- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- A-572-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00056-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas R. J. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Molėtų skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 40 VĮ- (14.40.2)-1172 ir Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1T-2-(7.5).
Pareiškėjas paaiškino, kad jam pagal 1989 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2003 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų rajone. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63, suprojektuoti du namų valdos žemės sklypai – Nr. 467-1(0,83 ha ploto) ir Nr. 467-2 (0,03 ha ploto). Pareiškėjas nurodė, jog Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu M. Š. atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė papildomą 2,4 ha žemės sklypą, esantį dviejuose sklypuose (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., tarp jų įgytą iš J. B. 1 ha. Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 40 VĮ (14.40.2)-1352 patvirtino valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas parengtą 2013 m. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, piliečių, kuriems rengiant 2013 m. žemės reformos projektą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašus. M. Š. 2013 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas 0,68 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 910-1 ir 1,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 910-2. M. Š. 2013 m. kovo 4 d. mirė. Jos turto paveldėtojas R. P. su suprojektuotų žemės sklypų ribomis ir vieta sutiko, pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau 2014 m. kovo 10 d. atliekant 0,68 ha žemės sklypo ženklinimo darbus vietoje, R. P. atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Tiriant Tarnybai pateiktą R. P. atstovo A. P. skundą, buvo atliktas patikrinimas, surašytas 2014 m. birželio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nustatyta, jog pareiškėjo namų valdos žemės sklypai galimai suprojektuoti didesni nei naudojami statiniams, sodybos želdiniams, kiemui bei daržams eksploatuoti. Šio 2014 m. birželio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu vykdant Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 1 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-473, Molėtų skyrius nustatė, jog pareiškėjui suprojektuotas namų valdos 0,86 ha plotas dviejuose žemės sklypuose neatitinka Žemės reformos įstatymo nuostatų, kadangi dalyje suprojektuoto namų valdos žemės sklypo auga taksuotas miškas, yra kūdra, aplink ją – pieva, t. y. namų valdos žemės sklypas neatitinka teisės aktuose įtvirtintos namų valdos žemės sklypo sąvokos. Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 40 VĮ-(14.40.2)-1172 pakeitė pareiškėjui suprojektuoto 0,86 ha ploto namų valdos žemės sklypų ribas sumažinant 0,23 ha, vietoje žemės sklypų Nr. 467-1 (0,83 ha ) ir Nr. 467-2 (0,03 ha) paliekant žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypą Nr. 467 (0,60 ha). Pareiškėjas nurodė, kad K. M. žemė nuo 2003 m. gruodžio 31 d. buvo priskirta laisvo fondo žemei ir nebuvo jokių kliūčių šioje teritorijoje formuoti kitus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nuomai arba pardavimui. Todėl sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į K. M. turėtą žemę klausimą, pareiškėjo manymu, nebuvo teisinio pagrindo keisti jam šioje teritorijoje suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų ribų. Pareiškėjo vertinimu, Molėtų rajono skyriaus vedėjas, 2014 m. rugsėjo 2 d. priimdamas įsakymą, kuriuo, nesuderinęs su sklypo naudotoju, pakeitė Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 patvirtinto pareiškėjo namų valdos žemės sklypo ribas, plotą, viršijo savo kompetenciją, nes teisės aktais nėra numatyta, kad būtų galima vienašališkai keisti administraciniu aktu patvirtintas žemės sklypo ribas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam pagal 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 patvirtintą projektą suprojektuotas namų valdos žemės sklypas negalėjo patekti į naujai rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, kurioje buvo suprojektuoti žemės sklypai A. Š. nuosavybės teisių atkūrimui. A. Š. nuosavybės teisių atkūrimui sklypai galėjo būti formuojami tik buvusios K. M. žemėtvarkos ribose, o ne žemėje, kurioje jau buvo suformuotas ir patvirtintas pareiškėjui namų valdos žemės sklypas. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 40 VĮ-(14.40.2)-1172 buvo siekiama sumažinti pareiškėjui suformuotą žemės sklypą. Tokia situacija negali būti laikoma techninio pobūdžio klaidos taisymu pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnį, kadangi tai yra faktinio konteksto, kuriame buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas, pasikeitimas, atitinkamai turintis įtakos ir šiuo sprendimu nustatytoms asmens teisėms bei pareigoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63, pareiškėjo namų valdai buvo suprojektuoti du žemės sklypai – Nr. 467-1 (0,83 ha ploto) ir Nr. 467-2 (0,03 ha ploto). Pagal pareiškėjo užsakymą uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Avalda“ atliko suformuotų namų valdos žemės sklypų 0,83 ha ir 0,03 ha kadastrinius matavimus. Molėtų skyriaus specialistas, patikrinęs pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, 2011 m. rugsėjo 6 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą, kuriame buvo nurodyti trūkumai, t. y., kad parengtas sklypo planas neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytų žemės sklypo ribų, todėl reikalingas žemės reformos žemėtvarkos projekto keitimas, o sklypo dalyje yra taksuoto miško. Molėtų skyrius 2011 m. rugsėjo 12 d. lydraščiu Nr. 11 grąžino kadastrinių matavimų bylą UAB ,,Avalda“, nurodė iki 2011 m. spalio 12 d. ištaisyti trūkumus, tačiau UAB ,,Avalda“ pataisytos žemės sklypų 0,83 ir 0,03 ha kadastrinių matavimų bylos pakartotinai nebeteikė. Gavus gretimo žemės sklypo savininko skundą dėl pareiškėjui suprojektuoto namų valdos 0,86 ha sklypo ploto neatitikimo Žemės reformos žemėtvarkos projektui buvo atliktas patikrinimas ir 2014 m. birželio 26 d. surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjui formuojant 0,86 ha ploto namų valdos žemės sklypą, buvo įmatuotas taksuotas miškas, vandens telkinys – kūdra, ir pieva aplink šį vandens telkinį. Molėtų skyrius, vykdydamas Tarnybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. pavedimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Tarnybos Rizikų valdymo bei kokybės užtikrinimo skyriaus 2014 m. birželio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą bei VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Molėtų grupės vadovės I. K. 2014 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinimą, Molėtų skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1172 patikslino 2004 metais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui R. J. suformuotų dviejų žemės sklypų 0,83 ha ir 0,03 ha plotą bei ribas, namų valdos žemės sklypai buvo sujungti į vieną ir suprojektuoto 0,86 ha namų valdos žemės sklypo plotas sumažintas iki 0,60 ha. t. y. sklypo dalimi, kur auga taksuotas miškas, yra kūdra ir pieva apie ją. Atsakovas nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 16-63, kuriuo pareiškėjui buvo suprojektuoti du namų valdos žemės sklypai (0,86 ha ploto), yra tarpinis sprendimas žemės reformos procese, todėl Molėtų skyriaus vedėjas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 40VĮ-(14.40.2 )-1172, neviršijo savo kompetencijos ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte pateikta namų valdos samprata ir konstatavo, kad tais atvejais, kai sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatytos, nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Kadangi R. J. sodybos namų valdos žemės sklypo planas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo parengtas, techninės apskaitos bylų nėra, todėl projektuojant namų valdos žemės sklypą, jo ribos žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti projektuojamos pagal faktinio žemės sklypo naudojimo ribas, būtinas namų valdai eksploatuoti, t. y. nustatyti, kiek žemės realiai užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; namų valdos žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus.
Teismas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos pateiktos 2015 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 62092 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmento ir 2015 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. R6-5328 nustatė, kad į projektuojamą R. J. namų valdos žemės sklypą patenka apytiksliai 8 arai miško žemės, registruotos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad apie kūdrą auga dideli medžiai. Teismas pažymėjo, jog iš miškų žemėlapio fragmento matyti, kad dalis kūdros patenka į miško žemę. Byloje yra Vilniaus teritorinio gamtos apsaugos komiteto 1990 m. birželio 18 d. išduotas leidimas kūdros išvalymui, tačiau šiame leidime nėra nurodytas asmuo, kuriam šis leidimas išduodamas, ir nenurodyta, kad tai duotas leidimas būtent pareiškėjo sodyboje esančios kūdros išvalymui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. SD(3.50)-1107 R. J. atsakė, jog šalia pareiškėjui suformuoto namų valdos žemės sklypo esanti kūdra yra įtraukta į sklypą nuosavybės teisių atkūrimui G. J. ir E. K., ir kad nėra duomenų apie pareiškėjui priklausančią kūdrą, nes pateiktame leidime dėl kūdros išvalymo nėra nurodyta, kokiam piliečiui (duomenys neskelbtini) kaime leista valyti kūdrą. Teismas darė išvadą, kad nėra duomenų, jog R. J. buvo išduotas leidimas atlikti kūdros kasimo darbus jo sodybos teritorijoje, kad būtent jam priklauso šis vandens telkinys. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui suprojektuota 0,60 ha ploto namų valda atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Molėtų rajono skyriaus vedėjas, 2014 m. rugsėjo 2 d. priimdamas įsakymą, kuriuo pakeitė Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 patvirtinto pareiškėjo namų valdos žemės sklypo ribas, plotą, viršijo savo kompetenciją, nes teisės aktais nėra numatyta, kad būtų galima vienašališkai keisti administraciniu aktu patvirtintas žemės sklypo ribas.
Teismas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi ir vertino, kad Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 16-63, kuriuo pareiškėjui buvo suprojektuoti 0,86 ha ploto du namų valdos žemės sklypai, yra tarpinis sprendimas žemės reformos procese, šiuo sprendimu nėra nuspręsta pareiškėjui parduoti valstybinę žemę, todėl Molėtų skyriaus vedėjas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 40 VĮ–( 14.40.2 )-1172, neprivalėjo vadovautis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies reikalavimais.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami aktai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant šiuos administracinius aktus, pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos, todėl pagrindo naikinti šiuos sprendimus nėra.
III.
Pareiškėjas R. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 40 VĮ- (14.40.2)-1172 ir Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1T-2-(7.5).
Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog sumažinta žemės sklypo dalis nereikalinga namų valdai, nėra jos sudedamoji dalis. Pareiškėjas nurodo, kad ankstesniu suprojektuotu žemės sklypu jis faktiškai naudojasi nuo pat sodybos įsigijimo momento, per tą laiką iš krūmų išaugo medžiai aplink kūdrą. Pareiškėjas akcentuoja, kad kūdra yra sudedamoji ariamos žemės ir daržų dalis, vanduo iš kūdros naudojamas daržų ir ariamos žemės laistymui ir drėkinimui, taip pat naudojamas kitiems techninio vandens poreikiams sodyboje patenkinti. Pareiškėjo teigimu, kūdra negali būti atskiriama nuo daržo ir ariamos žemės ir yra būtina jų eksploatavimui. Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kūdra yra eksploatuojama ir faktiškai naudojama. Tą patvirtina 1990 m. birželio 18 d. Vilniaus teritorinio gamtos apsaugos komiteto išduotas leidimas, kuriuo leidžiama ją išvalyti. Pareiškėjas pažymi, kad namų valdos žemės sklypas neturi priėjimo prie ežero ar kito vandens telkinio, todėl jame esantis vanduo būtų naudojamas gaisro atveju statiniams gesinti. Pareiškėjas pažymi, kad 2011 metais yra parengęs ūkinio pastato rekonstravimo į gyvenamąjį namą projektą, kuris numato, jog gaisro atveju vanduo bus imamas iš kūdros. Pagal šio projekto duomenis, kūdra buvo aiškiai pažymėta pareiškėjo žemės sklypo ribose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog nėra duomenų, kad leidimas valyti kūdrą išduotas pareiškėjui, prieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2004 m. sausio 23 d įsakymu Nr. 16-63 buvo patvirtintas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas, kuriuo pareiškėjui suprojektuotas 0,83 ha namų valdos žemės sklypas apėmė ir kūdros žemės plotą, taip pat teritoriją aplink kūdrą. Pareiškėjas nurodo VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Utenos žemėtvarkos skyriaus 2005 m. liepos 21 d. raštą Nr. 05-70 ir daro išvadą, kad pats atsakovas pripažino, jog namų valdos žemės sklypas suprojektuotas teisingai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. A556-18/2008. Pareiškėjo teigimu, kūdros žemė negali būti laikoma mišku. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad daliai medžių iškirsti jis yra gavęs (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno leidimą. Pareiškėjas remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi ir teigia, jog kai įsigijo sodybą 1989 metais, vietoje šalia kūdros augo tik pavieniai krūmai, teritorija buvo pelkėta. Pareiškėjas pažymi, kad nors natūraliai, tačiau su jo priežiūra išaugę medžiai laikytini želdiniais, kurie sudaro jo sodybos teritoriją ir yra sudedamoji jos dalis. Pareiškėjas remiasi Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir daro išvadą, kad teismas nepagrįstai medžius prie kūdros laikė mišku. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad net laikant, jog namų valdoje yra miškas, kuris negali būti priskirtas namų valdos žemei, jo dydis yra ne didesnis nei 8 arai, todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad namų valdos ploto sumažinimas 23 arais, t. y. 15 arų daugiau nei užima pagal Valstybinės miškų tarnybos pažymą, yra pagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrindė savo išvados dėl pievos prie kūdros. Pareiškėjas remiasi Želdynų įstatymo 2 straipsnio 33, 23 dalimis, pažymi, kad toje vietoje, kur yra atsakovo nurodyta pieva, yra ariama žemė, tačiau šiuo metu pareiškėjo iniciatyva ten auga žolė tam, kad žemė pailsėtų. Pareiškėjo teigimu, net jei šios žemės dalies nebūtų galima priskirti daržui (ariamai žemei), ji būtų priskirtina sodybos želdiniams, kurių žemė, remiantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, patenka į namų valdos žemės plotą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Tarnybos Molėtų skyriaus įsakymas pažeidžia Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, kadangi jo sklypas (83 arai) buvo nustatytas jau patvirtintu žemėtvarkos projektu, laikomu teritorijos planavimo dokumentu. Pareiškėjas nurodo, kad per visą laiką, kai galiojo 2004 m. sausio 23 d. įsakymu patvirtintas suprojektuotas žemėtvarkos projektas, buvo suformuoti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad projektuojant žemės sklypą 2004 metais ir vėliau K. M. įpėdiniai nebuvo kreipęsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.4, 2.5 punktais ir daro išvadą, kad termino atnaujinimas ir pretendentų į K. M. žemę pageidavimas negali būti priežastimi sumažinti jam suprojektuoto namų valdos žemės sklypo ploto ar ribų. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam sklypas buvo suprojektuotas teisingai ir tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Molėtų skyrius pažeidė teisėtumo principą ir viršijo jam suteiktas kompetencijos ribas. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos taisykles. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo skundą tyrė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucija (2014 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. 4D-2014/1-1514). Pareiškėjo manymu, priimant ginčijamą 2015 m. vasario 13 d. sprendimą, Tarnyba negalėjo ištaisyti klaidos, nes tai pažeistų Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. A756-1434/2012 ir pabrėžia, kad šiuo atveju nebuvo techninio pobūdžio klaidos, nes suprojektuotas žemės sklypas buvo pakeistas iš esmės jį mažinant.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tapačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad kūdra buvo iškasta savavališkai, taip pat atkreipia dėmesį, kad už keleto metrų yra nemažas ežeras, kuris gali būti naudojamas įvairiems namų ūkio poreikiams, gaisrui gesinti ir kt. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad paveldėtoja Marijona jau nuo 1993 m. kėlė klausimą dėl paveldėtos žemės natūra konkrečiai nurodydama sklypo buvimo ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad įvykęs kartografavimas buvo neteisingas, atliktas grubiai pažeidžiant teisinius normatyvus ir metodiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Byloje ginčas kilo dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjui R. J. priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 40 VĮ-(14.40.2)-1172 ir Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 1T-2-(7,5) yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant šiuos aktus, pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išsako du pagrindinius argumentus: kad Tarnybos Molėtų r. skyriaus vedėjas, 2014 m. rugsėjo 2 d. priimdamas įsakymą, kuriuo pakeitė Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 patvirtinto pareiškėjo namų valdos žemės sklypo ribas, plotą, viršijo savo kompetenciją, vienašališkai keisdamas administraciniu aktu patvirtintas žemės sklypo ribas; kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog kūdra yra sudedamoji sodybos dalis, pareiškėjo išvalyta ir prižiūrėta, o aplink augantys pavieniai medžiai nelaikytini mišku.
Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas savo apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tai, ar teisinis reguliavimas, įtvirtintas atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, leistų pakeisti ar patikslinti administracinį aktą pačiam jį priėmusiam viešojo administravimo subjektui.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Nagrinėjamu atveju, ginčui aktualus Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207, kuriuo patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Metodikos taisyklės). Šių Metodikos taisyklių 104 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumento organizatorių.
Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad UAB „Avalda“ 2011 metais pagal pareiškėjo užsakymą atliko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų namų valdos žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tarnybos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, jau 2011 m. rugsėjo 12 d. kadastro duomenų bylos patikrinimo akte Nr. 40KB-26, konstatavo, kad kadastro bylos duomenys nevisiškai atitinka paženklinto žemės sklypo ribų ir ploto t. y. reikalinga patikslinti ženklinamo žemės sklypo kraštinę bei neįtraukti į namų valdos sklypą miško, patikslinti žemės ūkio naudmenų plotą ir užstatytos teritorijos plotą, parengti dokumentus, reikalingus žemėtvarkos projektui patikslinti. Tarnyba, įvertinusi 2014 m. birželio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1KA-(4.1)-51, nustatė, kad namų valdos žemės sklypai R. J. galėjo būti suprojektuoti didesni, nei yra naudojami statiniams, kitiems sodybos želdiniams, kiemui bei dažams eksploatuoti.
Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog namų valdos žemė yra tokia, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. J. suformuotuose žemės sklypuose buvo ne tik sodybos statiniais, sodu ir daržu užimtas plotas, bet ir tvenkinys bei miško žemės dalis, kas aiškiai prieštaravo Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai ir sudarė faktinį pagrindą atsakovui inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą. Be to, žemės reformos žemėtvarkos projekte minėti žemės sklypai buvo pažymėti netiksliai, vienai namų valdai buvo suformuoti du sklypai, pažeidžiant racionalios žemėnaudos reikalavimus.
Vadovaujantis numatytomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose nustatęs pažeidimų, turi atlikti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, kadangi situacija, kai kartografinė medžiaga neatitinka žemės sklypo naudmenų ir jų kontūrų ribų yra ydinga. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjo skundžiamas Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 40 VĮ-(14.40.2)-1172 priimtas nurodant konkretų teisinį pagrindą, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikiantį nagrinėjamu atveju teisę tikslinti teritorijų planavimo dokumentus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 16-63 suformavo jam teisėtus lūkesčius naudotis suformuoto dydžio žemės sklypu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „Avalda“ atliko kadastrinius matavimus tik pagal Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, reikalingi nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatacijai, sąrašą, kuriame pareiškėjui numatyti suformuoti 0,83 ha ir 0,03 ha namų valdos žemės sklypai, kurie iki atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo pažymėti vietovėje. Pažymėtina, kad Tarnybos Molėtų skyrius 2011 m. rugsėjo 12 d. lydraščiu Nr. 11 grąžino kadastrinių matavimų bylą UAB „Avalda“ ir nurodė iki 2011 m. spalio 12 d. ištaisyti trūkumus, tačiau pakartotinai kadastrinių matavimų byla Molėtų skyriui nebuvo pateikta ir žemės sklypo ar sklypų duomenys nebuvo fiksuoti. Vertinant tai, konstatuotina, jog Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 16-63 nebuvo galutinis sprendimas, kadangi tolimesniame žemės reformos procese buvo nustatytas Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 pareiškėjui suprojektuoto namų valdos 0,86 ha sklypo ploto neatitikimas Žemės reformos įstatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 16-63 pagrindu pareiškėjas neįgijo jokių daiktinių teisių į ginčo žemės sklypus bei teisėtų lūkesčių įgyti būtent tokias teises, todėl esantys neatitikimai žemės reformos žemėtvarkos projekte galėjo būti pašalinti kitu administraciniu aktu be pareiškėjo sutikimo.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybos Molėtų r. skyriaus vedėjas, 2014 m. rugsėjo 2 d. priimdamas įsakymą, kuriuo pakeitė Utenos apskrities viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 16-63 patvirtinto pareiškėjo namų valdos žemės sklypo ribas, plotą, neviršijo savo kompetencijos ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo teiginių susijusių su kūdros, miško ir pievos priskyrimu namų valdos žemės sklypui teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl kūdros kasimo, valymo ir priežiūros, jos vandens naudojimo gaisro atveju ar laistymui. Šios aplinkybės neturi lemiamos teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl namų valdos žemės apibrėžimo.
Nors pareiškėjas teigia, kad šalia kūdros augantys medžiai negali būti laikomi mišku Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į pareiškėjo naudotą žemės plotą patenkantys želdiniai ir medžių grupės, užimančios apie 8 arus ploto, yra didesnio miško masyvo Nr.799 dalis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos pateiktą 2015 m. lapkričio 25 d. pažymą Nr. 62092, todėl šis plotas pagrįstai laikomas miško žeme, kuri negali būti namų valdos dalis.
Todėl remdamiesi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir detaliai įvertinus aktualų teisinį reguliavimą bei byloje esančius įrodymus, dėl aplinkybių susijusių su namų valdos sampratos aiškinimu ir pritaikymu šioje byloje.
Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.