Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-31 · Civilinė byla Nr. e2A-929-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
e2A-929-565/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39464-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
D. P.
Ieškovas
A. V.-G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-431-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39464-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2022 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V.-G. ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. V.-G. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 1 025,78 Eur nuostolius.

2. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini), ieškovė, vairuodama automobilį „Smart Forfour“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdama į dešinę, susidūrė su tiesiai ta pačia kryptimi jai iš dešinės pusės dviračiu važiavusiu atsakovu. Eismo įvykio metu atsakovas buvo sužalotas. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46986-19. Nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas. Ikiteisminiame tyrime ieškovė patyrė 750 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Eismo įvykio metu taip pat buvo sugadintas ieškovės automobilis „Smart Forfour“: buvo nulaužtas automobilio dešinės pusės išorinis veidrodėlis. Dėl šio sugadinimo ieškovė patyrė 275,78 Eur žalą (239,48 Eur už veidrodėlį ir 36,30 Eur už jo montavimą).

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, jog ieškovė reikalauja priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad policija pradėjo tyrimą dėl autoįvykio, kurio metu atsakovas buvo sužalotas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Iš autotechninės ekspertizės akto Nr. 11-1219(20), 11-1738(20) matyti, kad ieškovė, aplenkusi atsakovą, neįvertino jo greičio ir pradėjo sukti į dešinę, taip, kad atsakovas įvažiavo ne į automobilio galą, o į automobilio šoninę dalį, dėl ko buvo kliudytas veidrodėlis, o atsakovas sužalotas. Ekspertizės 5, 8 punktuose sumodeliuota situacija, kad, esant tam tikroms aplinkybėms avarijai kilti, priežastis buvo ieškovės veiksmai. Be to, ieškovė siūlė atsakovui tartis, neneigdama savo neatsargumo ir kaltės dėl įvykio. Ieškovė žalą dėl veidrodėlio skaičiuoja, nepateikdama jokių veidrodėlio įsigijimo dokumentų. Prašoma priteisti pinigų suma (239,48 Eur) už seną, dėvėtą veidrodėlį yra nereali ir nesąžininga. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra atsakingas ir privalo sumokėti ieškovei pinigus, kuriuos ji mokėjo, samdydama savo gynybai advokatą ikiteisminiame tyrime dėl įtarimų, kuriuos jai pateikė policija ir prokuroras, todėl dėl atsakovės mokėjimų advokatui atsakovo kaltės ir atsakomybės nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 860 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 824 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nustačius, jog eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas;

5.2. atsakovas apvažinėjo ieškovės automobilį iš dešinės pusės, ką draudžia daryti Kelių eismo taisyklės. Atsakovo greitis buvo beveik du kartus didesnis už ieškovės transporto priemonės greitį. Būtent atsakovas savo veiksmais sukėlė įvykį, ieškovės kaltės nėra. Ieškovė ikiteisminiame tyrime gynėsi nuo jai pareikštų kaltinimų su advokato pagalba, todėl ieškovė turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą iš kalto dėl autoįvykio asmens, kaip ir dėl kompensacijos už sugadintą veidrodėlį;

5.3. ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už veidrodėlio sugadinimą grindžia iš esmės vien tik elektroniniu laišku, gautu iš asmens vardu „U.“, nurodžiusio naujos detalės bei jos sumontavimo kainą. Ieškovė nepateikė dokumentų, kad ji iš tiesų patyrė nurodytas išlaidas veidrodėlio keitimui, t. y. sumokėjo tokių darbų kainą. Ieškovės automobilis nebuvo naujas, todėl ir detalių kaštai turėtų būti paskaičiuoti su nusidėvėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog analogiško modelio veidrodėlių kaina antrinėje (naudotų) rinkoje yra nuo 60 iki 120 Eur, teismas, skaičiuodamas ieškovei atlygintinos veidrodėlio remonto kainos dydį, ima paminėtų skaičių vidurkį: 90 Eur už veidrodėlį ir 20 Eur už jo pakeitimą, tai yra iš viso 110 Eur;

5.4. ieškovė patyrė 750 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ikiteisminio tyrimo metu. Dėl neatsargaus atsakovo elgesio sukelto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, trukęs daugiau nei metus (nuo kaltinimo pareiškimo 2019 m. lapkričio 28 d. iki Klaipėdos apygardos teismo nutarties 2020 m. gruodžio 29 d.), todėl ieškovė patyrė žalą. Atsakovas, būdamas įvykio kaltininku, nesutiko nei su ekspertų, nei su prokurorų išvadomis, skundė ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, t. y. nepripažino tyrimu nustatytos objektyvios tiesos, dėl ko ieškovė buvo ilgą laiką laikyta įtariamąja, jai paskirta kardomoji priemonė, atliekami kiti veiksmai. Ieškovė pagrįstai pasisamdė advokatą, kuris padėjo jai tinkamai naudotis savo teisėmis bei vykdyti pareigas ikiteisminiame tyrime, taigi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 750 Eur turtinė žala;

5.5. patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintiems reikalavimams (84 proc.) priteisiamas 26 Eur žyminis mokestis (84 proc. nuo sumokėtų 31,00 Eur) ir 798 Eur už advokato paslaugas (84 proc. nuo sumokėtų 950 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo ne 860 Eur turtinės žalos, o 110 Eur turtinės žalos už veidrodėlio sugadinimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariama ieškovė, nepatenka į veikų sąrašą, dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik gavus nukentėjusio asmens skundą. Eismo įvykio metu sužalojus atsakovo sveikatą, ikiteisminis tyrimas privalėjo būti pradėtas, ir tai nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovo valios nepriklausė. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ikiteisminio tyrimo stadijos pradžioje pakako duomenų įtarimams ieškovei pareikšti, tokį sprendimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai priėmė atsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą bei į ieškovės duotus paaiškinimus. Šiuo atveju ieškovė ieškojo advokato ne dėl to, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu jos atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, o dėl to, kad jis padėtų jai naudotis įtariamojo asmens teisėmis ir atstovautų ją ikiteisminiame tyrime, t. y. padėtų jai gintis ne nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų ir veiksmų, kurie gali sukelti ieškovei nepalankias teisines pasekmes;

6.2. nėra jokių duomenų, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu būtų teikęs aiškiai melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar ieškovei būtų bandęs daryti kokią nors neteisėtą įtaką, nesilaikęs ikiteisminio tyrimo tvarkos, vykdęs alternatyvų teisingumą ir pan., dėl ko ieškovė būtų patyrusi kokius nors aiškiai apibrėžtus neteisėtus atsakovo veiksmus ar tokių veiksmų pasekmes ir būtent dėl to jai būtų reikėję advokato pagalbos. Be to, atsakovui teikiant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtų sprendimų, jų nagrinėjime ieškovės samdytas advokatas nedalyvavo ir ieškovės niekaip neatstovavo, todėl šiame etape ji niekaip negalėjo patirti jokių su advokato teisine pagalba susijusių išlaidų, t. y. nuostolių, kuriuos jai priteisė pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise, kad sąmoningai būtų siekęs savo veiksmais ieškovei padaryti žalą;

6.3. tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, jog atsakovas yra kaltas, kad toks ikiteisminis tyrimas apskritai buvo pradėtas. Po eismo įvykio atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad būtent jo atlikti veiksmai bus pripažinti nulėmusiais eismo įvykį. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat manė, kad būtent ieškovės, o ne atsakovo veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Ieškovė tuoj po eismo įvykio atvykusiems pareigūnams pripažino, kad nebuvo atsargi ir laiku nepastebėjo už jos automobilio dešine puse dviračiu atvažiuojančio atsakovo, kai pradėjo sukimo į dešinę manevrą. Be to, kas kaltas dėl eismo įvykio, šiuo atveju sprendė net ne ieškovė ir ne atsakovas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, todėl net jei tuoj po eismo atsakovas ir būtų prisiėmęs kaltę, tai nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų buvęs pradėtas ar kad ieškovei nebūtų buvę pareikšti įtarimai.

7. Ieškovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. atsakovas apvažinėjo ieškovės automobilį iš dešinės pusės, ką draudžia daryti Kelių eismo taisyklės, atsakovo greitis buvo du kartus didesnis už ieškovės automobilio greitį. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios atsakovas teikė savo paties atliktą eismo įvykio simuliaciją, teikė tiesos neatitinkančius paaiškinimus ir parodymus dėl eismo įvykio priežasties, o ikiteisminiam tyrimui pasisukus atsakovui nenaudinga linkme, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko (atsakovo) veiksmai, atsakovo skundai buvo nagrinėjami iki paskutinės instancijos, dėl ko ieškovė patyrė ne tik žalą dėl asmeninio turto sugadinimo, tačiau ir išlaidas advokato pagalbai;

7.2. tiek prokuroro priimtame sprendime, bei sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus atsakovo skundus, kategoriškai teigiama, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo veiksmų. Prokurorai ir teismai nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra neginčijamai įrodyta, kad ne automobilio vairuotoja, šiuo atveju ieškovė, o dviratininko, t. y. atsakovo, neatsargumas ir neapdairumas, jo padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktų pažeidimai sąlygojo eismo įvykį;

7.3. atsakovas turi teisę naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ši teisė neturi pažeisti kito asmens teisių. Atsakovas labai aktyviai stengėsi įrodyti ieškovės kaltę, ir tik dėl ieškovės advokato suteiktos teisinės pagalbos ieškovė turėjo galimybę gintis nuo atsakovo agresyviai įrodinėjamos „tiesos“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46986-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ieškovė (įtariamoji), vairuodama automobilį ,,Smart Forfour“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), susidūrė su ta pačia kryptimi jai iš dešinės pusės dviračiu važiavusiu atsakovu (nukentėjusiuoju) ir jį sužalojo. 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.

11. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 025,78 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 239,48 Eur už naują automobilio veidrodėlį, 36,30 Eur už automobilio veidrodėlio montavimą ir 750 Eur už advokato teisinę pagalbą, kuri ieškovei buvo teikta ikiteisminio tyrimo metu.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 860 Eur turtinės žalos atlyginimą (90 Eur už veidrodėlį, 20 Eur už veidrodėlio pakeitimą bei 750 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu).

13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 750 Eur suma už advokato pagalbą ikiteisminiame tyrime. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl automobilio veidrodėlio ir jo pakeitimo išlaidų) apeliacine tvarka nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė – preziumuojama.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo taikyti deliktinę atsakomybę, todėl turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).

16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

17. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o, nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

19. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).

20. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

21. 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46986-19 nurodyta, jog dviratininko D. P. (atsakovo) veiksmai – važiuodamas didesniu greičiu nei automobilis, apvažinėjo automobilį iš dešinės, kuomet nebuvo paliktas šoninis tarpas, kad saugiai apvažiuoti automobilį, ir, automobilio vairuotojai pradėjus sukti į dešinę, vairo kaire rankena atsitrenkė į automobilio išorinį veidrodėlį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokiu būdu D. P. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugų eismą užtikrinančio atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Smart Forfour“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesant saugų eismą galinčio užtikrinti tarpo tarp automobilio dešiniojo šono ir dešiniojo važiuojamosios dalies krašto pralenkinėjo automobilį važiuodamas pro jo dešinįjį šoną pastarajam vykdant posūkio sankryžoje į dešinę manevrą. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 126 punktą (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), 127 punktą (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Automobilio vairuotoja A. V.-G. transporto priemonę vairavo blaivi, turėdama nustatytos formos vairuotojo pažymėjimą, kelių eismo taisyklių nepažeidė. Todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, kadangi eismo įvykio kaltininkas yra pats nukentėjusysis D. P., ir nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje. D. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, požymių. Tačiau, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad kitiems įvykio dalyviams sveikata sutrikdyta nebuvo, nukentėjusysis pats smarkiai susižalojo, administracinio nusižengimo teisena nepradedama.

22. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu.

23. Vertinant ieškovės pareigą praleisti dviratininką nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiama į saugų eismą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. KET 106 punktas vairuotoją, prieš sukant į dešinę, įpareigoja pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nei specialisto išvadoje Nr. HK-64(20), nei ekspertizės akte Nr. 11-1219 (20), 11-1738 (20) objektyvių duomenų, kad ji to neatliko, nėra. Atsižvelgiant į eismo įvykio vietos apžiūros duomenis, matyti, jog dviračio ir automobilio susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Tiek dviratininkas, tiek automobilis prieš susidūrimą važiavo pirma, t. y. ta pačia eismo juosta. Todėl dviratininkui galiojo KET 126 punkto reikalavimas pasirinkti tokį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad šiai stabdant neatsitrenktų į ją. Nustatyta, kad ieškovė, vairuodama automobilį, iš pradžių pralenkė atsakovą, po to lėtino važiavimo greitį, ketindama sankryžoje sukti į dešinę. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad susidūrimo momentu automobilis judėjo apie 22 km/h greičiu, o dviratis – apie 42 km/h greičiu. Tai įrodo, kad ne automobilis pasivijo dviratininką ir, su juo susilyginęs, darė posūkio manevrą į dešinę, o tai, kad būtent dviratininkas prisivijo greitį mažinusį automobilį ir bandė jį apvažiuoti iš dešinės. Vertinant šio eismo įvykio situaciją, tiek automobiliui, tiek dviratininkui važiuojant ta pačia eismo juosta, automobiliui lėtinant važiavimo greitį, dviratininkas privalėjo vadovautis KET 126 punktu ir mažinti važiavimo greitį, kad į automobilį neatsitrenktų. Tačiau dviratininkas pasirinko ypatingai nesaugų manevrą – dviračio važiavimo greitį dar padidino bei sankryžoje vykdė automobilio apvažiavimą iš dešinės. Automobilio vairuotoja šioje situacijoje turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad dviratininkas laikysis KET 126 punkto reikalavimo, pristabdys dviratį ir, tik jai atlaisvinus eismo juostą, kelionę tęs toliau.

24. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog ginčo atveju nustatytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis) – pagrindiniu eismo įvykį sąlygojusiu šaltiniu laikytini atsakovo veiksmai – KET 9, 126 ir 127 punktų pažeidimas, maksimalių atsargumo priemonių, važiuojant dviračiu, nesiėmimas, siekiant suvaldyti dviratį ir išvengti eismo įvykio (CK 6.246 straipsnis, CK 6.248 straipsnis). Šiuo atveju akivaizdu, jog tarp atsakovo veiksmų ir kilusio eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), nes tuo atveju jeigu, atsakovas būtų laikęsis KET reikalavimų bei ėmęsis maksimalių atsargumo priemonių važiuodamas dviračiu, eismo įvykio būtų išvengta. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovei jos patirtą turtinę žalą (CK 6.249 straipsnis).

25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2020 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitas 500 Eur sumai ir 2020 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitas 250 Eur sumai) patvirtina, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu patyrė 750 Eur advokato gynybos išlaidų, kurios jai nebuvo atlygintos. Visa tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo 750 Eur advokato gynybos išlaidų, kurios laikytinos kaip ieškovės dėl atsakovo kaltės patirta turtinė žala.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo, kurio metu ieškovė patyrė advokato gynybos išlaidas, pradėjimas konkrečiu atveju nuo atsakovo valios nepriklausė, be to, nėra duomenų, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu būtų teikęs aiškiai melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar nesilaikęs ikiteisminio tyrimo tvarkos. Pažymėtina, jog atsakovo pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos (teikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtų procesinių sprendimų) nėra laikomas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nevertinamas sprendžiant žalos atlyginimo klausimą šiuo konkrečiu atveju. Konkrečiu atveju vertinami būtent atsakovo veiksmai – KET taisyklių pažeidimas, maksimalių atsargumo priemonių, važiuojant dviračiu, nesiėmimas, siekiant suvaldyti dviratį ir išvengti eismo įvykio, kas ginčo atveju ir buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, o dėl atsakovo sukelto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam ieškovė patyrė išlaidas už advokato pagalbą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jog apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurios, atmetus apeliacinį skundą, priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. V.-G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rūta Burdulienė