti už tokio pobūdžio darbus pagal aktą Nr. 7, pasakyta, kad atsakovui už tokio pobūdžio darbus neatsirado pareiga mokėti, nes darbų atlikimas nenumatytas statybos rangos dokumentuose (CK 6.84 str. 4 d., rangos sutarties 9.1.15 p.).

Aktas Nr. 10

Ieškovas prašo apmokėti už pastatų 19200 kv. m šiltinimą iš išorės pusės tarp korpusų vatos dembliais (b. l. 109, t. 1). Šį darbą ieškovas nurodo yra atlikęs pagal sąmatos E60-5-5 eilutę (b. l. 37, t. 1). Tačiau šioje sąmatos eilutėje yra numatytas kitoks darbas nei tas, už kurį ieškovas prašo apmokėti. Pastato šiltinimas iš išorės tarp korpusų rangos sutarties dokumentuose (sąmatoje) nenumatytas, todėl jis laikomas papildomu ir nesant įrodymų apie atsakovo pritarimą atlikti šį darbą, atsakovas neturi pareigos už jį mokėti (CK 6.684 str. 4, 5 d.). Akte Nr. 10 nurodytas atliktas darbas pastato rūsio apšiltinimo armavimas 19 200 kv. m už 5 965,34 Lt be priskaitymų, 10 358,74 Lt su priskaitymais. Šio darbo atlikimas sąmatoje nenumatytas, nes pastatų šiltinimas iš išorės pagal projektą turėjo būti atliktas brangesne medžiaga – Styrodur polistirolu. Faktiškai šiltinimas atliktas pigesniu polistirolu, todėl, kaip nurodė ekspertas apeliacinės instancijos teisme, buvo būtina armuoti. Dėl šio darbo kainos iš esmės rangos sutarties kaina nedidėja, nes apšiltinimas atliktas pigesne medžiaga ir šį darbą buvo būtina atlikti, todėl rūsio apšiltinimas nelaikomas papildomu darbu ir atsakovas turi už jį sumokėti 10 358,74 Lt (CK 6.684 str. 4 d.).

Aktas Nr. 11

Už ryšių užbetonavimą 2,7 kub. m kiaurymėtų perdangos plokščių atramose pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 11 (b. l., 115 t. 1) ieškovas prašo sumokėti 1 048,28 Lt be priskaitymų, su priskaitymais - 1 592,00 Lt. Atsakovas nurodo, kad šio darbo ieškovas neatliko ir apie tai pažymėta 2006 m. gruodžio 12 d. defektiniame akte, kad darbus faktiškai atliko UAB ,,Simfausta“. Pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą UAB ,,Simfausta“ perdavė, o atsakovas priėmė 2,5 kv. m perdangos plokščių armavimo ir betonavimo darbų. Ta aplinkybė patvirtina, kad ieškovas minėtų darbų neatliko, todėl reikalavimas apmokėti kaip už atliktą darbą yra nepagrįstas. Už įvairių paviršių valymą metaliniu šepečiu ieškovas pagal aktą Nr. 11 prašo apmokėti 697 Lt be priskaitymų, su priskaitymais – 1 704 Lt. Atsakovo 2006 m. gruodžio 12 d. defektiniame akte nurodyta, kad šis darbas nebuvo atliktas. Tuo tarpu ieškovas atsakyme atsakovui į defektinį aktą teigia, kad minėtas darbas atliktas. Nesant byloje kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar ieškovas tokio pobūdžio darbą atliko, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis darbas nebuvo atliktas, ką patvirtina defektinis aktas.

Ieškovas nurodo, kad mechanizuotu būdu pamatus užpylė 4600 kub. m gruntu už 25 156,47 Lt be priskaitymų, su priskaitymais - 43 247 Lt (b. l. 112, t. 1). Gavęs atsakovo defektinį aktą aktu Nr. 12 minusavo 1300 kub. m darbų už 16 651,57 Lt (b. l. 118-119, t. 2). Tai reiškia, kad ieškovas užaktavo šių darbų 3300 kv. m už 31 025,02 Lt su priskaitymais. Ekspertas, atlikdamas skaičiavimus, vadovavosi tuo, kad tiriant aktą Nr. 1 buvo nustatyta, jog šių darbų iš viso atlikta 1883 kub. m, tai atitinkamai ieškovo nurodytų atliktų vertę sumažino, t. y. skaičiavo vertę nuo 1883 kub. m kiekio darbų, o ne nuo 46000 kub. m. Pagal eksperto paskaičiavimą, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, 1883 kub. m darbų kiekis kainuoja 17 703,02 Lt. Tačiau šiuos darbus ieškovas atliko netinkamu gruntu, neatliktas grunto sutankinimas, pamatai užpilti ne drenažiniu gruntu. Atsakovas turėjo trūkumus taisyti mechanizuotai: užpiltą gruntą atkasti, užpilti drenažiniu gruntu. Minėti darbai yra priskiriami paslėptų darbų kategorijai. Ieškovas nevykdė STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ reikalavimų surašyti paslėptų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, kaip numatyta minėto STR 59.20 punkte, priedo Nr. 4 21 ir 22 punktuose, rangos sutarties 9.1,13 punkte. Defektus šalino UAB „Lauginta“. Todėl šių atliktų darbų kaina mažinama defektų šalinimo kainos dydžiu pagal UAB ,,Lauginta“ atliktų darbų perdavimo aktą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.).

Perdangų plokščių iki 10 kv. m montavimo darbų pagal ieškovo akto Nr. 11 duomenis atlikta už 13 760,91 Lt be priskaitymų, su priskaitymais – 23 055,03 Lt. Pagal sąmatą ieškovas turėjo atlikti 2312,3 kv. m šių darbų už 30 829,05 Lt be priskaitymų, 51 659,99 Lt - su priskaitymais. Akte Nr. 1 ieškovas nurodo, kad darbų atlikta 189,72 kv. m už 7 978,72 Lt be priskaitymų. Pagal aktą Nr. 3 darbų atlikta už 17 108,34 Lt su priskaitymais, be priskaitymų – 10 211,50 Lt. Byloje yra įrodymas apie tai, kad dalį darbų 207 kv. m atliko UAB ,,Metameta“ už 4 806,55 Lt (b. l. 91, t. 3), todėl šia suma, kaip jau buvo pasakyta, apmokėjimas ieškovui yra mažinamas. Įvertinus tą aplinkybę, kad pagal sąmatą viso kiekio darbų kaina yra 30 476 Lt su priskaitymais, ieškovas, nesant atsakovo sutikimo, neturi teisės reikalauti 6 686,47 Lt daugiau nei numatyta rangos sutarties dokumentuose (CK 6.684 str. 5 d.).

Už armuotos ½ plytos storio pertvaros (autokranu) 5,18 kv. m. darbą ieškovas prašo apmokėti 41 900 Lt be priskaitymų (b. l. 113, t. 1). Ekspertas konstatavo, kad nė viena iš šalių neturi tinkamų įrodymų apie šio darbo atlikimą ir padarė išvadą, kad didesnė tikimybė, jog ieškovas atliko 178 kv. m darbo, o atsakovas – 340 kv. m. ir prašomą priteisti sumą sumažino 50 567,15 Lt. Su šia eksperto išvada negalima sutikti. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovas neatliko akte nurodytų darbų nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu (CK 6.694 str. 4 d.). Todėl atsakovas turi pareigą sumokėti už akte nurodytą darbų kiekį 74 129 Lt su priskaitymais. Dėl tos priežasties, kad buvo sumažintas armuotų ½ plytos storio pertvaros (autokranu) darbas, atitinkamai ekspertas nepagrįstai sumažino 9 252 Lt apmokėjimą už sienų armavimą, rišant armatūros atskirus strypus į karkasą. Nepateikus patikimų įrodymų, kad šio darbo ieškovas neatliko, atsakovas turi sumokėti 14 097 Lt su priskaitymais kaip yra nurodyta ieškovo akte (CK 6.694 str. 4 d.).

Aktas Nr. 12

Šiame akte nurodytas apmokėjimas pagalbiniams darbininkams už buitines patalpas ir sandėliavimą konteineriuose, geodezinių paslaugų suteikimą nenumatyti statybos rangos dokumentuose. Todėl šie darbai laikomi papildomais darbais, kurie nebuvo suderinti su atsakovu, ir sutinkamai su statybos rangos sutarties 9.1.15 punktu, CK 6.684 straipsnio 4 dalimi atsakovas neturi pareigos už šiuos darbus mokėti.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo neatliktais darbais šiuos darbus: pagal aktą Nr. 3 už sienų armavimą rišant armatūros atskirus strypus į karkasus - 14 015 Lt, pagal aktą Nr. 11 už armuotos ½ plytos storio pertvaros (autokranu) įrengimą – 50 567,15 Lt ir už sienų armavimą – 9 252,86 Lt, pagal aktą Nr. 10 už pastato rūsio apšiltinimo armavimą – 10 358,74 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteista suma už atliktus darbus didinama iki 297 077,31 Lt.

Dėl priešieškinio

Atsakovas 2006 m. gruodžio 7 d. pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą CK 6.219 straipsnio pagrindu (b. l. 50, t. 1). Sutartį šiuo pagrindu nutraukti kreditorius turi teisę, kai yra aišku, kad sutartis tikrai nebus laiku įvykdyta. 2006 m. gegužės 30 d. rangos sutartį ieškovas turėjo įvykdyti iki 2007 m. sausio 15 d. Pagal ieškovo darbų aktuose įrašytus atliktus darbus ir jų kainą galima spręsti, kad ieškovas apytikriai buvo atlikęs iki 45-50 procentų visų numatytų sutartyje atlikti darbų, kurių kaina taip pat apytikriai yra 45-50 procentų visos sutarties kainos. Ieškovas nurodo, kad darbų atliko už 1 289 894 Lt, sutarties kaina – 2 700 000 Lt. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, žemės pamatų darbai atlikimo terminai buvo pažeisti, mūro darbai turėjo būti baigti 2006 m. spalio 1 d., tačiau rugsėjo mėnesį dar nebuvo pradėti, 2006 m. gruodžio 7 d. stogų, fasado darbai nebuvo pradėti, nors turėjo būti baigti iki 2006 m. lapkričio 17 d. ir gruodžio 12 d., grindų betonavimo statybos darbai nepradėti. Ekspertas padarė išvadą, jog ieškovo darbų atlikimo terminas galėjo prasitęsti 57 dienom. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad iki sutarties įvykdymo termino ieškovas nebūtų sutarties įvykdęs. Todėl atsakovas pagrįstai galėjo numatyti, kad sutartis laiku nebus įvykdyta ir nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. CK 6.657 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties, jeigu rangovas darbą atlieka taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai nebegalima.

Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai vykdoma, šalis moka kitai šaliai netesybas (CK 6.671 str., 6.258 str. 1 d.). Rangos sutarties 1.4 punktu nustatyta, jei sutartį dėl rangovo kaltės nutraukia užsakovas, rangovas moka užsakovui 15 procentų sutarties kainos dydžio baudą ir atlygina patirtus nuostolius, jei jų nepadengia bauda. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Netesybos atlieka nuostolių, patirtų dėl sutarties netinkamo vykdymo, kompensavimo funkciją. Ir šiuo atžvilgiu netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Pagal sutarties sąlygas baudos dydis 405 000 Lt.

Atsakovas teigia, kad patyrė 198 661,61 Lt nuostolių. Pažymėtina, kad išlaidos (95 629,26 Lt), kurias atsakovas turėjo taisydamas defektus, įvertintos nustatant atliktų darbų kainą atitinkamai mažinant kainą. Iš 2007 m. gegužės 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad sienų armavimas, rišant armatūros atskirus strypus į karkasus, atliktas nekokybiškai. Teismo ekspertas negalėjo nustatyti, kiek konkrečiai šių darbų atlikta su defektais. Tačiau nekokybiškų darbų faktą antstolis nustatė. Antstolis taip pat konstatavo, kad rūsyje virš praėjimo nėra sąramų, tačiau nenurodė konkretaus kiekio, tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų atsakovas sąramas pirko. Ieškovui vėluojant atlikti mūro darbus, nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio šiuos darbus pradėjo vykdyti atsakovo darbininkai (b. l. 23-29, t. 2). Liudytojas G. K. parodė, kad darbai vėlavo ir atsakovo prašymu pradėjo dirbti mūro darbus, dirbo 6 darbininkai. Atsakovas darbininkams mokėjo darbo užmokestį (b. l. 85-90, t. 2). Kaip matyti iš įrašų statybos žurnale, tą patvirtino ir liudytojas G. K., didžiąją dalį mūro darbų atliko atsakovas, kadangi rangos sutartis pakeista nebuvo, todėl visus atliktus mūro darbus užaktavo ieškovas. Nustačius, kad mūro darbai buvo atliekami atsakovo jėgomis, išlaidos, kurias jis patyrė, vykdydamas šiuos darbus, taip pat priskirtinos prie nuostolių.

Minėta, 2007 m. kovo 22 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad šalia garažo esanti lauko siena yra sumontuota iš pamatų bloko, betonuota tik aplink švieslangius, dalyje švieslangių apatinėje matomas armatūros surišimas, dalyje švieslangių tokio surišimo nėra, dalyje švieslangių armatūra išeina iš po betono, tačiau nesusijungia kitoje pusėje su betonu (nėra surišimo). Ekspertas nenustatė, kiek konkrečiai šio darbo buvo atlikta ir kiek nekokybiško. Kaip matyti iš UAB „Simfausta“ 2007 m. sausio 11 d. ir gruodžio 14 d. darbų priėmimo-perdavimo akto, šie darbo defektai buvo ištaisyti (b. l. 105-108, t. 2).

Teisėjų kolegijos nuomone, tikėtina, kad atsakovas patyrė apie 198 661,61 Lt nuostolių.

Atsakovas už vėlavimą atlikti darbus, vadovaudamasis rangos sutarties 11.1 punktu, prašo priteisti 164 581 Lt delspinigių. Minėta, ieškovas atlikti darbus tais terminais, kurie nustatytai rangos sutartyje (darbų atlikimo grafikas), vėlavo, todėl atsakovas turi teisę reikalauti 0,1 proc. delspinigių nuo vėluojamų atlikti darbų kainos už kiekvieną praleistą dieną. (CK 6.71 str. 3 d., 6.258 str. 1 d., rangos sutarties 11.1 punktas). Taigi atsakovas prašo priteisi 569 581 Lt netesybų.

Kai netesybos neprotingai didelės, taip pat, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės netinkamo įvykdymo, sumą. Minėta, netesybos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir jų nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija 569 581 Lt dydžio netesybas vertina kaip akivaizdžiai per dideles. Atsižvelgiant į tai, kad dalį darbų ieškovas įvykdė ir netesybos negali būti akivaizdžiai didesnės už patirtus nuostolius, baudą mažiną nuo 405 000 Lt iki 150 000 Lt, delspinigius nuo 164 581,84 Lt iki 45 000 Lt ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisia 195 000 Lt netesybų (CK 6.71 str., 6.73 str. 2 d.).

Dėl ieškovo reikalavimo sumokėti netesybas (baudą)

Ieškovas nurodo, kad pranešimą apie sutarties nutraukimą CK 6.218 str. 1 d. pagrindu išsiuntė 2006 m. gruodžio 1 d. Neįteiktam pranešimui grįžus su žyma ,,gavėjo nerasta“, pranešimas atsakovui įteiktas 2006 m. gruodžio 7 d. (b. l. 46, t. 1). Iš pranešimo apie sutarties nutraukimą turinio matyti, kad ieškovas nutraukia sutartį, nes atsakovas nepasirašo darbų perdavimo-priėmimo aktų ir jų neapmoka.

Atsiskaitymų už atliktus darbus tvarka nustatyta rangos sutarties 7.1.-7.9 punktuose. Pagal sutarties 7.1 punktą atsakovas 100 000 Lt avansą turėjo sumokėti per tris dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. birželio 2 d., sumokėjo birželio 5 d. (b. l. 9, t. 1). Likusią 200 000 Lt avanso dalį turėjo sumokėti po 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. birželio 14 d., sumokėjo liepos 17 d. Atsakovas nurodo, kad 200 000 lt avansą sumokėjo vėliau, nes ieškovas, kaip buvo numatyta sutartyje, pagal darbų atlikimo grafiką dar nebuvo pradėjęs darbų, todėl atsakovas pagal rangos sutarties 7.3 punktą, darbams vėluojant, turėjo teisę sulaikyti mokėjimą iki kito mėnesio. Aktą Nr. 1 ieškovas pateikė 2006 m. liepos 31 d. Atsakovas pagal šį aktą turėjo sumokėti 138 060,80 Lt. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sumokėto 98 061 Lt, nes kitą dalį – 50 000 Lt jau buvo sumokėjęs 2006 m. liepos 17 d. (avanso buvo pervesta 50 000 Lt daugiau).

Rangos sutarties 7.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas dėl savo kaltės vėluoja atlikti darbus daugiau ne 10 dienų, visi mokėjimai už vėluojamus darbus yra nukeliami iki baigiamojo darbo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Pagal darbų grafiką ieškovas iki 2006 m. rugsėjo 1 d. turėjo baigti visus pamatų darbus ir pradėti mūro darbus, tačiau iš statybos darbų žurnalo įrašų matyti, kad rugsėjo mėnesį ieškovas dar vykdė ne mūro, o pamatų montavimo darbus. Galutinai mūro darbai ir perdengimo montavimo darbai yra užaktuoti 2006 m. lapkričio 27 d. darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 11, o turėjo būti baigti iki spalio 1 d. Kad mūro darbus ieškovas vėlavo atlikti matyti ne tik iš atsakovo paaiškinimų, įrašų statybos darbų žurnale. Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojo G. K., kuris su kitais atsakovo darbininkais rugsėjo mėnesį atliko daugumą mūro darbų, paaiškinimai. Visi kiti darbai, sekantys po mūro darbų, šių darbų neatlikus laiku, buvo atlikti pavėluotai.

Minėta, pagal rangos sutarties 7.4 punkte numatytą sąlygą atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus. Ieškovas nurodo, kad darbus vėlavo atlikti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovą tenkino darbų tempai, atsakovas pastoviai keitė projektą, projektinius sprendimus, projekto pakeitimų nepateikdavo. Su šiais ieškovo argumentais negalima sutikti. Įrodymų, kad buvo keičiamas projektas, ieškovas nepateikė. Projekto vadovė N. D. parodė, kad projektas nebuvo keičiamas, ieškovas nė karto nesikreipė į ją dėl projektinių sprendimų neaiškumo. Nepagrįstas argumentas, kad atsakovą lėti darbo tempai tenkino. Atsakovas vykdė gyvenamųjų namų statybą, turėjo įsipareigojimų bankui, todėl jo tikslas buvo statinius pastatyti laiku ir parduoti. Kad atsakovas skubino atlikti darbus matyti ir iš tos aplinkybės, kad atsakovas, matydamas darbų vėlavimą, savo jėgomis rugsėjo mėnesį pradėjo mūro darbus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad statybos rangos sutartis nutraukta ne dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo baudą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 11 824 Lt žyminį mokestį. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 24,92 proc. (195 000 Lt / 782 365,40 Lt x 100), iš ieškovo atsakovui priteistinas 2 946,54 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. ). Ieškovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 6 426 Lt. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 10,02 proc. (84 293,75 Lt / 841 041,58 Lt x 100), iš atsakovo ieškovui priteistinos 643,89 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui BUAB ,,Hefesto statyba“ už atliktus darbus priteista 212 783,76 Lt pakeisti ir iš atsakovo BUAB ,,Bajorų slėnis“ (į. k. 126314315) priteisti ieškovo BUAB ,,Hefesto statyba“ (į. k. 141985474) naudai už atliktus darbus 297 077,31 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis tūkstančius septyniasdešimt septynis litus, 31 ct). Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo BUAB ,,Hefesto statyba“ ieškinys, palikti nepakeistą.

Atsakovo BUAB ,,Bajorų slėnis“ priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Hefesto statyba“ (į. k. 141985474) atsakovo BUAB ,,Bajorų slėnis“ (į. k. 126314315) naudai 195 000 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis tūkstančius litų) netesybų. Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo BUAB ,,Bajorų slėnis“ priešieškinis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Hefesto statyba“ atsakovo BUAB „Bajorų slėnis“ naudai 2 946,54 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus, 54 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ ieškovo UAB „Hefesto statyba“ naudai 643,89 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt tris litus, 89 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėDonatas Šernas