- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-294-569/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo buvusiam sutuoktiniui ir nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų klausimų, atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių bankas“, D. J., V. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovas A. J. kartu su priešieškiniu ieškovei V. J. pateikė prašymą pakeisti (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko P. J. ir atsakovo A. J. bendravimo tvarką ir nustatė, kad vaikas su atskirai gyvenančiu tėvu bendrauja tokia tvarka: 1. Pereinamuoju laikotarpiu 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo atsakovas A. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku P. J. tokia tvarka: 1.1. pirmąją savaitę atsakovas A. J. bendrauja su vaiku P. J. nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį - vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei paliekant vaiką atsakovo priežiūroje bent 1 valandą, trečiadienį - vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei paliekant vaiką atsakovo priežiūroje bent 2 valandas, ir penktadienį - vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei paliekant vaiką atsakovo priežiūroje visą bendravimo laiką; bent vieną kartą vaikas pirmąją savaitę turi bendrauti su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje; 1.2. antrąją, trečiąją ir ketvirtąją savaitę atsakovas A. J. bendrauja su vaiku P. J. atsakovo gyvenamojoje vietoje darbo dienomis nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį ir trečiadienį, ir antrąją bei ketvirtąją savaitę - šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. ieškovei paliekant vaiką atsakovo priežiūroje visą bendravimo laiką; 1.3. antrąjį ir trečiąjį mėnesį atsakovas A. J. bendrauja su vaiku P. J. atsakovo gyvenamojoje vietoje darbo dienomis nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį ir trečiadienį kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 10 val. ieškovei paliekant vaiką atsakovo priežiūroje visą bendravimo laiką. 2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas A. J. bendrauja su vaiku P. J. tokia tvarka: 2.1. A. J. su dukra P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra penktadienį pasiima dukrą 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2.2. A. J. su dukra P. bendrauja darbo dienomis kiekvieną savaitę - trečiadienį pasiima dukrą 12 val. išjos gyvenamosios vietos ir ketvirtadienį iki 18 val. grąžina dukrą įjos gyvenamąją vietą; 3. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. J. negali atvykti bendravimui su dukra P. dėl objektyvių priežasčių, jis apie tai informuoja V. J. telefonine trumpąja sms žinute. 4. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. J. bendravimas su dukra P. negalimas dėl objektyvių priežasčių V. J. apie tai informuoja A. J. trumpąja sms žinute; 5. Esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam sms žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos. 6. Visais atvejais bendravimas su vaiku turi vykti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, užtikrinant, kad būtų laikomasi nusistovėjusio vaiko dienos režimo, užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. 7. Vaiko tėvai įpareigojami nedelsiant pranešti vienas kitam sms žinute apie pasikeitusią vaiko sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių pasikeičia nepilnamečio vaiko savijauta. Kitą prašymo dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad iš atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovas nenurodė, kokios aplinkybės po (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties pasikeitė ir/ar galimai atsirado naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2022-10-12 atskirajame skunde dėl (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties.
4. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 2022-09-30 ieškovei išlaikymas nėra būtinas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis po 2022-09-30 pablogėjo.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje daugiau nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad ieškovė dėl jos sveikatos būklės (kuri šiuo metu yra stabili), negalėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, atsakovas neįrodė, kad vaikui su ieškove gyventi nėra saugu.
6. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis vaikas nuo 2022-08-01 gyvena su savo mama, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas nenustačius, jog jo dabartinė gyvenamoji vieta tapo nesaugi, galimai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus.
7. Teismas vertino, kad atsakovas kartais vartoja alkoholį, tačiau duomenų, jog nuolat piktnaudžiautų alkoholiu, kad turi jam priklausomybę ar kad dėl to būtų baustas administracine tvarka, nėra. Todėl ieškovės teiginius, kad atsakovas negalėtų pasiimti vaiko nakčiai dėl to, jog piktnaudžiauja alkoholiu, atmetė kaip nepagrįstus.
8. Teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį (3 mėnesius) ir palaipsniui dažninti bei ilginti vaiko ir tėvo bendravimą bei galiausiai nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad tokia pereinamojo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas prie atsakovo pradėjo drąsiau elgtis po 3 mėnesių bendravimo (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)).
9. Teismas pažymėjo, kad vaiko ir tėvo bendravimas vien tik ieškovės namuose ir tik jai dalyvaujant sukelia įtampą ir konfliktus tarp šalių, į juos neretai įsivelia ir ieškovės artimieji giminaičiai. Todėl, nustatant vaiko ir tėvo bendravimo vietą, manytina, kad tikslinga būtų bent pradžiai nustatyti neutralią vietą, pratinti vaiką prie atsakovo gyvenamosios vietos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė V. J. (toliau – apeliantė) prašo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. nutartį pakeisti toje dalyje, kurioje teismas pakeitė pirmiau nustatytą atsakovo bei nepilnamečio vaiko P. J. laikiną bendravimo tvarką. Nustatyti šią laikiną atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. J. tvarką : 1) pereinamuoju laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius nuo teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku P. J. tokia tvarka: 1.1. pirmąjį mėnesį atsakovas bendrauja su vaiku nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį – vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei; 1.2. antrąjį mėnesį atsakovas bendrauja su vaiku nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei kiekvieną kartą paliekant vaiką atsakovo priežiūroje bent po 1 valandą; 1.3. trečią mėnesį atsakovas bendrauja su vaiku nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei kiekvieną kartą paliekant vaiką atsakovo priežiūroje bent po 2 valandas; 1.4. ketvirtąjį mėnesį atsakovas bendrauja su vaiku nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį vaikų žaidimų kambaryje, kitoje viešoje šalių susitartoje vietoje ar atsakovo gyvenamojoje vietoje, ieškovei jau nebedalyvaujant; 1.5. penktąjį ir šeštąjį mėnesį atsakovas bendrauja su vaiku darbo dienomis nuo 16 val. iki 19 val. pirmadienį ir trečiadienį bei kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val. (be nakvynės) ieškovei paliekant vaiką atsakovo priežiūroje visą bendravimo laiką. 2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (šešiems mėnesiams) atsakovas bendrauja su vaiku tokia tvarka: 2.1. Atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra penktadienį pasiima vaiką 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2.2. Atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis kiekvieną savaitę – trečiadienį pasiima vaiką 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir ketvirtadienį iki 18 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 3. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovas negali atvykti bendravimui su vaiku dėl objektyvių priežasčių, jis apie tai informuoja ieškovę telefonine trumpąja sms žinute. 4. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, ieškovė apie tai informuoja atsakovą trumpąja sms žinute. 5. Esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam sms žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos. 6. Visais atvejais bendravimas su vaiku turi vykti atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, užtikrinant, kad būtų laikomasi nusistovėjusio vaiko dienos režimo, užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. 7. Vaiko tėvai įpareigojami nedelsiant pranešti vienas kitam apie pasikeitusią vaiko sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių pasikeičia vaiko savijauta. 8. Tėvai privalo bendradarbiauti, atsakyti į vienas kito skambučius ar sms žinutes, susijusius su jų vaiku, jo saugumu ir jo poreikiais. Kitą (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. J. tvarka esamuoju momentu ne visiškai atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas teisingai nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas yra jautrus, to neneigia ir atsakovas. Vaikas drąsiau bendrauja su atsakovu, tačiau vis dar sunkiai atsiskiria nuo ieškovės, todėl pagal teismo pakeistą atsakovo laikiną bendravimo tvarką vaikas per greit yra paliekamas tik su atsakovu, jau nebedalyvaujant ieškovei. Nustatyta nauja atsakovo bendravimo su vaikui tvarka, ieškovės nuomone, gali padaryti esminės žalos vaikui, nes vaikas nėra pratęs tiek laiko praleisti be mamos (jau pirmą savaitę atitinkamai po vieną, dvi bei tris valandas, o jau antrą savaitę – dar ilgiau).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. J. prašo atmesti ieškovės V. J. atskirąjį skundą ir palikti galioti 2023 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) nutartį nepakeistą; priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridedamus naujus įrodymus; ieškovės V. J. atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ir nustatęs, kad 2022 metų rugsėjo 30 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo A. J. ir nepilnamečio vaiko P. J. bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, ją teisėtai ir pagrįstai pakeitė ir nustatė aiškią, išsamią, smulkiai detalizuotą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, teikiančią prioritetą nepilnamečio vaiko interesams ir sudarančią galimybę vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, kurios keisti, tikslinti, papildyti nėra jokio pagrindo.
11.2. Atsakovas dukros gyvenime dalyvavo visa apimtimi nuo pat jos gimimo, rūpinosi dukra, sukūrė vaikui pritaikytas gyvenimo sąlygas, nuo pat dukros gimimo iki dabar atsakovas vienas išlaiko dukrą, tenkina visus jos poreikius.
11.3. Teikdama atskirąjį skundą, ieškovė siekia ir toliau riboti atsakovo ir dukros bendravimą, nors byloje nėra jokių duomenų, kad šalių vaikui dėl bendravimo su tėčiu kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui, nors vaikas su tėvu bendrauja laisvai, jokių problemų iš vaiko pusės dėl bendravimo su tėvu nėra.
11.4. Ieškovės atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų 2023 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl keisti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir tinkamą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
Dėl naujų įrodymų
14. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
18. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
19. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
20. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo nustatyta, kad nepilnametis vaikas bendrauja su atsakovu vieną kartą per savaitę 2 valandas, dalyvaujant ieškovei. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė numatytą laikiną bendravimo tvarką, numatančią galimybę dažniau bendrauti vaikui ir tėvui. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad dabar vaikas drąsiau bendrauja su atsakovu, jog vaiko ir tėvo bendravimas vien tik ieškovės namuose ir tik jai dalyvaujant sukelia įtampą ir konfliktus tarp šalių, į juos neretai įsivelia ir ieškovės artimieji giminaičiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad nepilnametis vaikas yra jautrus, vis dar sunkiai atsiskiria nuo ieškovės, todėl nustatė pereinamąjį laikotarpį (3 mėnesius), palaipsniui dažninant bei ilginant vaiko ir tėvo bendravimą.
21. Apeliantė su teismo nustatyta bendravimo tvarka nesutinka, teigdama, kad skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. J. tvarka ne visiškai atitinka geriausius vaiko interesus. Vaikas drąsiau bendrauja su atsakovu, tačiau vis dar sunkiai atsiskiria nuo ieškovės, todėl pagal teismo pakeistą atsakovo laikiną bendravimo tvarką vaikas per greit yra paliekamas tik su atsakovu, jau nebedalyvaujant ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
22. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnametei dukrai dėl bendravimo su tėčiu kyla grėsmė ar yra daroma žala jos sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad šalių dukra po tėvų skyrybų tapo emocionalesnė, tačiau nėra jokių duomenų, kad mergaitei kenkia bendravimas su tėčiu. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti minimalaus bendravimo dukros su tėčiu. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mergaitė nuo gimimo yra jautri, dirgli, prisirišusi prie mamos. Byloje nėra ginčo, kad šalių dukra prie atsakovo pradėjo drąsiau elgtis po 3 mėnesių bendravimo (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį (3 mėnesius) ir palaipsniui dažninti bei ilginti vaiko ir tėvo bendravimą. Nesutiktina su apeliante, jog šiuo atveju geriau nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kadangi byloje esantys duomenys rodo, jog dukra su tėčiu pabendravusi kelis mėnesius jau pradėjo drąsiau su juo elgtis. Atsakovo į bylą pateiktos foto nuotraukos taip pat rodo, kad šalių dukra gana ramiai ir laisvai jaučiasi su tėčiu, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos korekcija atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir yra būtina, siekiant užtikrinti tiek geriausius nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
25. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaikais tvarka yra laikina, todėl, pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.