Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, ruošdamasi nagrinėti D. K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. birželio 24 d., 17 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,7 promilių girtumas), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Atsitrenkė į atitvarą, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir atitvaras. Automobiliui Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais D. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 127, 223 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. <...>, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Vertinant byloje surinktus duomenis, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų.

Nagrinėjamoje byloje iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18-25) matyti, kad D. K. 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubaustas už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, jam paskirta 1300 Eur bauda, apie kurios sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 23). D. K. 2016 m. birželio 24 d. galimai padaryti pažeidimai protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 123 straipsnio 1 dalį, t. y. D. K. galimai pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, tokia jo galimai padaryta veika atitiktų ATPK 130² straipsnio dispoziciją, tačiau ši veika administracinio teisės pažeidimo protokole neaprašyta ir nekvalifikuota.

Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-639-508/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto R. V. surašytą 2016 m. birželio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-64495065-16 teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pats teismas aukščiau aptarto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5554-888/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-5554-888/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.