Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam S. M., gynėjui advokatui Virginijui Gžimailai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-01-06 Skuodo r., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini , Mažeikiai, ankščiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 03.15 val., viešoje vietoje – prie baro „Pegasas“, esančio adresu Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, pamatęs savo merginos Gintarės buvusį vaikiną J. N. ir nusprendęs jį perspėti, kad netrukdytų jo ir Gintarės santykiams, priėjęs jį stūmė, dėl ko J. N. nugriuvo ant žemės, bei sudavė jam kumščiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą, po ko, nukentėjusįjį J. N. aplinkiniams pakėlus ir nuvedus į automobilį, tačiau nukentėjusiajam vėl grįžus aiškintis, kodėl buvo sumuštas, S. M. dėl menkavertės priežasties kumščiu sudavė stiprų smūgį nukentėjusiajam J. N. į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis aukštielninkas griuvo ant šaligatvio, jam buvo padaryti kairės pusės viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžiai, muštinės žaizdos pakaušio srityje, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Taip pat, jis 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 03.15 val., viešoje vietoje – prie baro „Pegasas“, esančio adresu Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, aplinkinių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. N. į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis aukštielninkas nugriuvo ant šaligatvio, jam buvo padaryti kairės pusės viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžiai, muštinės žaizdos pakaušio srityje, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje, taip dėl chuliganiškų paskatų jis nukentėjusiajam J. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad J. N. yra jo draugės Gintarės buvęs draugas, kuris jam ankščiau grasino, kad jį užmuš. Jis mano, kad Justas jam pavydi, kad jis draugauja su Gintare. 2014m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, jis kartu su Gintare taksi automobiliu atvyko į klubą „Pegasas“. Prieš atvykimą jis pas draugus vartojo alkoholį. Tik atvykus prie klubo, Gintarė lauke pamatė buvusį savo draugą J. N.. Iš Justo išvaizdos matėsi, kad jis neblaivus. Gintarė jam pasakė, kad nenori matyti Justo ir nebenori eiti į klubą, nes nenori būti vienoj patalpoj su Justu. Kadangi Gintarė pasijuto nejaukiai, jis sugalvojo nueiti prie Justo pakalbėti, norėdamas jam paaiškinti, kad nesikištų į jo ir Gintarės tarpusavio santykius. Justas sutiko su juo pakalbėti ir jie dviese nuėjo tolyn apie 10 žingsnių. Net nespėjus pradėti kalbos, Justas jam liepė palaukti, o pats nuėjo atgal prie klubo ir parsivedė kažkokį jam nežinomą vaikiną. Jis pajuto grėsmę, kad Justas renka draugus ir dabar jį sumuš. Priėjus Justui, jie susistumdė. Kuris pirmas pradėjo stumdytis, neprisimena. Taip pat neprisimena, ar tuo metu jis sudavė Justui smūgius, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti. Taip pat negali atsiminti, ar Justas nukrito ant žemės. Kadangi patyrė šoką, todėl visų detalių neprisimena. Priėjo Justo sesuo su drauge ir Justą nusivedė tolyn. Jis apsikabino Gintarę ir netrukus išgirdo, kaip kažkas sušuko: „Atsargiai“. Atsisukęs pamatė, kad parbėga Justas, jis atrodė agresyviai nusiteikęs. Suveikė savisaugos instinktas, kai Justas pribėgo, jis jam trenkė vieną smūgį į veidą. Justas po smūgio iš karto nukrito ant žemės aukštielninkas ir prarado sąmonę. Jis matė, kad šalia Justo yra jo sesuo, todėl nesirūpino, kad jam būtų suteikta pagalba ir su Gintare nuėjo į klubą „Pegasas“. Jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. N. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d., valandos neprisimena, prie prekybos centro „Maxima“ įėjimo durų, priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas S. M., kuris yra jo buvusios merginos draugas, kuris norėjo su juo kažką išsiaiškinti kažką, ir sudavė jam smūgius. Kiek jam sudavė smūgių, neprisimena, nes įvykio metu buvo išgėręs daug alkoholinių gėrimų. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo paguldytas į Mažeikių ligoninės chirurgijos skyrių. Jokių draugų prie klubo „Pegasas“ jis nebuvo pasikvietęs, nes ten jų ir nebuvo. (1 t., 7, 8 b. l.)

2014-10-15 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1498/14(04) nurodyta, kad J. N. padaryti sužalojimai: kairės pusės žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžiai, muštinės žaizdos pakaušio srityje, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais. J. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiu nei 10 dienų. (1t., 35 b. l.)

Iš 2014-12-04 suvestinės, kuri padaryta iš Bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio pokalbio įrašo, matyti, kad pranešėja (byloje nustatyta, kad M. N.) pranešė, jog prie klubo „Pegasas“ guli sumuštas vaikinas, kuris be sąmonės, reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes vaikinas labai stipriai sumuštas. Vaikinas kvėpuoja. Nurodo, kad pramuštas antakis, iš kurio kraujuoja. Asmuo, kuris sumušė, pasišalino. Policija nereikalinga, reikalinga greitoji, jei vaikinas norės pateikti kaltinimus, pats pateiks. (1t., 29 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. N. parodė, kad 2014-09-06, apie 04.00 val., ji su savo broliu J. N. buvo klube „Pegasas“. Iš klubo į lauką jos brolis išėjo visų pirma vienas pats ir jos ateinančios laukė lauke. Išėjusi į lauką, ji pamatė, kad prie prekybos centro „Maxima“, ant šaligatvio, S. M., kurį ji pažinojo iš matymo, muša jos brolį. Broliui buvo suduoti smūgiai kumščiu į galvą. Tai pamačiusi, ji puolė juos skirti ir Skaidriui pasakė, kad negi jis nemato, kad brolis neblaivus, santykius aiškintis reikia su blaiviu. Skaidrius jai atsakė, kad Justas yra blogas žmogus. Ji Justą nuvedė į automobilį, kartu ėjo jos draugės. Viena jų vairavo automobilį. Pradėjus važiuoti, Justas staiga iš automobilio iššoko ir nubėgo į tą vietą, kur prieš tai buvo mušamas. Ji bėgo jam iš paskos. Pamatė, kaip Skaidrius vieną kartą rankos kumščiu trenkė Justui į kairę akį. Justas iš karto po suduoto smūgio nukrito ant žemės ir neteko sąmonės. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba. (1 t., 12 b didž. l.). Papildomai apklausta M. N. paaiškino, kad ji matė, jog broliui pirmą kartą buvo suduoti 3-4 smūgiai. Po šių suduotų smūgių ji nematė sužalojimų, dėl kurių buvo verta sunerimti. Pats iausiais smūgis broliui buvo suduotas antro konflikto metu. Greitąją med. pagalbą ji iškvietė pati. Jokių draugų justas po pirmo konflikto nekvietė (1 t., 14 b. l.)

Asmens parodymo atpažinti metu M. N. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, kuris sumušė jos brolį. Atpažintas S. M.. (1 t., 15-18 b. l.)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja M. N. patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė vietą, kur buvo sumuštas jos brolis J. N.. (1 t., 19-22 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. parodė, kad 2014 m., galėjo būti rugsėjo mėnesio pradžioje, apie 24:00 val., ji kartu su savo seserimi G. G. ir drauge Monika atėjo į klubą „Pegasas“. Ten jų laukė Monikos brolis J. N.. Ji pamatė, kad Justas jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, bet dar pilnai orientavosi. Justas su niekuo nekonfliktavo, buvo draugiškas. Klube jie vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi, išskyrus Gabrielę, nes ji vairavo automobilį. Apie 03.30val. visi nusprendė važiuoti namo. Justas iš klubo išėjo pirmesnis, o jos vilkosi striukes, todėl išėjo šiek tiek vėliau nei jis. Išėjusi iš klubo, būdama prie durų, ji pamatė, kad Monika automobilių stovėjimo aikštelėje bando išskirti Justą su jai nepažįstamu vaikinu ir šaukia, kad tas vaikinas nelįstų prie jos brolio. Tuo metu ji nepastebėjo, ar buvo suduodami smūgiai, nes buvo daug žmonių. Konfliktas vyko apie 5-10 minučių, po to Monika parsivedė Justą ir jie visi keturi nuėjo prie jų automobilio, kuris buvo pastatytas prie kito įėjimo į prekybos centrą „Maxima“. Monika su Justu atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Atbuline eiga važiuojant iš aikštelės, Justas staiga iššoko iš automobilio ir nubėgo link klubo „Pegasas“. Monika nubėgo jam iš paskos, o ji su seserimi niekur nėjo, sėdėjo automobilyje. Praėjus maždaug 5-10 minučių ir nesulaukus grįžtančių Monikos su Justu, ji išėjo viena pati pažiūrėti, kur jie yra. Einant ji pamatė, kad Justas guli netoli kito įėjimo į prekybos centrą „Maxima“, kur yra pakyla užvažiuoti vežimėliams į parduotuvę. Monika stovėjo šalia Justo ir piktai, pakeltu balso tonu, šnekėjosi su jai nepažįstamu vaikinu. Monika tam vaikinui sakė: „Justas neblaivus, o tu čia jį muši, kodėl tu taip darai“. Justui iš viršugalvio bėgo kraujas, matėsi sužalojimai veide, lyg prie karės akies. Justas gulėjo be sąmonės. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė Justą. Monika išvyko kartu. Kas Justą sužalojo, ji nematė. Kur buvo ir kaip atrodė Justą sužalojęs vaikinas, su kuriuo Monika pykosi, šaukė ant jo, kada jis pasišalino, ji nežino, nes į jį nežiūrėjo, visą dėmesį buvo sutelkusi į Justą. (1 t., 23 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. parodė, kad 2014 m., galėjo būti rugsėjo mėnesio pradžioje, ji kartu su savo seserimi G. G. ir drauge M. N. atvažiavo į klubą „Pegasas“, kur jų laukė Monikos brolis J. N.. Justas atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, bet pilnai orientavosi. Jos draugai klube vartojo alkoholį, tačiau ji nevartojo, kadangi vairavo automobilį. Apie 03.30 val. visi nusprendė važiuoti namo. Justas iš klubo išėjo pirmesnis. Išėjusi ji matė, kad vyksta kažkoks susistumdymas, kas ką stumdė, ji nežino. Buvo sąmyšis ir apsižodžiavimas. Ji labiau stebėjo Moniką, kad ji nelįstų ir nenukentėtų. Ji matė, kad Monika šnekėjo su buvusia Justo drauge. Monika bandė Justą už rankos nusitempti link automobilio. Tuo metu ji nepastebėjo, ar buvo suduodami smūgiai, ar ne. Monika parsivedė Justą prie jų ir jie visi keturi nuėjo prie jų automobilio. Atbuline eiga važiuojant iš aikštelės, Jus tas staiga iššoko (jis sėdėjo ant galinės sėdynės) iš automobilio ir nubėgo link klubo „Pegasas“ (jie išvažinėjo iš aikštelės, esančios prie kito įėjimo į prekybos centrą „Maxima“). o Monika nubėgo jam iš paskos Jos sesuo taip pat netrukus nubėgo iš paskos. Ji liko automobilyje ir laukė. Netrukus Gedvilė ją pašaukė, kad privažiotų prie klubo „Pegasas“. Atvažiavusi pamatė netoli įėjimo į prekybos centrą „Maxima“, kur yra pakyla užvažiuoti vežimėliams, nukritusį ant žemės J. N., šalia jo stovinčią Gedvilę. Ką veikė Monika, neatsimena. Pribėgusi prie Justo, pamatė, kad jam ir viršugalvio bėgo kraujas, taip pat matė sužalojimus jo veide. Matė, kad jis guli be sąmonės. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išsivežė Justą. Monika išvyko kartu. Kas Justą sužalojo, ji nematė. Justas klube buvo tik su jomis, jis negalėjo kviestis jokių draugų, kai vyko konfliktas. (1 t., 24 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. paaiškino, kad J. N. yra jos buvęs draugas, su kuriuo ji išdraugavo 4,5 metų ir jų skyrybos (išsiskyrė 2013 m. gruodį) jam buvo skausmingos. S. M. yra dabartinis jos draugas, su juo draugauja nuo 2014m. vasario mėnesio. J. N. sužinojęs, kad ji bendrauja su S. M., pradėjo pavydėti, rašinėjo grasinančias SMS žinutes, kad sumuš Skaidrūną. Jis rašė ir pačiam Skaidrūnui, siūlė jam ne kartą susitikti, išsiaiškinti, bet susitikę jie nebuvo. 2014-09-06, apie 03:00 val., ji su S. M. atvyko į klubą „Pegasas“. Prieš tai jie buvo pas draugus, vartojo alkoholį. S. M. tuo metu buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, bet nedaug, jis buvo išgėręs gal 3-4 butelius alaus. Tik atvykus prie klubo, ji lauke pamatė buvusį savo draugą J. N. ir suprato, kad jis neblaivus. Ji sunerimo, kadangi susitikti nenorėjo, nes skyrybos su juo buvo sunkios, ir apie nenorą susitikti su Justu ji pasakė Skaidrūnui. Skaidrūnas į tai sureagavo normaliai ir jai pasakė, kad nueis su Justu draugiškai pašnekėti. Skaidrūnui priėjus prie Justo, pastarasis iš karto paklausė, ar jis su Gintare (t.y.su ja), Skaidrūnui atsakius taip, Justas apsisuko ir, kaip ji suprato, pradėjo kviestis draugus, kad Skaidrūną sumušti. Justas rankos judesiu kažkam pamojo ir prie jo priėjo jo draugas, kurio ji nepažinojo. Justas su Skaidrūnu apsistumdė, stumdėsi abu. Ji lindo į tarpą ir bandė skirti, tačiau tai pavyko padaryti tik trumpam, jiedu vėl stumdėsi. Justas buvo nukritęs ant žemės. Nuo ko jis nukrito, nematė. Tuo metu, kai Justas gulėjo ant žemės, jis buvo sąmoningas. Ji pamatė parbėgančią Justo seserį, kuri pribėgo prie Justo ir pradėjo jį kelti. Taip pat pribėgo Justo sesers draugės, kurios taip pat padėjo pakelti Justą. Sesers draugė ėjo su Justu link kitos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Maxima“, o Justo sesuo priėjo prie jos pasikalbėti, taip pat pakalbėjo su Skaidriumi, po to nuėjo link minėtos aikštelės, kur draugė nusivedė Justą. Jie dar stovėjo prie klubo „Pegasas“ ir kalbėjosi, kai ji pamatė link jų bėgantį Justą. Apie tai ji pasakė Skaidriui, kuris pamatė, kad atbėga Justas, ir pradėjo eiti link jo. Tada Skaidrius pirmas sudavė Justui smūgį į veido sritį ir Justas nukrito. Ji matė, kad Justas buvo nesąmoningas. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ji nežino. Kadangi Justo sesuo ant jų Skaidriumi pradėjo kažką šaukti, todėl jie nuėjo į klubą „Pegasas“. Į klausimą, ar Skaidrūnui buvo suduotas nors vienas smūgis, liudytoja atsakė, jog mano, kad ne, ji to nematė. Taip pat ji mano, kad Justas dėl to ir atbėgo, tikėdamasis Skaidriui suduoti smūgį. Pirmojo apsistumdymo metu Skaidrūnas galėjo Justui suduoti kelis smūgius, bet nestiprius. Smūgis į veidą, po kurio Justas nukrito ir buvo be sąmonės, buvo stiprus. Justas bėgdamas kažką šaukė, atrodė agresyviai. Pamačiusi, kad parbėga Justas, ji suprato, kad įvyks muštynės. Ji mano, kad jei Skaidrius nebūtų jam sudavęs smūgio, tai būtų padaręs Justas. (1 t., 25 b. l.)

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl S. M. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų padarius nukentėjusiajam J. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamajame akte nurodyta, jog jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo motinos laiduotojos D. V. atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010).

Kaltinamasis idealiąja sutaptimi padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. BK 40 straipsnis gali būti taikomas tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja – kaltinamojo motina D. V. pateikė prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (104 b.l.).

Teismo posėdyje D. V. paaiškino, kad sūnus gyvena su ja. Nurodė, kad su sūnumi yra artimi santykiai, tarp jų yra itin stiprus emocinis ryšys, ji turi sūnui įtaką, sūnus dėl nusikaltimo padarė išvadas, itin kritiškai vertina šį savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo. Ji yra įsitikinusi, kad sūnus jokių nusikaltimų ar pažeidimų nepadrys.

D. V. dirba „P. S. Tex“ UAB, charakterizuojama itin teigiamai (109 b.l.), neteista ir nebausta (114, 115 b.l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (110, 116). Kaltinamasis anksčiau nebuvo teisiamas, charakterizuojamas teigiamai (106 b.l.). Tai rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti, todėl manytina, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, pa­da­ry­tos vei­kos ir kal­ti­na­masis S. M. ati­tin­ka BK 40 straipsnyje at­lei­di­mui nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės nu­ma­ty­tas są­ly­gas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinius nusikaltimus, teismo nuomone, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67, 72² straipsniai).

Asmenį atleidus pagal laidavimą kardomoji priemonė panaikintina.

Kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pilnai atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą D. V. atsakomybei be užstato vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą S. M. nutraukti. Vadovaujantis BK 67, 72² straipsniais S. M. taikyti baudžiamą poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Išaiškinti S. M., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. V., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

S. M. išaiškinti, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Tokiu atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.