- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2-190-424/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02676-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- O. P., J. B., M. L., A. L.
- Atsakovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei J
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo P. B. atstovei advokatei V. Č.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. P., J. B., M. L., A. L. ieškinį atsakovui P. B., trečiajam asmeniui notarei J. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam po 3333 Lt piniginę kompensaciją už parduotą turtą.
Ieškovai nurodė, kad jie yra A. B., mirusios 2008-02-20, anūkai. A. B. turėjo tris vaikus: ieškovų tėvus T. B. it E. L. Luščinskają bei atsakovą P. B.. Po anos Blaževič mirties visą jos turtą paveldėjo sūnus P. B.. Jų tėvai mirė iki senelės mirties. Todėl jie turėjo teisę į senelė palikimą. Tačiau atsakovas juos klaidino sakydamas, kad visas turtas dar iki A. B. mirties yra padovanotas jam ir paveldimo turto nėra. Taip pat jis paslėpė ir jiems neatidavė ieškovų gimimo liudijimų, bei T. B. ir E. L. Luščinskajos gimimo ir mirties liudijimų, kurie buvo saugomi močiutės namuose. Pradėjus domėtis močiutės turtu, paaiškėjo, kad močiutė turėjo žemės Būklių ir Naujasodžių kaimuose Trakų rajone, kurios dalį ieškovai turėjo teisę paveldėti, kiekvienas po 1/6 dalį. Kadangi ieškovai neturėjo giminystės ryšį su mirusiąja patvirtinančių įrodymų ir negalėdami jų išreikalauti iš atsakovo nespėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsakovas jiems žadėjo paveldėtu turtu pasidalinti tačiau vietoj to paveldėtą žemę pardavė už 20000 Lt. Atsakovas apsimetė, kad yra vienintelis paveldėtojas ir nuo notarės nuslėpė kitus paveldėtojus, kurie nuo palikimo neatsisakė. O notarė neįvykdė savo pareigos išsiaiškinti visus galimus paveldėtojus ir tik tada išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas siekdamas sau naudos neapgrįstai praturtėjo apeidamas kitus paveldėtojus ir paveldėjęs didelės vertės turtą, nepanoro su jais dalintis. Ieškovai pagal CK 5.12 str. turėjo paveldėti su pirmos eilės įpėdiniu – atsakovu, paveldimas turtas turėjo būti padalintas į tris dalis, o ieškovai turėjo paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiems jų tėvams. CK 6.237-6.242 str. taikomos visais atvejai , kai asmuo be pagrindo įgyja turtą į kurį turi teisių ir kiti asmenys. Pagal CK 6.237 str. turtas turi būti grąžintas natūra, o jei asmuo yra jį pardavęs, jis turi grąžinti tą sumą, už kurią jis buvo parduotas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad turtą jis įgijo teisiniu pagrindu, t.y paveldėjimo būdu ( CK 4.47 str. 2 d.). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka priėmė savo motinos palikimą ir tapo teisėtu turto savininku, kuris turėjo teisę savo turtą perleisti. Tuo tarpu ieškovai nėra nei ieškinyje nurodyto turto savininkai, nei valdytojai. Jie nepasinaudojo įstatymo nustatyta teise priimti A. B. palikimą nors ir apie senelės mirtį ir apie jos turėtą žemę žinojo. CK 5.61 nustato, kad jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalinama jiems lygiomis dalimis. Todėl ieškovams nepri4mus palikimo, jiems tenkanti dalis perėjo atsakovui. Priimti palikimo atsakovas ieškovams netrukdė ir dokumentų neslėpė. Net jeigu ieškovai neturėjo reikalingų dokumentų giminystės ryšiui patvirtinti, jie per 20 dienų galėjo išsiimti šių dokumentų dublikatus, o nebūdami tikri dėl palikėjos turėto turto, galėjo kreiptis į atitinkamus viešus registrus. Tačiau ieškovai buvo pasyvūs ir jokių veiksmų, kad būtų priimtas palikimas nesiėmė. Ieškovai per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė, praleistas terminas palikimui priimti jiem nebuvo atstatytas, todėl jie neturi jokių teisių į turtą, dėl kurio reiškia ieškinį. Atsakovas teisėtai paveldėjo savo motinos palikimą ir nėra jokio pagrindo jį laikyti įgytu be pagrindo bei taikyti CK 6.237 str.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Ieškovai yra A. B. anūkai (b.l.14-23 ). A. B. mirė 2008-02-20 (b.l. 6). Atsakovas, A. B. sūnus, 2008-07-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu paveldėjo A. B. turtą: 2 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0596-6003 Būklių kaime, Trakų raj., ir 20511/22544 dalis 2,2544 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1025-5362 Naujasodžio kaime, Trakų raj.(b.l.7-8). Žemės sklypą unikalus Nr. 4400-0596-6003 atsakovas 2008-10-15 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė už 10000 Lt (b.l.11-12). Žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1025-5362 20511/22544 dalis atsakovas 2008-10-15 kita pirkimo pardavimo sutartimi pardavė už 10000 Lt ( b.l.9-10). Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam po 1/6 dalį lėšų, kurias atsakovas gavo pardavęs paveldėtus žemės sklypus, kaip įgytas be teisinio pagrindo.
Palikimo priėmimas yra įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi savo civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 1 d.), o nenorintiems ar negalintiems tinkamai įgyvendinti savo teisių asmenims, įstatymas numato galimybę savo teises įgyvendinti per atstovą (CK XI skyrius). Niekas neturi teisės versti asmenį naudotis savo teisėmis prieš asmens valią ar be įstatymu numatyto pagrindo imtis iniciatyvos jas realizuoti. Spręsdamas ar pasinaudoti įpėdinio teise priimti palikimą, kiekvienas įpėdinis sprendžia savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų įpėdinių. Jis nėra saistomas kitų įpėdinių sprendimų ar veiksmų. Ieškovai nebuvo pavedę atsakovui atstovauti juos priimant A. B. palikimą. Todėl ieškovų teiginiai, kad atsakovas nepranešė notarei apie kitus galimus įpėdinius, o notarė nepasirūpino išsiaiškinti ar nėra kitų įpėdinių, nėra teisiškai reikšmingi, nes įstatymas tokių pareigų nei palikimą priėmusiems įpėdiniams, nei notarui nenumato. Įpėdiniams, kurie dėl svarbių priežasčių nespėja per įstatymo nustatytą laiką priimti palikimo, įstatymas numato galimybę pratęsti ar atstatyti terminą palikimui priimti (CPK 5.57 str.). Tačiau ieškovai, teigdami, kad atsakovas jiems trukdė priimti palikimą slėpdamas jų dokumentus ir duomenis apie palikėjos turtą, galimybe atnaujinti ar pratęsti terminą palikimui priimti nepasinaudojo. Ieškovai taip pat pripažino, kad A. B. palikimo priėmimu nesirūpino iki 2009 m. rudens, kai iš kaimynės M. K. sužinojo, kad A. B. turėjo žemės (b.l.61).
Šalies argumentai
CK 5.50 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į teismą dėl apyrašo sudarymo ar padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ieškovai per įstatymo nustatytą laiką nei vieno iš šių veiksmų neatliko, todėl yra nepriėmę A. B. palikimo ir negali pretenduoti į jos turtą. CK 5.61 str. 1 d. nustato, kad jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalinama jiems lygiomis dalimis. Atsakovo, kaip įpėdinio teisės nėra nuginčytos ar ginčijamos. Todėl atsakovas, įstatymo nustatyta tvarka priėmęs palikimą, teisėtai paveldėjo A. B. turtą, į kurį niekas nebuvo pareiškę teisių.
Tam, kad iš asmens būtų išreikalautas turtas ar piniginės lėšos CK XX skyriaus pagrindu, asmuo turi būti kito asmens sąskaita be teisinio pagrindo įgijęs tai ko jis neturėjo ir negalėjo gauti.
Įpėdinis nepriėmęs palikimo ar nuo jo atsisakęs, neįgyja jokių teisių į palikimą sudarančius objektus. Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka paveldėjo turtą, į kurį ieškovai įstatymo nustatyta tvarka nepretendavo. T.y. turtą įgijo turėdamas tam teisinį pagrindą ir ne ieškovų sąskaita. Tuo tarpu ieškovai, net ir nuginčiję atsakovo teises į A. B. palikimą, patys jokių teisių į šį turtą ar į lėšas, gautas realizavus turtą, neįgytų, nes patys A. B. palikimo nėra priėmę. Ieškovų nurodyti atsakovo veiksmai (žadėjo pasidalinti paveldėtu turtu ar už jį lėšomis ir pan.), nėra teisiškai reikšmingi, nes būdamas paveldėto turto savininku atsakovas laisvai disponuoja savo turtu ir už jį gautomis lėšomis ir kol pažadai nėra įkūnyti įstatymo nustatyta tvarka sudarytais sandoriais, reikalavimo teisė į už turtą gautas lėšas ieškovams neatsiranda. Todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį iš ieškovų atsakovui priteistinos jų turėto bylinėjimosi išlaidos – 3000 Lt advokatės pagalbai apmokėti (b.l.34,54), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš O. P., J. B., M. L., A. L. po 750 Lt bylinėjimosi išlaidų P. B..
Priteisti iš O. P., J. B., M. L., A. L. po 8,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.