Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant A. B. ir D. P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. buvo kaltinama tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, o būtent:

2018-02-21, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų salėje, Ukmergės g. 322, Vilniuje, teismo posėdžio nuo 9.20 val. iki 10.45 val. metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-274-269/2018 dėl fizinio skausmo sukėlimo, apklausiama liudytoja ir prisiekdama sakyti tik tiesą, nieko nenutylėti bei būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdama padėti G. P. (G. P.) išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus, o būtent, melagingai nurodė, kad 2017-08-02 įvykio nebuvo ir kad mėlynė atsirado dar anksčiau ir ne nuo G. P. veiksmų, kad pati krito ant malkų, nors ikiteisminio tyrimo metu: 2017-08-05 liudytojo apklausos metu, 2017-08-23 liudytojo papildomos apklausos metu, 2017-10-30 liudytojo papildomos apklausos metu ir 2017-11-24 liudytojo apklausos, atliktos teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji tvirtino, kad 2017-08-02 vakare apie 22 val., G. P. sudavė jai kumščiu vieną kartą per veidą, pataikydamas į kairę akį ir tuo sukėlė fizinį skausmą.

Išklausius 2018-02-21 teisminio posėdžio garso įrašą, G. Š. pripažino, kad nebuvo įspėta, jog gali atsisakyti teikti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. Š. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji būdama apklausta ne vieną kartą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK pas tyrėją A. Ž., sakė tiesą. Tuo metu ji pasirašinėjo už melagingų parodymų davimą. Be to ji buvo apklausta 2017-11-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ten irgi papasakojo visą tiesą. Ji nežino kodėl 2018-02-21 teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, gal dėl to, kad ji pirmą kartą buvo teisme ir pasimetė. G. P. jokio psichologinio spaudimo nedarė. Teisme ji pamelavo savo nuožiūra. Iš tikrųjų prieš apklausą teisme ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tik tiesą. Kai teisėjas pradėjo uždavinėti klausimus, ji pasimetė ir pasakė, kad 2017-08-02 įvykio išvis nebuvo, o G. P. ją pastūmė tik 2017-08-04. Jie susipyko ir ji iškvietė policiją. Atvažiavo iš matymo pažįstamas policininkas, kuris mokėsi kartu vienoje mokykloje. Policininkas pasakė, kad jeigu ji nori, kad G. išvežtų, reikia rašyti pareiškimą. Teisme ji pasakė, kad buvo pikta, todėl ir parašė pareiškimą. Po to ji su G. susitaikė ir ji nepagalvojo apie tai, kad reikia pranešti tyrėjai ir kad mėlynė atsirado dar anksčiau ir ne nuo G. veiksmų, kad pati krito ant malkų. Iš tikrųjų teisme teisėjui ji pamelavo. Viskas buvo taip kaip ji pasakojo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos teisingi parodymai užfiksuoti jų rašytuose apklausos protokoluose. Ji labai gailisi, kad taip pasielgė, pažada daugiau taip nedaryti (b. l. 19-20).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-05-28 nuosprendžiu G. P. nuteistas už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra užfiksuoti G. Š. ir kiti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi parodymai:

1) G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu G. P. Kartu dar gyvena jos dukra A. Š. Sugyventinis prieš dukrą niekada nesmurtavo, o prieš ją ne vieną kartą yra smurtavęs, tačiau ji kreipėsi tik pirmą kartą. G. P. smurtauja būdamas neblaivus. 2017-08-02 vakare, apie 22 val. jie buvo dviese namuose. G. P. būdamas neblaivus pradėjo kalbėti nesąmones, kad ji pavogė iš jo 10 000 Eur ir jai kumščiu sudavė vieną kartą per veidą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. 2017-08-04 apie 23.45 val. jai su dukterimi teko pabėgti į lauką, nes grįžęs neblaivus G. P., pradėjo ją stumdyti, smūgiuoti kumščiais, bet nepateikė. Ji su dukra lauke buvo iki 5 val. ryto. 2017-08-05 apie 10 val. jis vėl sukėlė skandalą dėl 10 000 Eur, kurių jis niekada neturėjo, ir vėl pradėjo ją stumdyti, keikti visokiais žodžiais, jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai atsirado mėlynė po akimi nuo smūgio, suduoto 2017-08-02;

2) 2017-08-23 G. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad pretenzijų įtariamajam neturi, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, jokia žala jai nepadaryta, jai tik sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu sugyventinis jai sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą. Ji į teismo medikus nesikreipė ir nesikreips, atsisako vykti;

3) 2017-11-24 apklausos, atliktos teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, metu G. Š. parodė, kad 2017-08-02 G. P. ją stumdė, kumščiu sudavė jai į kairę akį, tačiau ji dėl to nieko nerašė. Kai jai G. P. sudavė kumščiu, ji pajuto skausmą. Liko nedidelė mėlynė. Ji nuėjo į antrą aukštą tuo viskas ir baigėsi. Šio įvykio metu jis buvo neblaivus, užuodė alkoholio kvapą, sklidusį nuo jo. Po to ketvirtą dieną jis atėjo girtas, buvo gal vidurnaktis. Jis ją pradėjo stumdyti, kol ji gulėjo lovoje. Tada ji pasikvietė dukrą ir jos išėjo iš namų. Su dukra garaže prabuvo iki 4–5 valandos ryto. Grįžę nuėjo į antrą aukštą pamiegoti. Po poros valandų ji nusileido į pirmą aukštą ir jis vėl pradėjo stumdyti, rėkti. Jis rėkė dėl tų 10 000 Eur. Kai jis ją pastūmė penktą dieną, ji nebegalėjo kentėti ir iškvietė policiją. Kai G. P. ją pastūmė ketvirtą ir penktą dieną, jis jai nesukėlė fizinio skausmo. Kai policija atvyko penktą dieną, jai ant veido dar matėsi mėlynė. Jokių 10 000 Eur jis neturi, tokių didelių pinigų nėra turėjęs. Jis gali visko prisigalvoti. Per tą laikotarpį, kol jie kartu gyvena, jis nėra oficialiai dirbęs, registruotas darbo biržoje;

4) 2017-10-30 nukentėjusioji G. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad 2017-08-02 apie 22 val. jos sugyventinis G. P. buvo namuose, išgėręs. Žodinio konflikto metu jis jai vieną kartą sudavė rankos kumščiu per veidą, pataikė į akį. Po kaire akimi liko mėlyne, ji pajuto fizinį skausmą. Viskas vyko namo kambaryje. Tuo metu jie su G. P. buvo tik dviese, jos dukros nebuvo namuose. Ji tada nesikreipė į policiją, pareiškimo nerašė. 2017-08-04 vakare apie 23.45 val. jie visi buvo namuose, t. y. ji, G. P. ir jos dukra A. Žodinio konflikto metu G. P., grįžęs į namus, ją rankomis pastūmė, kai jie buvo kambaryje. Ji nepargriuvo, nes gulėjo lovoje. Ji pakvietė A., kuri buvo kitame kambaryje, ir jos dukra nuėjo į lauką, nes ji bijojo, kad G. P. panaudos fizinę smurtą prieš ją vėl. Tą dieną G. P. nesudavė jai nei vieno smūgio, nors norėjo suduoti, bet nepataikė. Nuo pastūmimo ji fizinio skausmo nejuto. 2017-08-05 ryte apie 10 val. G. P. pradėjo vėl konfliktuoti dėl pinigų. Jis ją vieną kartą rankomis pastūmė, bet jokių smūgių nesudavė. Tai buvo namuose, kambaryje. Nuo pastūmimo ji nejuto jokio fizinio skausmo. Jos dukra A. nematė nei vieno smurto atvejo, kai G. P. naudojo prieš ją fizinį smurtą, nes būdavo arba kitam kambaryje, arba jos nebuvo namuose;

5) nukentėjusioji G. Š. apklausta teisme parodė, kad jokio įvykio 2017-08-02 nebuvo. 2017-08-04 G. P. ją pastūmė. Buvo išgėręs, paslėpė nuo jo pinigus, kad nepragertų ir nieko nepasakė. Jis buvo truputį išgėręs ir jie susipyko. Iškvietė policiją ir atvažiavo jos klasiokas ir pasakė, jai, jeigu nori, kad jį paimtų ir jis apsiramintų, rašyti pareiškimą, kitaip nieko negali padėti. Nors vyras jai nesudavė, tačiau buvo ant jo labai pikta, už tai taip ir parašė pareiškime policijai. Susitaikė ir pamiršo apie kardomąją priemonę. Nepagalvojo, kad reikia pranešti tyrėjai apie susitaikymą. Jos dukra nieko nematė, ji buvo antrame aukšte. Yra susipažinusi su byla, žino, kokius parodymus dukra davė policijoje, nes ji jai pasakė, kad ją stumdė, mušė, kažką tokio, ji taip ir pasakė tyrėjai, kaip ji prašė. Ji pamokina dukrą duoti melagingus parodymus prieš G. P. Mėlynė atsirado dar anksčiau ir ne nuo kaltinamojo veiksmų, ji pati krito ant malkų. Prašo vyro nebausti, nes jie susitaikė ir jam pretenzijų neturi;

6) 2017-08-05 G. Š. pareiškime nurodyta, kad 2017-08-05 apie 01.30 val., jos sugyventinis G. P., būdamas girtas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti su ja ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairiąją akį;

7) liudytoja A. Ž. parodė, kad ji dirba tyrėja ir atlikinėjo ikiteisminį tyrimą. ikiteisminis tyrimas atliktas, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Nukentėjusioji atvykusi į komisariatą, davė parodymus, ji pasakojo, ji fiksavo. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Surašius protokolą, buvo supažindinta su protokolu. Nukentėjusioji savo valia davė parodymus. Ji pati pasakojo, dar jai buvo užduodami klausimai. Nukentėjusioji buvo apklausta du kartus, jog reikėjo pasitikslinti kai kurias aplinkybes. Nukentėjusioji parodymų nekeitė, pasakojo apie patirtą fizinį skausmą. Nukentėjusioji nesakė, kad apkalbėjo kaltinamąjį, tiesiog pasakė, kad jie susitaikė.

To paties nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisėjas vadovaudamasis BPK 257 str. nusprendė pranešti prokuratūrai, kad nukentėjusioji G. Š., gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d. dėl melagingų nukentėjusiojo asmens parodymų (b. l. 9–11).

2018-02-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisiamojo posėdžio protokolu užfiksuoti G. Š. parodymai duoti teisminio posėdžio metu. Protokole užfiksuota, kad prieš apklausą teisėjas perspėja G. Š. dėl melagingų parodymų davimo, nukentėjusioji perskaito balsu, pasirašo priesaiką. Po to G. Š. atsakinėjo į teisėjo bei prokurorės klausimus bei parodė, kad „buvo išgėręs, paslėpiau tuos pinigus, kad nepragertų ir nieko nepasakiau. Jis buvo truputį išgėręs ir mes susipykę. Iškviečiau policiją ir atvažiavo mano klasiokas ir sako, jeigu nori, kad jį paimtume ir jis apsiramintų, rašyk pareiškimą, kitaip nieko negalime padėti. Tiktai žodžiais apsibarėme. Nesudavė man kaltinamasis, tiesiog buvau ant jo labai pikta, už tai taip ir parašiau. Ta mėlynė buvo jau seniai labai, ji tik vos matėsi. Dvi savaitės jau buvo prieš įvykį mėlynė, ir ne nuo kaltinamojo, o pati kritau, kur vištos. Ten viskas taip sudėta, yra plytos, malkos. Trupučiuką ir buvo mėlynė. Ten ne mėlynė buvo, o perbrėžta tiesiog. Pinigus atidaviau kaltinamajam, kai grįžo iš policijos, tą pačią dieną ir susitaikėme. Buvau pati kalta, buvau ant jo pikta. Po to, mes kartu buvome nuvažiavę į komisariatą ir norėjome. Man komisariate pasakė, kad jei atsiimsiu, tai bus iškelta byla. A. tyrėja taip pasakė. Aš pasakojau ir užrašinėjo. Pagal mano žodžius surašė. Aš pati išsigalvojau. Pirmą kartą taip įvyko, nežinojau, ką sakyti, tai ir ėjau iki galo. Negaliu pasakyti, kodėl taip elgiausi. Tyrėja pasakė, kad jeigu keisiu parodymus, tai ant manęs bus baudžiamoji byla, aš išsigandau. Teisme vykusioje apklausoje niekas man taip nesakė. Nežinau, kodėl melavau teisme. Buvau išsigandusi, buvo pirmą kartą, tai ir ėjau iki galo. Dabar sakau tiesą. Norėjau pranešti, bet man pasakė, kad jau negalima, nes jau visi dokumentai nusiųsti į teismą. Suprantu, kad yra atsakomybė už melagingą parodymų davimą. Kaltinamasis atvažiuodavo pas mane, nes ten vištos yra, aš tada einu su dukra į viršų ir ten būdavau. O šiaip jis būdavo (duomenys neskelbtini). Mes gerai bendraujame, susitikdavome Vilniuje. Šnekėjome apie įvykį su kaltinamuoju. Dėl mėlynės nesikreipiau į medikus. Įvykis buvo rugpjūčio 5 d. Ne, tą pačią dieną pranešiau policijai. 2 d. jokio konflikto nebuvo, aš taip parašiau, kad parašyti pareiškimą policijai. Šiuo metu stoviu darbo biržoje. Žinojau, kad sugyventiniui paskirta kardomoji priemonė. Susitaikėm ir pamiršom apie tą kardomąją priemonę. Nepagalvojom, kad reikia pranešti tyrėjai apie susitaikymą. Aš buvau labai pykta ant jo, aš atidaviau jam pinigus. Mano dukra nieko nematė, ji buvo antrame aukšte. Esu susipažinusi su byla, žinau kokius parodymus dukra davė teisme, nes aš jai pasakiau, kad mane stumdė, mušė, kažką tokio, jis taip ir pasakė, kaip aš pasakiau. Aš dukrai pasakiau, kad pasakiau, kad pasakytų, jog jis mane pastūmė. Jau tiksliai nepamenu, daug laiko praėjo. Aš pamokinau dukrą duoti melagingus parodymus prieš savo sugyventinį. Aš dukros paprašiau, kad pasakytų, jos jis man su ranka davė. Ji pasakė, kad gerai, pasakys“ (b. l. 12–14).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2018-02-21 įvykusio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-269/2018 garso įrašas, patvirtinantis nukentėjusiosios G. Š. teiktus paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl G. Š. veiksmų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 235 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, jog tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo teisme, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Minėtoje straipsnio dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, bylos nagrinėjimo metu ji patvirtina savo parašu. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-21 teismo posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-274-269/2018, nukentėjusioji G. Š. buvo apklausiama kaip liudytoja dėl jos sugyventino G. P., kaltinto pagal BK 140 str. 2 d., nusikalstamų veiksmų. Apklausos metu G. Š. teigė, kad kaltinamasis G. P. prieš ją nesmurtavo, o buvo jos apkalbėtas, nukentėjusiajai išsigalvojus apie kaltinamojo smurtinius veiksmus. Taip pat aiškino, kad ant veido mėlynę įsistatė pati, parkritusi ant malkų, ar tai plytų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-269/2018 G. P. pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė sugyventinei G. Š. fizinį skausmą. Minėtas nuosprendis skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2018-06-19 (Liteko duomenų bazė).

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Vilniaus rajono rūmų 2018-02-21 teismo posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-274-269/2018, nukentėjusioji G. Š. tyčia teikė melagingus parodymus, kuriais siekė suklaidinti teismą ir taip padėti savo sugyventiniui G. P. išvengti atsakomybės.

Iš 2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašo, taip pat posėdžio protokolo matyti, kad G. Š. prieš duodama parodymus teismui prisiekė, pasirašė priesaikos tekstą. Taip pat G. Š. buvo įpareigota teisme sakyti tiktai tiesą (posėdžio garso įrašas nuo 44 min. 25 sek.), nieko nenutylėti, tačiau jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus apie kaltinamojo – jos sugyventinio G. P. – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 82 str. 2 d., 2. įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Pagal įstatymą šeimos nariai – tai paprastai kartu su kaltinamuoju ar įtariamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-615/2004).

Taigi, G. Š., būdama kaltinamojo G. P. sugyventine, t. y. šeimos nare, Vilniaus rajono rūmų 2018-02-21 teismo posėdyje turėjo teisę neteikti parodymų, tačiau ši teisė jai nebuvo išaiškinta.

BK 235 str. 4 d. nustatyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. BK 235 str. 4 d. nuostatomis įgyvendinama Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė pačiam nuspręsti, ar duoti parodymus savo byloje, liudyti šeimos narių ar giminaičių bylose, ar atsisakyti tai daryti.

Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustačius, kad G. Š. 2018-02-21 teismo posėdžio metu prieš duodant parodymus nebuvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 82 str. 2 d. apie galimybę atsisakyti liudyti, vadovaujantis BK 235 str. 4 d. nuostatomis, darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėties.

Pažymėtina ir tai, jog teismui konstatavus, kad G. Š. nagrinėjamu atveju nebuvo išaiškinta teisė neteikti teismui parodymų, tos aplinkybės, jog jai tokia teisė ne kartą buvo išaiškinta apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamoji teisme melagingus parodymus davė galimai savo iniciatyva, siekdama taip veikti, nėra teisiškai reikšmingos. Taip pat teisiškai nėra reikšminga ir ta aplinkybė, jog kaltinamoji šios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl melagingų parodymų teikimo pripažino.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, G. Š. išteisintina, nes jos veiksmuose nėra BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Kaltinamajai G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintą Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.