Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams –, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. teikimu buvo siūloma nuteistajam V. V. pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą, kadangi nuteistasis netinkamai vykdė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą įpareigojimą 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, nesudarė galimybės patikrinti jo blaivumą ir atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. teikimu buvo siūloma nuteistajam V. V. pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą, kadangi nuteistasis netinkamai vykdo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą įpareigojimą 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2018 m. spalio 17 d. 17.31 val. telefonu su probacijos skyriaus pareigūne susisiekė probacijos tarnybai žinomas asmuo, kuris pranešė, jog V. V., neva būdamas neblaivus, šlaistėsi Plungės miesto gatvėmis. Ši aplinkybė, anot nuteistojo, turėtų būti vertintina kritiškai, kadangi visiškai neaišku ir skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kas yra tas skambinęs asmuo, nenurodyta jo tapatybė. Be to, skunde atkreiptas dėmesys, jog nors 2018 m. spalio 19 d. 8.54 val., likus keletui minučių iki teismo posėdžio, nuteistajam nustatytas lengvas 1,23 promilės girtumas, akivaizdu, jog nuteistasis nevartojo alkoholio, kad apsvaigtų, o buvo psichologiškai palūžęs, labai nerimavo dėl dalyvavimo teismo posėdyje.

Be to, skunde pažymėta, kad pažeidimai nustatyti, kai nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo praėję kiek daugiau nei 4 mėnesiai. Nuteistasis V. V. nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. liepos 16 d. buvo registruotas Darbo biržoje, o 2018 m. liepos 17 d. įsidarbino kooperatinėje bendrovėje „B.“. Anot apelianto, šios aplinkybės rodo, jog jis stengėsi susitvarkyti savo gyvenimą, pakeisti gyvenimo būdą, dėjo maksimalias pastangas.

Skunde nurodyta, kad nuteistasis V. V. turi daug sveikatos problemų. Gydytojai apeliantui yra diagnozavę stuburo disko išvaržą, dėl kurios jį nuolat vargina nepakeliami skausmai ir tenka vartoti stiprius vaistus, taip pat diagnozuota disko protuzija. V. V. turi sveikatos problemų su sąnariais, yra nustatyti sąnarių hipertrofijos požymiai, diagnozuota 1 laipsnio osteochondrozė. Iš prie bylos medžiagos pridėto gydytojo išrašo matyti, jog V. V. reikalinga nosies tonzilių operacija, jį nuolat vargina ausies skausmai. Anot apelianto, gydytojai nurodė, kad jis negali atlikti arešto bausmės dėl sveikatos būklės, tačiau atsisakė išduoti tai patvirtinančią pažymą, motyvuodami, kad nežino kaip tai įforminti.

Skunde teigiama, jog, formaliai tenkinus teikimą, būtų suteikiamas prioritetas pažodiniam teisės aktų aiškinimui, bet neatsižvelgta į bausmės paskirtį ir tikslus. Teikimas savo esme yra tik siūlymas teismui. Pritardamas siūlymui, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmę, neatsižvelgė į aplinkybes, rodančias jo nepavojingumą ir izoliavimo nuo visuomenės nebūtinumą. Netekęs laisvės, V. V. netektų galimybės dirbti ir gauti pajamas, grąžinti skolas, o taip pat pablogėtų ir taip silpna jo sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam V. V. skirdami 1 (vienerių) metų galutinę laisvės apribojimo bausmę įpareigojo jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje, 6 mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje – Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje – nuteistasis V. V. į registrą įtrauktas 2018 m. gegužės 22 d. (asmens bylos l. 7). V. V. 2018 m. gegužės 24 d. išsamiai pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, jam paaiškintas bausmės atlikimo turinys, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą (asmens bylos l. 17), sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas (asmens bylos l. 18–32). Su sudarytu planu pastarasis sutiko ir žinojo apie jam skirtus įpareigojimus, taip pat ir apie šių įpareigojimų nevykdymo pasekmes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog po Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priėmimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas pranešė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. 13.20 val. V. V. nustatytas 2,24 promilės girtumas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Baltarusijos respublikos banderole pažymėtų cigarečių pakelio laikymą, skirta 100 Eur bauda (asmens bylos l. 51, 52–53). Pasiaiškinime V. V. nurodė, kad gėrė degtinę, nors žinojo, kad teismo yra įpareigotas nevartoti alkoholinių gėrimų (asmens bylos l. 54). 2018 m. rugsėjo 27 d. 21.40 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, rado lovoje gulintį akivaizdžiai neblaivų V. V., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Pranešėja S. G. paaiškino, kad pas ją į namus atėjęs neblaivus anūkas V. V. skundėsi sveikata, jam vaidenosi, norėjo nusižudyti. Moteris anūko prašė išeiti iš jos namų ir leisti jai ilsėtis, todėl šiam asmeniui suteikta socialinė pagalba, parvežtas namo (t. 1, b. l. 105). 2018 m. spalio 19 d. 8.54 val., keletą minučių prieš teismo posėdį, nuteistajam nustatytas 1,23 promilės girtumas (t. 1, b. l. 107–108). Pirmosios instancijos teismas visas aptartas aplinkybes įvertino kaip neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį ir rodančias, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė taisytis ir elgtis nepriekaištingai. V. V. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo – toliau pažeidinėja nustatytus įpareigojimus bei nesugeba paklusti probacijos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl sėkmingos probacijos nuteistajam šiuo metu taikymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad alkoholis turi įtakos nuteistojo elgesiui, tačiau V. V. suvokia tik kai kurias alkoholio vartojimo pasekmes, sumenkina jų poveikį ir su jomis susijusias problemas, išvadų nedaro. Toks nuteistojo elgesys ir mąstymas, apylinkės teismo nuomone, byloja apie nuteistojo abejingumą bausmei, probleminių sričių koregavimui ir jų sprendimui. V. V. nesigaili, tokio savo elgesio neanalizuoja ir jokių pateisinančių aplinkybių nenurodo, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, negalvoja apie pasekmes. Su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, tuo labiau, kad padarytas ir anksčiau aptartas išvadas patvirtina naujai gauti duomenys.

Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. lapkričio 15 d. buvo gautas raštas „Dėl papildomų dokumentų“ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. V., kuriam nustatytas 2,21 promilės girtumas, 2018 m. spalio 26 d. 21.07 val. viešoje vietoje, laiptinėje, svirduliavo, stoviniavo, nerišliai kalbėjo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Tokiais savo veiksmais V. V. įžeidė žmogaus orumą ir dorovę ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam paskirta 20 Eur bauda. Iš 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie nepageidaujamą asmenį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad policiją kvietė buto savininkė S. G., kuri paaiškino, kad pas ją atėjo nepageidaujamas, neblaivus anūkas V. V., kuris į jos prašymus išeiti nereagavo. V. V. girtumo testas atliktas nebuvo, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus: svirduliavo, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio tvaikas. Taip pat 2018 m. lapkričio 13 d. 16.17 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje pastebėjo V. V., kuris svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. V. V. mama D. V. paaiškino, kad sūnus pas ją nebegyvena, bute nėra registruotas ir yra nepageidaujamas, todėl prašė jį nuraminti, kad netrankytų durų, pareiškimo nerašė. V. V. nusivedus į policijos automobilį protokolo surašymui dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, iš jo buvo pareikalauta pasitikrinti girtumą, tačiau V. V. nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo ir girtumą pasitikrinti atsisakė. V. V. veiksmai atitinka ANK 484 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl jam buvo surašytas protokolas. Galiausiai 2018 m. lapkričio 14 d. 18.24 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai nuvykę į įvykio vietą nurodytu adresu laiptinėje prie buto rado sėdintį V. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, šlitinėjo. Alkotesteriu ARKA-0053 nustatytas 2,73 promilės girtumas. D. V. teigė, kad V. V. yra nepageidaujamas ir čia neregistruotas. V. V. trankė duris, kad įsileistų į namus, bet jo neįsileido, nes D. V. bijojo, kadangi anksčiau jis yra smurtavęs. Smurto artimoje aplinkoje faktas nenustatytas, kadangi V. V. neįsileido, fizinio skausmo D. V. nepatyrė. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis V. V. nuolat vartoja alkoholį, be to, būdamas neblaivus daro administracinius nusižengimus ir elgiasi agresyviai. Konstatuotina, kad V. V. itin piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą.

Skunde yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą ir pakeisdamas laisvės apribojimo bausmę į areštą, nepasisakė dėl V. V. sveikatos būklės. Apygardos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės V. V. negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės, t. y. jog nuteistasis turėtų būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) arba nuosprendžio vykdymas atidedamas, nuteistajam susirgus sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol nuteistasis pasveiks (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, o stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 3 dalis). Taigi akivaizdu, jog šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant arešto bausmę, nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra. Apelianto teiginius, kad medikai yra patvirtinę, jog jis negali atlikti arešto bausmės, tačiau neišduoda atitinkamos pažymos, nes nežino, kaip tokius duomenis įforminti, apygardos teismas laiko nepagrįstais, deklaratyviais ir vertina tik kaip nuteistojo siekį išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.

Apygardos teismas pritaria skunde išdėstytai pozicijai, jog dalį įpareigojimų V. V. yra atlikęs (registravosi darbo biržoje, pradėjo dirbti) (asmens bylos l. 33, 39–40, 44), tačiau nustatyti dažni nuteistojo girtavimo atvejai ir su tuo susiję administraciniai nusižengimai rodo, kad laisvėje šis nuteistasis pasitaisyti nelinkęs. Nuteistojo teiginiai, jog dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo jis gali netekti darbo, savaime nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo. Savaime suprantama, kad paskirta bausmė nuteistajam sukelia tam tikrus suvaržymus ir ji ne visada atitinka nuteistojo pageidavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę ar jos atlikimo tvarką, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, priimdami skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino Probacijos skyriaus pateiktus duomenis, nuteistajam V. V. paskirta bausme ir vykdoma probacija siekiamus tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo, tokiu būdu vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę ir yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laivės apribojimo bausmės pakeitimas areštu nuteistajam V. V. yra proporcingas jo elgesiui bausmės atlikimo metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.