- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- eI2-827-484/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“ atstovams advokatei E. K. ir V. R.,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B. (A. B.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Huberto LT” (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) teismui padavė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20346, priimto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria konstatuota, kad V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. nelegaliai dirbo Bendrovėje ir panaikinti už tai Bendrovei skirtas baudas; 2) teismui atsisakius tenkinti šį reikalavimą, sumažinti UAB „Huberto LT“ skirtas pinigines baudas už šiuos pažeidimus, skiriant ne didesnę nei sankcijoje nurodyta minimali galima piniginė bauda, ją išdėstant dvejų metų laikotarpiui; 3) pakeisti Nutarimo likusią dalį, paskiriant Bendrovei švelnesnę nuobaudą (ne didesnę nei galima minimali pinginė bauda) ir ją išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. VDI pažeidimo faktą įrodinėja vieninteliu įrodymu – statybos objekte, adresu Studentų g. 41, Vilnius (toliau – Objektas), rastu Registracijos žurnalu. VDI, atlikdama patikrinimą, neatsižvelgė į Bendrovės atstovų ir darbuotojų teiktus paaiškinimus, o taip pat ir į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o būtent:
2.1.1. Bendrovė su darbuotoju V. D. (V. D.) darbo sutartį sudarė 2021 m. gegužės 12 d., kuri įsigaliojo 2021 m. gegužės 14 d. V. D. Bendrovėje dirbti pradėjo 2021 m. gegužės 14 d., jam buvo mokamas darbo užmokestis bei visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, darbuotojas turėjo visas socialines garantijas. Iki darbo sutarties sudarymo Registracijos žurnale V. D. galimai pasirašė keturis kartus, t. y. 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. gegužės 11 d.
2.1.2. Bendrovė su darbuotoju S. K. darbo sutartį sudarė 2021 m. gegužės 12 d., kuri įsigaliojo darbuotojui pradėjus dirbti, t. y. nuo 2021 m. gegužės 14 d. Apie įdarbintą darbuotoją buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. VDI Nutarime šio tariamo pažeidimo laikotarpį nurodo nuo 2021 m. gegužės 14 d., nors Registracijos žurnale S. K. pirmą kartą pasirašė 2021 m. gegužės 17 d. VDI išvados, kad S. K. neva nelegaliai Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. gegužės 14 d., nepatvirtina ir paties S. K. paaiškinimai.
2.1.3. Bendrovė su darbuotoju B. Š. (B. Š.) darbo sutartį sudarė 2021 m. gegužės 12 d., kuri įsigaliojo 2021 m. gegužės 15 d. Apie B. Š. įdarbinimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. VDI į B. Š. paaiškinimus neatsižvelgė, nors B. Š. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinimuose nurodė, kad Bendrovėje dirba tik ketvirtą dieną. VDI, nusprendusi, kad B. Š. Objekte dirbo nuo 2021 m. gegužės 6 d., netyrė ir nenustatė, kokius konkrečiai darbus šis asmuo Registracijos žurnale nurodytomis dienomis dirbo, ar šis asmuo apskritai nurodytomis dienomis Objekte realiai buvo. VDI Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad B. Š. dirbo nelegaliai Bendrovės naudai laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d.
2.1.4. VDI Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad V. Č. neva nelegaliai dirbo Bendrovėje nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. Darbo sutartis su V. Č. sudaryta nebuvo, nes šis darbuotojas Bendrovėje nedirbo.V. Č. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinimuose nurodė, kad į Objektą 2021 m. birželio 2 d. atvyko pirmą dieną.
2.1.5. VDI, remdamasi Objekte rastu Registracijos žurnalu, nepagrįstai Nutarime nurodė, kad T. G. nelegaliai dirbo Bendrovėje. T. G. Bendrovėje nedirbo. Bendrovė su šiuo asmeniu niekada neturėjo nei faktinių, nei teisinių darbo ar kitokių santykių. Objekte dirbo ne tik Bendrovės darbuotojai ir/ar samdyti asmenys. Be Bendrovės Objekte darbus atliko ir kiti asmenys. Bendrovės vadovas T. G. nepažįsta, niekuomet su juo nesitarė dėl darbų Objekte. Bendrovės vadovo žiniomis, T. G. sutartį dėl darbų buvo sudaręs su A. S.
2.1.6. T. P. Bendrovėje taip pat niekada nedirbo. Bendrovė su šiuo asmeniu niekada neturėjo nei faktinių, nei teisinių darbo ar kitokių santykių. Tai, kad jis lankėsi Objekte, galimai atliko kažkokius darbus ir/ar pasirašė Objekto Registracijos žurnale, nepaneigia fakto, kad Bendrovėje šis asmuo nedirbo. Bendrovės vadovo žiniomis, šis asmuo taip pat dirbo A. S. naudai.
2.1.7. VDI Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovę ir A. S. siejo darbo teisiniai santykiai ir kad šis asmuo dirbo Bendrovėje nelegaliai. Bendrovė su A. S., vykdančiu individualią veiklą, 2021 m. gegužės 15 d. buvo sudariusi Rangos sutartį Nr. 27. Rangos sutartis buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. VDI išvada, kad A. S. Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., nepagrįsta, nes ji padaryta remiantis tik Objekte rastu Registracijos žurnalu, kuris buvo pildytas iki 2021 m. birželio 2 d. A. S. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinimuose nurodė, kad Objekte darbus atlieka trečią dieną. A. S. teisėtai vykdė individualią veiklą, todėl Bendrovė turėjo teisę organizuodama savo veiklą su juo sudaryti rangos sutartį.
2.1.8. VDI išvada, kad S. T. ir Bendrovę siejo ne rangos, o darbo teisiniai santykiai, taip pat yra nepagrįsta. Tokių VDI išvadų nepagrindžia jokie VDI surinkti įrodymai. Bendrovė, organizuodama savo veiklą, su individualią veiklą vykdančiu, savarankišku asmeniu teisėtai ir pagrįstai buvo sudariusi rangos sutartį dėl statybos darbų Objekte atlikimo. Rangos sutartyje Nr. 016, kuri sudaryta 2021m. gegužės 24 d. nurodyta, kad S. T. darbus atlieka laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 10 d. Pareiškėja nesutinka su VDI nurodytu tariamo pažeidimo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 2 d.
2.1.9. VDI išvada, kad A. C. ir Bendrovę siejo ne rangos, o darbo teisiniai santykiai, taip pat yra nepagrįsta. Bendrovė su A. C., vykdančiu individualią veiklą, 2021 m. gegužės 24 d. teisėtai ir pagrįstai buvo sudariusi Rangos sutartį Nr. 015. C. veikė savarankiškai, rangos sutartyje nurodytiems darbams atlikti savo iniciatyva ir rizika pasitelkė kitus asmenis, tokius kaip A. B. Tiek A. C., tiek ir A. S. savarankiškai dirbo jau nuo 2009 metų.
2.1.10. D. J. Bendrovėje jokių darbo funkcijų neatliko ir Bendrovėje nedirbo. Bendrovė buvo išdavusi įgaliojimą ir pavedusi UAB „Finansinių sprendimų biuras“, kuri priklauso ir yra vadovaujama D. J., tvarkyti visus Bendrovės reikalus, taip pat sudaryti bei nutraukti sutartis Bendrovės vardu, priimti ir atleisti iš darbo darbuotojus ir kt. Todėl laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. D. J. veikė kaip įgaliotinio atstovas, o ne kaip Bendrovės darbuotojas. Be to, D. J., tokiu būdu perimdamas tam tikras Bendrovės vadovo funkcijas, siekė įsigilinti, perprasti ir vėliau įsitvirtinti statybų versle (o ne dirbti kaip samdomas darbuotojas). D. J. savo paaiškinimuose nurodė bendravęs su klientais, tokiu būdu turėjęs tikslą pradėti vystyti statybų verslą.
2.1.11. A. B. niekada Bendrovėje nedirbo, jo ir Bendrovės nesiejo nei teisiniai, nei faktiniai darbo santykiai. Mirus A. B., jo motina L. A. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu jos naudai išieškoti iš Bendrovės A. B. neišmokėtą darbo užmokestį. Bendrovė su L. A. sudarė taikos sutartį, kuria L. A. paneigė visas Darbo ginčų komisijos nurodytas aplinkybes dėl tariamų A. B. ir Bendrovės darbo santykių. Darbo ginčų komisija 2021 m. gruodžio 10 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą darbo byloje Nr. APS-1-20179, konstatuodama tariamus A. B. ir Bendrovės darbo santykius bei tariamai nesumokėtą darbo užmokestį, kuris vėliau buvo apskųstas teismui. Šių aplinkybių VDI tinkamai neįvertino. A. B. Objekte dirbo A. C., su kuriuo Bendrovė buvo sudariusi rangos sutartį, naudai ir interesais. Todėl, jei A. B. ir nebuvo tinkamai įdarbintas, už tai gali ir turi atsakyti jį į Objektą pakvietęs, su juo dėl darbų ir atlygio taręsis A. C..
2.2. Bendrovė pripažįsta, kad T. T. Bendrovėje dirbo. Pažeidimas truko vos vieną dieną. Šio asmens įdarbinimą, siekį jam padėti lėmė ir tuometinė sudėtinga situacija B., kurios pilietis T. T. yra. Šis asmuo turėjo pabėgėlio vizą, jam buvo labai reikalingas darbas, pinigai, o skubiai ir tinkamai jo įdarbinti dėl sudėtingų migracijos reikalavimų nebuvo galimybių. Šiuo metu šis asmuo, sutvarkius visus reikalingus dokumentus, teisėtai dirba Bendrovėje.
2.3. Bendrovė pripažįsta, kad S. T. Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. Šis pažeidimas taip pat buvo sąlygotas Bendrovės noro operatyviai padėti, suteikti darbo ir galimybę užsidirbti B. piliečiui, turinčiam pabėgėlio vizą. Šiuo metu šis asmuo teisėtai dirba Bendrovėje.
2.4. Bendrovė pripažįsta, kad M. A. Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šis asmuo turėjo L. išduotą leidimą laikinai gyventi, Bendrovė operatyviai kreipėsi į Migracijos departamentą, parengė ir pateikė reikalingus dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Tačiau joks sprendimas dėl pateikto prašymo nebuvo priimtas. Bendrovė ėmėsi visų priemonių dokumentams sutvarkyti, kad šis asmuo galėtų teisėtai dirbti Lietuvoje, be to, su šiuo asmeniu Bendrovė buvo sudariusi darbo sutartį, mokėjo visus mokėtinus mokesčius.
2.5. Bendrovė pripažįsta, kad K. K. Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ėmėsi visų priemonių, kad šis asmuo galėtų teisėtai dirbti Lietuvoje, kreipėsi į Migracijos departamentą su šiuo asmeniu buvo sudaryta darbo sutartis, mokami visi su darbo teisiniais santykiais susiję mokesčiai.
2.6. Bendrovė, taip pat ir jos vadovas, VDI atliekant tyrimą teikė informaciją, bendradarbiavo VDI aiškinantis dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo, taip pat šį pažeidimą pripažino, nieko neslėpė. Tačiau VDI nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė ne minimalią ar švelnesnę nei minimali, o sankcijos vidurkio dydžio piniginę baudą.
2.7. Asmenys, apie kurių įdarbinimą nebuvo pranešta, pateikiant LDU formą, buvo įdarbinti, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, sumokėti visi mokėtini mokesčiai, nei valstybė, nei darbuotojai jokios žalos nepatyrė. Bendrovės įsitikinimu, VDI nepagrįstai skyrė 300 Eur baudą už šį pažeidimą, kai tuo tarpu galėjo ir turėjo skirti net ne minimalią (200 EUR) baudą, o mažesnę nei minimali baudą.
2.8. VDI, konstatuodama pažeidimą dėl nedeklaruoto darbo, neatsižvelgė į konkrečias faktines aplinkybes, nevertino Bendrovės bendradarbiavimo, prisipažinimo ir gailėjimosi dėl pažeidimo kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Toks netinkamas teisės aktų taikymas, įrodymų ir aplinkybių vertinimas lėmė, kad Bendrovei buvo paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda. Bendrovė ir jos vadovas neginčijo, kad tam tikri trumpalaikiai darbai (paties Bendrovės vadovo) buvo atliekami prastovų metu, švenčių metu, atitinkamai šio darbo tinkamai neapskaitant. Bendrovė neginčijo ir neginčija, kad du įsakymai dėl prastovų skelbimo buvo pasirašyti švenčių dienomis, to tinkamai neatspindint darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Nustatyti tik du atvejai (2021 m. sausio 1 d. ir 2021 m. gegužės 1 d.), kuomet įsakymai buvo pasirašyti švenčių dienomis. Pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.
2.9. VDI nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė bei jos vadovas viso tyrimo metu su VDI bendradarbiavo, teikė VDI visą prašomą ir turimą informaciją, dokumentus, teikė paaiškinimus raštu, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvavo posėdyje, teikė paaiškinimus, atsakė į VDI klausimus, taip pat dėl pažeidimų, kurie iš tiesų buvo padaryti, padarymo faktą Bendrovė pripažino, neginčijo, dėl jų gailisi, pažeidimus ištaisė ir jų nekartojo. Nustatyti pažeidimai realios žalos nepadarė, truko labai trumpai, kai kuriais atvejais – yra visiškai mažareikšmiai. Todėl VDI neturėjo pagrindo skirti sankcijos vidurkio, o mažų mažiausiai turėjo būti skiriamos minimalios sankcijoje numatytos baudos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VDI su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VDI atsiliepime nurodo, kad:
3.1. VDI išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus. VDI, konstatuodama asmenų nelegalaus darbo laikotarpius, rėmėsi Objekte rastu Registracijos žurnalu (jame darytais įrašais), nes būtent šiame žurnale esančių įrašų pagrindu Objekte dirbusiems asmenims (tiek Bendrovės darbuotojams, tiek asmenims, dirbusiems jos naudai nelegaliai) buvo apskaičiuojamas valandinis darbo užmokestis už išdirbtas dienas. Remiantis asmenų paaiškinimais nustatyta, kad įrašus Registracijos žurnale jie darė patys tam, kad būtų užfiksuotas darbo dienos pradžios ir pabaigos laikas, pagal kurį Bendrovė galėtų apskaičiuoti jiems priklausantį atlygį ir Bendrovės atsakingi asmenys galėtų kontroliuoti asmenų atvykimą ir išvykimą iš Objekto, t. y. jų darbo laiką. Pareiškėjos teiginys, jog Registracijos žurnale registravosi tiek Bendrovės darbuotojai, tiek asmenys, nedirbę jos naudai, prieštarauja bylos medžiagai ir Bendrovės atsakingo asmens V. R. 2021 m. birželio 9 d. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėja, teigdama, jog su V. D., S. K. ir B. Š. darbo sutartis sudarė 2021 m. gegužės 12 d. ir V. D., S. K. Bendrovėje dirbti pradėjo 2021 m. gegužės 14 d., o B. Š. – 2021 m. gegužės 15 d., sąmoningai klaidina teismą, nes nemini, jog pranešimai apie šių asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti tik 2021 m. birželio 8 d., t. y. praėjus 6 dienoms po VDI atlikto patikrinimo. Iki pranešimų VSDFV teritoriniam skyriui pateikimo šie asmenys, nepriklausomai nuo to, kad su jais galimai buvo pasirašytos darbo sutartys, vadovaujantis Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dirbo nelegaliai. Vien šio fakto nustatymas jau yra pakankamas pagrindas nelegaliam darbui konstatuoti ir atsakomybei už nelegalų darbą kilti.
3.3. Pareiškėjos teiginiai, kad T. G. ir T. P. dirbo A. S. naudai, prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir logikai, nes A. S., uždirbdamas per dieną apie 40-45 eurų atlygį, turėtų šiems dviem asmenims mokėti iš viso apie 80 eurų už vienos dienos darbą, kas ne tik ekonomiškai nenaudinga, bet ir nuostolinga, turint omenyje A. S. asmeniškai gaunamą atlygį už darbo dieną Objekte.
3.4. Remiantis A. S., S. T., A. C. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad nurodyti asmenys Objekte atliko pagalbinius darbus, tvarkė statybines šiukšles, atliko griovimo darbus. Darbus asmenys vykdė naudodami Bendrovės darbo įrankius, Bendrovė nustatė ir kontroliavo jų darbo laiką, suteikė asmenines apsaugos priemones ir davė nurodymus.
3.5. Rangos sutarčių (Nr. 015, Nr. 016, Nr. 027) 1.1. punktuose nustatyta, kad Sutarties dalykas – pagalbiniai darbai. Sutartyse nėra nurodytas atliktais darbais pasiektas (sukurtas) ir perduotinas Užsakovui rezultatas, atliktų darbą kaina, nurodyta tik, kad apmokėjimas bus vykdomas pagal susitarimą. Sutarčių 2.2 punktuose nurodytas darbų atlikimo laikotarpis (numatomos darbų pradžios ir pabaigos datos), t. y. sutarta ne dėl konkrečių veiksmų (darbų), siekiant gauti konkretų produktą, o dėl per tą laikotarpį vykdytinos darbinės funkcijos, jos atlikimą įvardijant terminu „pagalbiniai darbai“. Nurodytu laikotarpiu Bendrovė buvo įdarbinusi pagalbinius darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. A. S., A. C., S. T. ir Bendrovės pagalbiniai darbuotojai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje atliko tuos pačius pagalbinius darbus: atliko griovimo darbus, tvarkė statybines šiukšles ir jas krovė į konteinerius. Tyrimo metu Bendrovės vadovas negalėjo paaiškinti, kaip buvo kontroliuojamas pagalbinių darbų atlikimas, kaip buvo fiksuojami pagalbinių darbuotojų, dirbančių Bendrovėje pagal darbo sutartis, ir A. S., A. C., S. T., atlikti darbai, pasiektas asmenų, tariamai veikiančių Rangos sutarčių pagrindu, darbų rezultatas. Pagalbiniai darbai nebuvo paskirstyti ir atskirti, visi nurodyti asmenys darbus vykdė Bendrovės įrankiais ir priemonėmis, o už konteinerių, į kuriuos buvo kraunamos statybinės atliekos, išvežimą mokėjo Bendrovė, kuri ir vykdė pakrautų, išvežtų konteinerių apskaitą, asmenų darbo laiko apskaitą.
3.6. Tiek A. S., A. C. ir S. T., tiek Bendrovės darbuotojai, dirbę pagal darbo sutartis, privalėjo įrašyti savo darbo pradžios ir pabaigos laiką į Bendrovės Registracijos žurnalą, buvusį Objekte, tačiau neprivalėjo žymėti ir niekur nežymėjo savo pasiekto ir Bendrovei perduotino darbo rezultato. D. J. VDI pateiktų užrašų už 2021 m. rugsėjo mėnesį duomenimis nustatyta, kad Bendrovė visiems darbuotojams mokėjo vienodą darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal dirbtų dienų skaičių (vienos dienos įkainis – 40–45 Eur), neišskiriant atskirų atliktų darbų (rezultato) įkainių, taip pat neatskiriant asmenų, dirbusių pagal darbo sutartis nuo asmenų, Bendrovės teigimu, veikusių savarankiškai (pvz. B. Š. – 18 d. x 40 = 720 Eur, S. K. – 22 d. x 40 = 880 Eur, A. C. – 15,5 d. x 40 = 620 Eur).
3.7. Pateiktose Rangos sutartyse nurodyta, kad atsiskaitymas vyks pagal atskirą susitarimą, tačiau Rangos sutartyse nėra tiksliai aprašyti darbų įkainiai. Rangos sutarčių 3.1. punktuose nurodyta, kad: „Užsakovas priduotus atliktus darbus apmoka pagal pateiktus darbų priėmimo – perdavimo aktus bei sąskaitas – faktūras per 20 kalendorinių dienų, į Rangovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke arba grynaisiais pinigais.“ Bendrovė Rangos sutarčių 3.1. punktuose nurodytų dokumentų VDI nepateikė.
3.8. Darbo santykių egzistavimą rodo ir susiklosčiusių santykių tęstinumas. Nors Rangos sutartyse ir numatyti darbų atlikimo terminai, tačiau darbai truko daug ilgiau ir buvo neapibrėžti. A. S. 2021 m. gruodžio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirbo nuo gegužės mėn. pradžios iki rugsėjo 15 d., nors Rangos sutarties Nr. 27 2.2. punkte nurodytas terminas – nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Iš Registracijos žurnalo matyti, kad A. S. darbus Objekte pradėjo ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 6 d. A. C. sutartyje nurodomas terminas nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 10 d., nors patikrinimo metu nustatyta, kad šis asmuo dirbo iki 2021 m. spalio 5 d. (A. C. 2021 m. spalio 27 d. paaiškinimas).
3.9. Rangos sutarčių Nr. 015, Nr. 016, Nr. 18, Nr. 27, Nr. 28, sudarytų su fiziniais asmenimis, atitinkamai su A. C., S. T., P. S., A. S., A. U., datos ir numeracija nėra nuoseklios, kas suponuoja išvadą, kad Rangos sutartis su A. S. buvo sudaryta jau po VDI patikrinimo.
3.10. A. S., A. C. ir S. T. darbus Bendrovėje vykdė ne savarankiškai, o kontroliuojami darbdavio, t. y. Bendrovės ir pakluso Bendrovės nustatytai tvarkai. Visi Objekte dirbantys asmenys, tiesiogiai susiję su UAB „Huberto LT“, darė įrašus Registracijos žurnale, nurodydami darbo laiko pradžią ir pabaigą. Asmenys Objekte taip pat buvo instruktuojami dėl darbuotojų darbų saugos Objekte. Šias aplinkybes patvirtino pats Bendrovės vadovas 2021 m. birželio 9 d. paaiškinime. Bendrovėje nustatyta paslėpto nelegalaus darbo forma, t. y. kad realiai egzistavusius darbo santykius, buvo mėginama slėpti, juos pridengiant civilinėmis sutartimis (imituojant civilinius santykius), t. y.: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo pagalbiniu darbininku UAB „Huberto LT“ naudai nelegaliai (be darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui) nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. imtinai. S. T., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo pagalbiniu darbininku UAB „Huberto LT“ naudai nelegaliai (be darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui) nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo pagalbiniu darbininku UAB „Huberto LT“ naudai nelegaliai (be darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui) nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. spalio 5 d. imtinai.
3.11. D. J. Bendrovės naudai nelegaliai dirbo nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., esant darbo sutarties požymiams ir realiai egzistavusiems darbiniams santykiams, atliko nuolatines darbų vadovo darbines funkcijas statybos Objekte. Su D. J. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nei VDI patikrinimo metu, nei Bendrovės vadovo V. R. rašytinio paaiškinimo davimo metu nebuvo nurodytos aplinkybės apie įgaliojimų D. J. perdavimą. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad šio įgaliojimo pagrindu D. J. atliko kokias nors funkcijas Bendrovės vardu. Rangos sutartis su S. K., V. D. ar B. Š. Bendrovės vardu pasirašė Bendrovės vadovas V. R.. V. R. pasirašė ir kitas sutartis su subrangovais, pavyzdžiui: 2021 m. kovo 2 d. sutartį su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ir 2021 m. gegužės 24 d. sutartį su UAB „Geimsta“. VDI tyrimo metu V. R. komunikavo su inspektoriumi telefonu (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš VDI turimų duomenų apie Bendrovės teikiamus pranešimus dėl prastovų matyti, kad pranešimai teikti V. R. vardu nurodant kontaktinius duomenis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o patys įsakymai dėl prastovų taip pat pasirašomi paties Bendrovės vadovo V. R. Įgaliojimų perdavimo D. J. vadovaujamai įmonei aplinkybes taip pat paneigia Bendrovės pateikta 2020 m. gruodžio 4 d. Bendrovės skundo teiginiai apie D. J. suinteresuotumą ir norą pakenkti Bendrovės vadovui V. R. yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja bylos medžiagai.
3.12. A. B. pagalbinio darbininko darbines funkcijas Bendrovės naudai nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 5 d. patvirtina surinkta bylos medžiaga, liudytojų D. J., A. C., A. S. paaiškinimai. Remiantis D. J. VDI pateiktais užrašais nustatyta, kad už 2021 m. rugsėjo mėnesį A. B. ir kitiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis apskaičiuotas pagal dirbtų dienų kiekį (vienos dienos įkainis – 40–45 Eur), neišskiriant atskirų atliktų darbų įkainių, taip pat neatskiriant asmenų, dirbusių pagal darbo sutartis nuo asmenų, tariamai veikusių savarankiškai (pvz. B. (B. Š.) – 18 d. x 40 = 720 Eur, S. (S. K.) – 22 d. x 40 = 880 Eur, A. (A. C.) – 15,5 d. x 40 = 620 Eur, A. (A. B.) – 16 d. x 40 = 640 Eur). Pareiškėjo teiginys, jog A. B. įdarbino A. C., turint omenyje, kad pastarajam pačiam buvo apskaičiuojamas ir mokamas 40 Eur dienos tarifas, prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir elementariai logikai, nes tokiu atveju A. C. turėtų sumokėti A. B. už darbą daugiau nei pats uždirbo.
3.13. Pareiškėjos pateikta 2021 m. sausio 21 d. Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-1141/2022, patvirtinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartimi, tik patvirtina, kad su A. B. motina L. A. buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje L. A. atsisako savo finansinių pretenzijų V. R. vadovaujamai įmonei UAB „Huberto LT“. Teismas sprendimu tik patvirtino šalių tarpusavio nuolaidomis išspręstą teisinį ginčą, tačiau neatliko įrodymų tyrimo ir jų nevertino. Patvirtinta Taikos sutartis niekaip nepakeičia VDI nustatyto fakto, kad A. B. nelegaliai dirbo Bendrovės naudai ir niekaip nepašalina jos atsakomybės už nelegalų darbą.
3.14. Užsieniečių įdarbinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas). Vadovaujantis Įstatymo 62 straipsnio 2 dalimi, Bendrovė negalėjo įdarbinti B. R. piliečių S. ir T. T., nes jie nepateikė jiems išduotų leidimų dirbti, kaip tai numatyta Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
3.15. U. piliečiai M. A. ir K. K. negalėjo būti įdarbinti Bendrovėje ir dirbti Bendrovėje, nes jie įdarbinimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neteisėtai. Vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad darbas yra nelegalus.
3.16. Pareiškėjos teiginiai apie norą padėti užsieniečiams yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini itin kritiškai, nes, deklaruodama norą padėti užsieniečiams, esantiems be darbo, ne tik nesudarė su jais darbo sutarčių ir laikydamasi nustatytos tvarkos jų oficialiai neįdarbino, bet, leisdama jiems nelegaliai dirbti, ekonomiškai išnaudojo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų neišmanančius užsieniečius, jų nelegalaus darbo metu paliko juos be jokių socialinių garantijų. Tai, kad vėliau su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys, niekaip nekeičia nei pažeidimo esmės nei veikos kvalifikavimo, nes darbo sutartys su užsieniečiais buvo sudarytos tik po VDI atlikto patikrinimo.
3.17. Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nėra apibrėžtas nelegalaus darbo laikotarpis. Atsakomybei už nelegalų darbą kilti pakanka vien nelegalaus darbo fakto nustatymo.
3.18. Bendrovės atstovo kaltės pripažinimą sąlygojo ne nuoširdus gailėjimasis ir savo poelgio smerkimas, o VDI surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, visuma. Po VDI atlikto tyrimo Bendrovės vadovas tik iš dalies pripažino savo kaltę, didžiąją dalį nelegalaus darbo atvejų neigdamas, nepaisant to, kad jie yra patvirtinti dokumentine medžiaga ir yra akivaizdūs. Bendrovės atstovų laisvas, jiems palankia kryptimi naudingas imperatyvių Darbo kodekso normų traktavimas patvirtina jų selektyvų požiūrį į padarytų pažeidimų pripažinimą. Šios aplinkybės neleido Bendrovės atstovų pateiktame paaiškinime išdėstyto dalinio kaltės pripažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
3.19. Bendrovei paskirtos baudos dydis atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 4 punkto, 57 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto sankcijose numatytus baudos vidurkius. Atsižvelgiant į Bendrovės atstovų pateiktus finansinius dokumentus, siekiant nevaržyti Bendrovės teisių, užtikrinti jos veiklos tęstinumą ir galimybę įvykdyti paskirtą finansinę sankciją, paskirtos baudos (finansinės sankcijos) mokėjimas išdėstytas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 57 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta 28 230 Eur bauda nėra administracinė nuobauda, tai taip pat nėra bausmė už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju bauda – tai finansinė sankcija (represinio pobūdžio priemonė), paskirta būtent už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Būtent šiame įstatyme numatytos už nelegalų darbą darbdaviui skiriamos baudos (finansinės sankcijos) minimali ir maksimali ribos, taip pat numatyta, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
3.20. Pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. VDI, priimdama Nutarimą, įvertino visas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo kriterijais skyrė Bendrovei finansinę sankciją. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad Bendrovei paskirta bauda yra neproporcinga ir ją reikėtų mažinti.
3.21. VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. NUIPBJ 20346, priimto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – VDI Vilniaus skyrius) darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo ir darbo teisinių santykių pažeidimų UAB „Huberto LT“ ir 2022 m. vasario 24 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0801-0075 (toliau – Pažeidimo protokolas). VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai Pažeidimo protokole konstatavo, kad:
7.1. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 42 straipsnio 1, 2 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti žemiau nurodytiems asmenims nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą: 1) V. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 2) S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 3) B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 4) V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 5) T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 6) T. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 7) D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. imtinai darbų vadovo pareigose; 8) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 5 d. pagalbinio darbuotojo pareigose; 9) A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 10) S. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 11) A. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. spalio 5 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose.
7.2. Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido dirbti Bendrovės naudai žemiau nurodytiems užsienio piliečiams nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 punktuose, ir nesudarė su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą: 1) B. R. pil. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai; 2) B. R. pil. S. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai.
7.3. Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi įdarbino ir leido dirbti žemiau nurodytiems užsienio piliečiams nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 punktuose: 1) U. pil. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 16 d. ir ne anksčiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., 2) U. pil. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 25 d. ir ne anksčiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apie įdarbintus U. piliečius M. A. ir K. K. nustatyta tvarka per EDAS sistemą nepranešė Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LDU forma). Bendrovė nesilaikė Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.
7.4. Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Bendrovėje nebuvo žymimas faktiškai dirbtas laikas šventinėmis dienomis. Nustatyta, kad prastovų metu ir šventinėmis dienomis dirbo Bendrovės vadovas V. R. V. R. šventinę dieną 2021 m. sausio 1 d. pasirašė įsakymą Nr. 53 dėl prastovų paskelbimo, tačiau žiniaraštyje dirbtas darbo laikas nepažymėtas.
8. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, remdamasi Pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. NUIPBJ 20346, kuriuo UAB „Huberto LT“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 20702 (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų dviejų) eurų baudą; už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 7528 (septynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių) eurų baudą; už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą; už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 400 (keturių šimtų) eurų baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Hubertas LT“ paskirta galutinė nuobauda – 28 230 (dvidešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties) eurų bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 2 352,50 eurų įmoką. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - Užimtumo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos.
Dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo
10. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Darbo kodekso 42, 43 straipsniuose. Pažymėtina, jog šios Užimtumo įstatyme ir Darbo kodekse įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios.
11. Darbo sutarties sąvoką, darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas (Užimtumo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.
12. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal Darbo kodekso 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai pagal VDI Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 10 d. pavedimą Nr. 994, 2021 m. birželio 2 d. apie 15 val. 45 min. atliko patikrinimą statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), kuriame buvo vykdomi daugiabučio (bendrabučio) remonto darbai. Objekte buvo rasti ir nustatyti dirbantys asmenys: V. D., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), B. pilietis T. T., gim. (duomenys neskelbtini), (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), B. pilietis S. T., gim. (duomenys neskelbtini), (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pastato penktame aukšte du dirbantys, statybines šiukšles tvarkantys, asmenys: T. G. ir T. P. iš statybos Objekto pasišalino. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
14. Kaip matyti iš Dokumentų poėmio akto, 2021 m. birželio 2 d. Objekte buvo rasti ir paimti šie daiktai: 2021 m. gegužės 6 d. Registracijos žurnalas (oranžinės spalvos), 2021 m. Darbo kalendorius (mėlynos spalvos), vaizdo įrašymo įrenginys.
15. VDI nelegalaus darbo faktą nustatė vadovaudamasi asmenų paaiškinimais, Bendrovės vadovo paaiškinimu, VSDFV Vilniaus skyriaus informacinės sistemos duomenimis ir Patikrinimo metu darbuotojų buitinėse patalpose rasto Registracijos žurnalo (oranžinės spalvos) duomenimis.
16. V. D., S. K., B. Š., V. Č., A. S., D. J., S. T., A. C. paaiškinimais nustatyta, kad nurodyti asmenys Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytais laikotarpiais Bendrovės atsakingų asmenų nurodymu dirbo Objekte, atlygintinai atliko įvairius darbus Bendrovės naudai. Remiantis nurodytų asmenų paaiškinimais taip pat nustatyta, kad Bendrovė su nurodytais asmenimis darbo sutarčių nesudarė.
16.1. V. D. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirba ketvirtą dieną pagalbiniu darbininku, darbo grafikas nuo 8 val. iki 17 val. Darbą susirado pagal darbo skelbimą socialiniuose tinkluose. Atvyko nurodytu adresu į Objektą, buvo žadėta su juo sudaryti darbo sutartį.
16.2. S. K. 2021 birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirba pirmą dieną, darbo sutarties nepasirašė, su UAB „Hubertas LT“ atstovu susitarė, kad Objekte atliks tinkavimo darbus.
16.3. B. Š. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad su UAB „Hubertas LT“ atstovu, vardu V. susitarė, kad Objekte dirbs mūrininko pareigose 8 valandas per dieną už 800 Eur be mokesčių. Objekte dirbo ketvirtą dieną. Darbo sutarties dar nepasirašė.
16.4. V. Č. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirbo vieną dieną, su UAB „Hubertas LT“ atstovu V. susitarė, kad dirbs aštuonias valandas per dieną mūrininko pareigose, darbo sutarties nepasirašė.
16.5. A. S. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirba trečią dieną. Bendrovės, su kuria turi sudaryti darbo sutartį, atsakingų asmenų dar nematė. Objekte dirba pagalbiniu darbininku, tvarko šiukšles, šiukšles krauna į konteinerį. Darbo užmokestis apie 30 Eur per dieną. Darbą susirado per pažįstamą asmenį vardu A.
16.5.1. A. S. 2021 m. gruodžio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirbo nuo 2021 m. gegužės pradžios iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Objekte dirbo pagalbinius darbus: griovimo, šiukšlių tvarkymo. Dėl darbo susitarė su darbų vadovu vardu D. Darbo užmokestis buvo valandinis, 40 Eur už valandą, darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Už visą darbo laiką iš Dmitrijaus gavo maždaug 3500 Eur. Rangos sutarties Nr. 27 3.1. punkte nurodytų darbų neatlikinėjo. Darbo įrankius: perforatorių, karutį, kastuvą, laužtuvą ir kitus gavo iš D. Už suteiktus darbo įrankius jokio užmokesčio nemokėjo, darbuotojų nesamdė. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio pradžios D. nurodymu Registracijos žurnale darė įrašus apie darbo laiko pradžią ir pabaigą. Apie neatvykimą į darbą turėjo informuoti D. arba M.
16.6. D. J. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad į Objektą atvyko žinodamas, jog Objekte vyksta statybos darbai ir yra parduodami butai. Į Objektą atvyko turėdamas tikslą ne tik apžiūrėti parduodamus butus, bet ir įsidarbinti. Kadangi Objekte atsakingų asmenų nebuvo, nusprendė susipažinti su darbų apimtimis. Objekte nedirbo.
16.6.1. D. J. 2021 m. birželio 11 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad UAB „Hubertas LT“ nedirba. Objekte būna V. R. prašymu ir susitarimo su juo pagrindu. Pastarojo prašymu bendradarbiauja su UAB „Hubertas LT“, užsiima darbuotojų paieška, užsiima būtų pardavimu, įrengimu. V. R. prašymu darbuotojams duoda nurodymus. Turi planų vystyti statybų verslą.
16.6.2. D. J. 2021 m. lapkričio 3 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirbo nuo 2021 m. balandžio 1 d., atliko pagalbinius ir kitus darbus, nes Objekte nebuvo darbų vadovo. Su V. R. susitarė pasirašyti darbo sutartį, tačiau darbo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Susitarė dirbti penkias dienas per savaitę, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio ir nuo 8 val. iki 17 val., tačiau dirbo ir vakarais ir savaitgaliais. Objekto renovacijos laikotarpiu buvo sutartas 2 000 Eur darbo užmokestis be mokesčių, kas mėnesį mokant po 1 000 Eur, o likusi dalis darbo užmokesčio turėjo būti išmokėta užbaigus Objekto renovaciją. Be pagalbinių darbų, Bendrovės vadovo nurodymu atliko ir kitus darbus, taip pat kontroliavo darbuotojus, fiksavo jų darbo laiką. Darbuotojams buvo mokamas 40-45 Eur darbo užmokestis per dieną. Visą informaciją perduodavo Bendrovės vadovui V. R.. Bendrovėje dirbo iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
16.7. S. T. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirba dvi savaites pagalbiniu darbininku, darbo užmokesčio negavo, Objekte dirba nuo 8 val. iki 17 val.
16.8. A. C. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte dirba savaitę pagalbiniu darbininku. Objekte atlieka griovimo darbus. Darbo užmokesčio negavo. Nurodymus duoda M.
16.8.1 A. C. 2021 m. spalio 27 d. paaiškinime VDI nurodė, kad UAB „Huberto LT“ dirbo pagalbiniu darbininku nuo 2021 m. gegužės 25 d. Dirbo individualios veiklos pagrindu, Rangos sutartį sudarė su Bendrovės direktoriumi V. Objekte griovė sienas, daužė betoną, tvarkė šiukšles. Bendrovėje pasiūlė dirbti ir draugui A. B.. Objekte A. B. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. A. B. tvarkė šiukšles, vėliau betoną. Kartu su A. B. dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. A. B. Bendrovėje dirbo iki 2021 m. spalio 5 d. Per mėnesį jam buvo mokamas 600-700 Eur darbo užmokestis, nors sutartyje buvo įrašyta 20 Eur per dieną. Pagal sutartį dirbo nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 25 d. Nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. spalio 5 d. dirbo be sutarties, darbo užmokestis išliko nepakitęs. Koks buvo mokamas darbo užmokestis A. B., nežino. Nurodymus, kokius atlikti darbus jam ir A. B., davė Bendrovės direktorius V. Darbo įrankius davė V., joks instruktažas pravestas nebuvo. Dirbo su savo darbo rūbais. Patekimas į Objektą nebuvo kontroliuojamas.
17. VSDFV informacinės sistemos 2021 m. birželio 3 d. duomenimis UAB „Hubertas LT“ dirbo keturi asmenys: T. B., A. D., F. F., V. R.
18. VSDFV informacinės sistemos 2021 m. birželio 9 d. duomenimis UAB „Hubertas LT“ dirbo septyni asmenys, t. y.: T. B., A. D., F. F., V. R., K., V. D., B. Š..
19. VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. (7.16E)DV_S-16856 informavo VDI Vilniaus skyrių, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis draudėjas UAB „Huberto LT“ pranešimą apie apdraustųjų S. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2021 m. birželio 8 d. 20 val. 36 min., pranešimas priimtas 2021 m. birželio 9 d. 12 val. 52 min. Pranešimą pateikė įgaliotas asmuo F. F.
20. Darbo sutartis su S. K. sudaryta 2021 m. gegužės 12 d. Darbo sutarties Nr. DV/2021. Darbo sutartyje nurodyta, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda birbti nuo 2020 m. gegužės 14 d. Darbo sutartyje jokios būtinosios darbo sąlygos nenurodytos.
21. Darbo sutartis su V. D. taip pat sudaryta 2021 m. gegužės 12 d. Darbo sutarties Nr. DV/2021. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. gegužės 14 d. Darbo sutartyje jokios būtinosios darbo sąlygos nenurodytos.
22. Darbo sutartis su B. Š. taip pat sudaryta 2021 m. gegužės 12 d. Darbo sutarties Nr. DV/2021. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda birbti nuo 2020 m. gegužės 14 d. Darbo sutartyje jokios būtinosios darbo sąlygos nenurodytos.
23. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad darbo sutartys su S. K. V. D. ir B. Š. buvo sudarytos po VDI patikrinimo, atlikto 2021 m. birželio 2 d. Objekte.
24. Darbo sutartys, kurias Bendrovė pasirašė su S. K. V. D. ir B. Š. neatitinka Darbo kodekso 34 straipsnio nuostatoms. Darbo sutartyse nenurodytos darbo funkcijos, darbo apmokėjimas.
25. Registracijos žurnalas pradėtas pildyti nuo 2021 m. gegužės 6 d. Registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad:
25.1. V. D. Registracijos žurnale pasirašinėjo nuo 2021 m. gegužės 6 d.
25.2. S. K. – nuo 2021 m. gegužės 17 d.
25.3. B. Š. – nuo 2021 m. gegužės 6 d.
25.4. V. Č. – nuo 2021 m. gegužės 7 d.
25.5. T. G. – nuo 2021 m. gegužės 7 d.
25.6. T. P. – nuo 2021 m. gegužės 7 d.
25.7. A. S. – nuo 2021 m. gegužės 6 d.
25.8. S. T. – nuo 2021 m. gegužės 19 d.
25.9. A. C. - 2021 m. gegužės 24 d.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmestas Bendrovės vadovo V. R. skundas dėl VDI 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-218-2022 panaikinimo. VDI 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-218-2022, kuriuo V. R. paskirta subendrinta 3 000 eurų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota: ,,Bylos nagrinėjimo teisme metu D. J., prisipažinęs, kad prieš tai duodamas paaiškinimus dangstė V. R., parodė, jog M. sumąstė apie žurnalą, kur darbuotojai pasirašinėja, kad žinotų, kelintą valandą jie ateina ir išeina, o kitas žurnalas, kur surašyta, kokie darbai atlikti, ką reiktų atlikti ir panašiai, buvo liudytojo. Buvo svarbu paskaičiuoti, kad žmonės gautų, ką užsidirbo. Jis nenurodydavo, ar darbuotojai turi pasirašyti, tačiau pasirašyti turėjo tie, kas ateina oficialiai ar neoficialiai dirbti. Žurnalas buvo skirtas UAB „Huberto LT“ darbuotojams. Registracijos žurnalas gulėjo ant stalo patalpoje, kur darbuotojai persirengdavo, pasidėdavo daiktus. Objekte dirbo ir kiti darbuotojai, kurie nepriklausė UAB „Huberto LT“ įmonei, tačiau jiems nereikėdavo persirenginėti, santechnikai ir elektrikai turėjo savo kambarį (t. 2, b. l. 134-141). M. J. teismo posėdžio metu teigė, kad perduodavo darbuotojams V. R. pasakymus, tačiau pats nedavė nurodymų pasirašinėti registracijos žurnale (t. 2, b. l. 179-185). D. J. teiginius patvirtina kitų liudytojų parodymai. V. Č. teisme parodė, kad buvo tvarka pasirašinėti žurnale, „D.“ sakė, kad reikia, bet pats ne visada pasirašydavo, parašas patvirtindavo, kad esi darbe, žurnalas gulėdavo ant stalo, kur darbuotojai pietaudavo, patalpa buvo rakinama, nes ten buvo laikomi ir darbo įrankiai (t. 2, b. l. 134-141). T. P. teismo posėdžio metu teigė, kad niekas neliepė rašytis žurnale, tačiau iš kitų darbuotojų išgirdo, kad reikia, tai darbo pabaigoje pradėjo žymėtis, nurodė supratęs, jog reikėjo žymėtis dėl to, kad kai kurie darbą baigdavo anksčiau, kiti visai neateidavo (t. 2, b. l. 109-114). A. C. teisme parodė, kad buvo žurnalas, ateidavo kiekvieną rytą, pasirašo vardą, pavardę, laiką, kada ateina ir kada išeina. Ką ten reikia žymėti pasakė S. T., nes jis ten jau dirbo. Žurnalas buvo kambarėlyje, kur jie rengdavosi, niekas nekontroliavo, kad pasižymėtų žurnale (t. 2, b. l. 157-161). V. D. teisme parodė, kad patalpoje ant stalo buvo padėtas žurnalas ir buvo pasakyta, kad darbuotojai turi pasižymėti. Darbo užmokestis turėjo būti apskaičiuotas pagal darbo dienas, apie kurias pasirašinėjo darbo žurnale (t. 2, b. l. 109-114). Pirminiame paaiškinime A. S. nurodė, kad nuo gegužės pradžios D. liepė rašytis žurnale. Reikėjo rašytis darbo pradžioje ir pabaigoje dėl to, kad matytų kas dirbo ir kas ne (t. 1, b. l. 125). Vėliau teisme parodė, kad žurnale rašėsi, kada ateina ir išeina, gale buvo M. telefono numeris, pildyti žurnalą nurodė „D.“ arba M. Žurnalo reikalingumą suprato kaip sužiūrėjimą, kas buvo ir nebuvo darbe. Registracijos žurnalas buvo persirengimo kambaryje ant stalo. Objekte dar buvo kitų darbininkų iš kitų įmonių, bet jie buvo 3 ar 4 aukšte, durininkai ir gipsininkai persirengdavo kitur, jie žurnale nesiregistravo, registravosi tik tie, kas dirbo pas „D.“ (t. 2, b. l. 157-161). B. Š. parodė, kad rūbinėje buvo žurnalas, kuriame reikėjo atsižymėti, kada ateina į darbą ir kada išeina. Kai atėjo dirbti, pasirašyti pasakė „D.“. Visi darbininkai pasirašydavo, žurnalą prižiūrėdavo, kontroliuodavo „D.“, M., tačiau niekas nežiūrėjo, kai buvo daromi įrašai. Žurnalas dingo po VDI apsilankymo (t. 2, b. l. 134-141).”.
28. Taigi Registracijos žurnale esantys įrašai iš esmės atitinka ir darbuotojų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą. Objekte dirbusių asmenų paaiškinimai ir Registracijos žurnale esantys įrašai patvirtina, kad Registracijos žurnale yra užfiksuotas darbuotojų darbo laikas, šių įrašų pagrindu Objekte dirbusiems asmenims buvo apskaičiuojamas ir mokamas jiems priklausantis darbo užmokestis, kontroliuojamas asmenų atvykimas ir išvykimas. Todėl VDI pagrįstai, remdamasi Registracijos žurnale esančiais įrašais, nustatė nelegaliai dirbančių asmenų Bendrovėje darbo pradžią.
29. Bendrovės vadovo paaiškinimai, jog Registracijos žurnale registruodavosi visi asmenys, kurie atvykdavo į Objektą, yra nelogiški ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
30. Pagal Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį savarankiškai dirbantis asmuo yra fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje: 1) individualia veikla; 2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje; 3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka.
31. Savarankiškos veiklos rūšys nurodytos Užimtumo įstatymo 6 straipsnyje.
32. Byloje ginčo, kad A. S. nuo 2021 m. vasario 17 d. turėjo teisę verstis individualia veikla, S. T. – nuo 2021 m. m. gegužės 19 d. iki 2021 m. spalio 6 d., o A. C. – nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. spalio 7 d., nėra.
33. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
34. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
35. Rangos sutartį Nr. 015, kuria Bendrovė siekia paneigti A. C. nelegalų darbą Bendrovėje, Bendrovė su A. C. sudarė 2021 m. gegužės 24 d. (toliau – Rangos sutartis Nr. 015). Kaip matyti iš Rangos sutarties Nr. 015, rangos darbai – pagalbiniai darbai nėra individualizuoti, rangos darbų įkainiai nenurodyti, apsiribojant nuoroda: ,,atlyginimas pagal atskirą susitarimą”. Pagal Rangos sutarties Nr. 015 2.3 punktą, užsakovui turi būti perduoti atlikti ir suskaičiuoti darbai, t. y. Bendrovei darbai turi būti perduoti išrašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymą ir sąskaitą faktūrą. Pagal Rangos sutarties Nr. 015 5.5 punktą, rangovas, t. y. A. C. įsipareigojo turėti ir aprūpinti save ir savo darbuotojus visomis reikalingomis darbų saugos, darbo priemonėmis ir įranga.
36. Rangos sutartį Nr. 016, kuria Bendrovė siekia paneigti S. T. nelegalų darbą, Bendrovė su S. T. sudarė 2021 m. gegužės 24 d. (toliau – Rangos sutartis Nr. 016). Kaip matyti iš Rangos sutarties Nr. 016, rangos darbai – pagalbiniai darbai nėra individualizuoti, rangos darbų įkainiai nenurodyti, apsiribojant nuoroda : ,,atlyginimas pagal atskirą susitarimą”. Pagal Rangos sutarties Nr. 016 2.3 punktą, užsakovui turi būti perduoti atlikti ir suskaičiuoti darbai, t. y. Bendrovei darbai turi būti perduoti išrašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymą ir sąskaitą faktūrą. Pagal Rangos sutarties Nr. 016 5.5 punktą, rangovas, t. y. S. T. įsipareigojo turėti ir aprūpinti save ir savo darbuotojus visomis reikalingomis darbų saugos, darbo priemonėmis ir įranga.
37. Rangos sutartį Nr. 27, kuria Bendrovė siekia paneigti A. S. nelegalų darbą Bendrovėje, Bendrovė su A. S. sudarė 2021 m. gegužės 15 d. (toliau – Rangos sutartis Nr. 27). Kaip matyti iš Rangos sutarties Nr. 27, rangos darbai – pagalbiniai darbai nėra individualizuoti, rangos darbų įkainiai nenurodyti, apsiribojant nuoroda : ,,atlyginimas pagal atskirą susitarimą”. Pagal Rangos sutarties Nr. 27 2.3 punktą, užsakovui turi būti perduoti atlikti ir suskaičiuoti darbai, t. y. Bendrovei darbai turi būti perduoti išrašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymą ir sąskaitą faktūrą. Pagal Rangos sutarties Nr. 27 5.5 punktą, rangovas, t. y. A. S. įsipareigojo turėti ir aprūpinti save ir savo darbuotojus visomis reikalingomis darbų saugos, darbo priemonėmis ir įranga.
38. Bendrovė nei VDI, nei teismui nepateikė darbų priėmimo-perdavimo aktų, pažymų ir sąskaitų faktūrų pagal Rangos sutartis Nr. 015, Nr. 016, Nr. 27. Kaip matyti iš A. C., S. T. ir A. S. paaiškinimų, visomis darbui reikalingomis priemonėmis juos aprūpino Bendrovė. A. C., S. T. ir A. S. už Bendrovės suteiktas darbo priemones Bendrovei nemokėjo, darbuotojų nesamdė, pakluso Bendrovės vadovo nurodymams.
Žemesnės instancijos teismas
39. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. C., S. T. ir A. S., kaip ir kiti Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodyti asmenys, Objekte atliko darbą, kuris pagal savo pobūdį atitiko darbo santykius su Bendrove, buvo kontroliuojami ir pavaldūs Bendrovės vadovui, dirbo Bendrovės naudai.
40. Bendrovės į bylą pateiktos Rangos sutartys Nr. 015, Nr. 016, Nr. 27 nepaneigia A. C., S. T. ir A. S. nelegalaus darbo Bendrovėje fakto.
41. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, nors Rangos sutartis su A. S. yra sudaryta anksčiau nei su A. C. ir S. T., jos numeris yra didesnis, t. y. neatitinka rangos sutarčių registracijos eiliškumo.
42. Pareiškėjos skundo argumentas, jog A. B. Bendrovės naudai neatliko jokių darbų yra nepagrįstas. A. C. paaiškinimais nustatyta, kad Objekte A. B. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. A. B. tvarkė šiukšles, vėliau betoną. A. C. VDI nurodė, kad su A. B. Objekte dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. A. B. Bendrovėje dirbo iki 2021 m. spalio 5 d. Pareiškėjos nurodyta teismo patvirtinta Taikos sutartis, Bendrovės sudaryta su A. B. motina, nepaneigia A. B. nelegalaus darbo Bendrovėje. Priešingai, darbo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, patvirtina, kad mirusysis A. B. siekė, kad Bendrovė jam išmokėtų negautą darbo užmokestį. Reikalavimus A. B. reiškė ne A. C., o Bendrovei. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. B. suprato, jog dirbo Bendrovės, o ne A. C. naudai. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, Bendrovė iš esmės neneigia, jog A. B. Objekte atliko tam tikrus darbus.
43. Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Finansinių sprendimų biuras“, atstovaujama D. J., Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytu laikotarpiu, atliko kokius nors veiksmus pagal Bendrovės išduotą įgaliojimą, nėra. Todėl nepagrįstas ir pareiškėjos skundo argumentas, jog D. J. Bendrovėje jokių darbo funkcijų neatliko ir Bendrovėje nedirbo.
44. Byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytu laiku buvo pavaldūs Bendrovei ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, Bendrovei su jais nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai.
Dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo
45. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2341 redakcija) nelegaliu darbu taip pat laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
46. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
47. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai (Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis).
48. Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.
49. Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.
50. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
51. Įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
52. Įstatymo 64 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad užsieniečio užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikoma neteisėta, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis užsiima kita veikla, kuriai neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi ar vizos.
53.Tai reiškia, kad užsienietis, neturėdamas leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos, sukurti (individualių) darbo santykių negali. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys.
54. Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis leidimą dirbti privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus.
55. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 3 dalį leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu: Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus (1 punktas); pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (2 punktas); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas (3 punktas).
56. Baltarusijos Respublikos piliečių T. T. ir S. T. paaiškinimais nustatyta, kad nurodyti užsieniečiai Objekte dirbo Bendrovės naudai: T. T. nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d., o S. T. – nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d.
56.1. T. T. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte atliko stažuotę, darbo sutarties su UAB „Hubertas LT“ nepasirašė, dėl darbo tarėsi su UAB „Hubertas LT“ atstovu vardu V., Objekte dirbo smulkius darbus, susijusius su smulkių statybinių atliekų tvarkymu. Į Lietuvą atvyko turėdamas (D) tipo vizą.
56.2. Baltarusijos Respublikos pil. S. T. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad Objekte antrą dieną atliko stažuotę, darbo sutarties su UAB „Hubertas LT“ nepasirašė, dėl darbo tarėsi su UAB „Hubertas LT“ atstovu vardu V., Objekte dirbo nekvalifikuotą darbą. Į Lietuvą atvyko turėdamas (D) vizą.
57. Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, T. T. ir S. T. Bendrovėje įdarbinti nebuvo.
58. Kaip matyti iš Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašto Nr. 10K -3532, B. R. piliečiui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas išdavė ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (kelionės tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje, kvietėjas viešoji įstaiga ,, (duomenys neskelbtini) ”), galiojančią nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.
59. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K -3532, taip pat nurodyta, kad B. R. piliečiui S. T., gim. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas išdavė ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d. ir ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (kelionės tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje, kvietėjas viešoji įstaiga ,, (duomenys neskelbtini) ”), galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 29 d.
60. Taigi šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad nurodyti užsieniečiai Objekte dirbo be darbo sutarties ir neturėdami leidimo dirbti. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija.
61. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė darbo sutartį su U. R. piliečiu M. A., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Darbo sutartį su U. R. piliečiu K. K., gim. (duomenys neskelbtini), Bendrovė sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.
62. Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis U. R. piliečiai M. A. ir K. K. Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.
63. Kaip matyti iš Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašto Nr. 10K-3532, Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą neišduoti U. piliečiui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” pagrindu, nes užsienietis neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų pagrindų. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K-3532 pažymėta, kad U. pilietis M. A., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 16 d., turėdamas laikiną leidimą gyventi Latvijos Respublikoje. Užsienietis 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu įpareigotas išvykti iš Lietuvos, nes viršijo 19 dienų teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Užsieniečio 2021 m. gruodžio 2 d. prašymas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Hubertas LT“ pagrindu nepriimtas, kadangi Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. jau buvo priėmęs sprendimą neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsienietis negali 1 metus teikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
64. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K -3532 taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą neišduoti U. piliečiui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” pagrindu, nes užsienietis neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų pagrindų. Užsieniečio 2021 m. gruodžio 2 d. prašymas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Hubertas LT“ pagrindu nepriimtas, kadangi Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. jau buvo priėmęs sprendimą neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsienietis negali 1 metus teikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
65. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K-3532 pažymėta, kad U. piliečiui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas buvo išdavęs ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (kelionės tikslas – gyventi Lietuvoje, kvietėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Migracijos departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 44U-3228 viza panaikinta, kadangi atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
66. Be to, Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K-3532 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ambasada R. F. U. piliečiui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išduota ilgalaikė daugkartinė D tipo nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) (kelionės tikslas – darbas Lietuvoje, kvietėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Viza 2021 m. kovo 29 d. panaikinta, kad Migracijos departamentas išdavė naują vizą.
67. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad U. piliečiai M. A. ir K. K. Bendrovėje įdarbinti nesilaikant imperatyvių Įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nurodytų sąlygų, t. y. trečiųjų šalių piliečiai įdarbinti neturint leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, neturint leidimo laikinai gyventi ar vizos.
68. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog Bendrovė, įdarbindama trečiosios šalies – U. piliečius pažeidė 62 straipsnio, 64 straipsnio numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl jų darbas UAB „Hubertas LT“ laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pareiškėjos veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma.
Dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo
69. Pagal Užimtumo įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) 57 straipsnio 2 dalį informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
70. Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
71. Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.; toliau – Aprašas) 7 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
72. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė darbo sutartį su U. R. piliečiu M. A., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Darbo sutartį su U. R. piliečiu K. K., gim. (duomenys neskelbtini), Bendrovė sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.
73. Pranešimų apie užsieniečių M. A. ir K. K. įdarbinimą Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje ir Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka ir terminais Bendrovė nei VDI, nei Užimtumo tarnybai nepateikė. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybės, jog Bendrovė apie minėtų asmenų darbo pradžią informavo VSDFV bendra tvarka, kadangi tokie veiksmai nešalina darbdavio pareigos VDI ir Užimtumo tarnybai pateikti nustatytos formos pranešimą apie užsieniečių įdarbinimą.
74. Todėl VDI išvada, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pagrįsta.
Dėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo
75. Pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1dalį nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.
76. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
77. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl ginčo nėra, jog prastovų metu ir šventinėmis dienomis dirbo Bendrovės vadovas V. R., tačiau žiniaraštyje dirbtas darbo laikas nepažymėtas.
78. Bendrovė neneigia Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Be to Bendrovės vadovo V. R. darbas prastovų metu ir šventinėmis dienomis įrodytas byloje esančiais Bendrovės vadovo įsakymais. Bendrovė pripažįsta ir tai, kad šis darbo laikas nebuvo nurodytas apskaitos dokumentuose.
Dėl baudos dydžio
79. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
80. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
81. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis).
82. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis).
83. Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
84. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
85. Užimtumo įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
86. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė 58 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų.
87. Remiantis bylos duomenimis, Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. VDI, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę.
88. Teismo vertinimu, atsakovė, skirdama pareiškėjai baudą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padarymą, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingas bei proporcingas baudas, kurių dydžiai atitinka sankcijose numatytus baudų vidurkius už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir užsienietį.
89. Mažinti pareiškėjai paskirtas baudas nėra jokio įstatymo pagrindo. Pažymėtina, kad VDI patikrinimą Objekte, kuriame Bendrovė vykdė statybos darbus, atliko 2021 m. birželio 2 d. Nepaisant to, Bendrovė ir toliau nesilaikė imperatyvių Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo reikalavimų.
90. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Hubertas LT“ paskirta galutinė nuobauda – 28230 (dvidešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties) eurų bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 2 352,50 eurų įmoką. Galutinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepažeidžiant ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų. Bendrovei galutinė nuobauda nustatyta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų. Tiek už atskirus Bendrovės padarytus pažeidimus paskirtos baudos, tiek galutinė subendrinta bauda nelaikytinos per griežtomis.
91. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. NUIPBJ 20346, priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, yra teisėtas ir pagrįstas. VDI Nutarimą priėmė savo kompetencijos ribose, priimdama Nutarimą VDI pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nepažeidė.
92. Nutarime nurodytos Bendrovės padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos. Tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
93. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94. Pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 137, 15 Eur.
95. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hubertas LT“ skundą atmesti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. NUIPBJ 20346, priimtą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, palikti nepakeistą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hubertas LT“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.