- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-222-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01347-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui T. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. B. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-4), atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 42-43), atsikirtime į atsakovės atstovo atsikirtimą (b. l. 59) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio laisvės atėmimo bausmę netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jam atliekant bausmę 18 būrio gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos, o plotą dar labiau mažino įrengti baldai. Pareiškėjo teigimu, būrio prausykloje buvo įrengti 5 praustuvai (vienas neveikė), 3 tupimi tualetai, 2 pisuarai (vienas neveikiantis), kuriais naudojosi 30-40 nuteistųjų, todėl turėdavo laukti eilėje, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge. Minėjo, jog gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, nepakankamas natūralus apšvietimas, neįrengta ventiliacija. Nurodė, jog būryje įrengta viena virtuvėlė, kurioje tik viena plytelė ir ja naudojosi 30-50 nuteistųjų, tekdavo laukti eilėse, kad galėtų pasigaminti maisto, būryje tik viena skalbimo mašina. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinį bei emocinį stresą, pažeistas privatumas. Pareiškėjas minėjo, jog raštu į pataisos namų administraciją nesikreipė, bijodamas, kad bus pabloginta jo padėtis. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-15), atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 52-54) nurodė, jog Marijampolės PN nuteistieji į būrius skirstomi vadovaujantis diferencijuoto skirstymo schema taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes. Būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus. Pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN 18 būryje, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė kurioje būtent patalpoje gyveno, todėl atsakovas pasisakys apie 2 gyvenamas patalpas. 18 būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, kurios schemoje pažymėtos: (1-38) plotas 39.85 kv. m ir (1-39) patalpa, plotas 39,45 kv. m. Nurodė, jog 18 būryje nuteistųjų buvo: 2016 m. II ketvirtis - 37 nuteistieji, 2016 m. III ketvirtis – 37 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtis - 33 nuteistieji, 2017 m. I ketvirtis - 30 nuteistųjų, 2017 metų II ketvirtis – 26 nuteistieji, 2017 m. III ketvirtis – 25 nuteistieji, 2017 m. IV ketvirtis – 23 nuteistieji, 2018 m. I ketvirtis – 24 nuteistieji. Atkreipė dėmesį, kad pateikė ne vidutinius nuteistųjų skaičius, o didžiausią buvusį skaičių, todėl atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji dažnai išvyksta etapais, dėl paskirtų nuobaudų ar savo noru būna perkeliami vidutiniškai 15 parų į kamerų tipo patalpas, dažnai nurodytas maksimalus skaičius nepasiekia tikrovės, nes nuteistųjų būryje būna kur kas mažiau. Nurodė, jog Marijampolės PN pareiškėjo nebuvo 192 paras, kuomet jis buvo išvykęs ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas atliko 15 parų nuobaudą kamerų tipo patalpose. Todėl būryje pareiškėjo nebuvo 207 paras.
Atsakovės atstovas pripažino, jog pareiškėjui atliekant bausmę 18 būryje buvo minimaliai perpildytos patalpos, tačiau minimalus ploto trūkumas negalėjo sukelti tokių neigiamų padarinių, kurie galėtų būti įvertinti pinigine išraiška. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų.
Periodiniai patikrinimai dėl patalpų atitikties higienos normoms atliekami kas dvejus metus. Pažymėjo, jog niekas iš 18 būrio nuteistųjų nėra teikę skundų dėl gyvenimo sąlygų 18 būryje. Mano, jog pareiškėjo teiginiai dėl patalpų neatitikties higienos normoms yra deklaratyvaus pobūdžio. Nurodė, jog Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas), kuri nuolat stebi ir tikrina Marijampolės PN patalpas.
Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 18 būrio prausykloje yra 4 šalto vandens kranai ir dėl per didelio skaičiaus būryje tenka ilgai laukti eilėje prie prausyklos. Gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. 18 būryje 5 kietaisiais įrenginiais daugiausia naudojosi 37 nuteistieji. Tuo remiantis, jei ir trūko sanitarinių mazgų, tačiau nežymiai. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis gyvena bendrabučio tipo patalpose, kur laisvai gali judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val. vakaro, tad gali naudotis kitais sanitariniais mazgais, ne tik tais, kurie yra įrengti bendrabučio tipo patalpose.
Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenumato virtuvėlių minimalaus ploto, jų įrengimo. Skalbimo mašina nėra privaloma būriuose, o 18 būryje ji suteikta dėl pačių nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Teisės aktai nenumato šaldytuvų ir buities reikmenų įrengimo ar jų skaičiaus būryje.
Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Pareiškėjas nė karto nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos.
Mano, jog Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN 18 būryje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namai arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 22 d. atlieka bausmę Marijampolės PN (b. l. 57).
Iš Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. liepos 19 d. pažymos Nr. 14/07-3878 duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 19 d. bausmę atliko 181 brigadoje (18 būryje). Viso būryje gali gyventi iki 24 nuteistųjų. Minėtame būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, kurios schemoje pažymėtos (1-38) patalpa plotas 39,85 kv. m ir (1-39) patalpa, plotas 39,45 kv. m. Duomenų apie tai, kurioje pareiškėjas patalpoje gyveno nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas teismui nepateikė. Atsakovės atstovas nenurodė ir pagrindo, kodėl negali pateikti tikslių duomenų už minėtą laikotarpį.
Nurodė, jog 18 būryje nuteistųjų buvo: 2016 m. II ketvirtis - 37 nuteistieji, 2016 m. III ketvirtis – 37 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtis - 33 nuteistieji, 2017 m. I ketvirtis - 30 nuteistųjų, 2017 metų II ketvirtis – 26 nuteistieji, 2017 m. III ketvirtis – 25 nuteistieji, 2017 m. IV ketvirtis – 23 nuteistieji, 2018 m. I ketvirtis – 24 nuteistieji.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atstovas nepateikė kurioje tiksliai gyvenamojoje patalpoje gyveno pareiškėjas, teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, vertins visą 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotą bei atsižvelgs į atskirais ketvirčiais buvusių nuteistųjų maksimalų skaičių.
Todėl atsižvelgus į atsakovės pateiktus duomenis apie 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotus bei į nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu konstatuotina, jog pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 22 d. (bausmės atlikimo pradžios) iki 2017 m. liepos 1 d. (2017 m. III ketvirčio) teko nuo 2,14 iki 3,05 kv. m gyvenamojo ploto.
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. liepos 1 d. (273 paras (išskaičiavus 192 paras, kai pareiškėjo nebuvo Marijampolės PN, b. l. 10, 57)) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 56 str.). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę.
Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, nepakankamas natūralus apšvietimas, neįrengta ventiliacija.
Byloje nepateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl patalpų netinkamos apšvietos, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo, netinkamo apšvietimo laikytini nepagrįstais.
Atsakovo į bylą pateikta 2014 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir Marijampolės PN sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422) (b. l. 29-32), 2018 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 (b. l. 25-28) patvirtina, jog Marijampolės PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.
Pareiškėjas teigė, kad trūko sanitarinių įrenginių. Nurodė, kad 18 būrio patalpose įrengti 5 praustuvai (vienas neveikė), 3 tupimi tualetai, 2 pisuarai (vienas neveikiantis), kuriais naudojosi 30-40 nuteistųjų.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų.
Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad 18 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 kietieji įrenginiai. Taip pat nurodė, jog ginčo laikotarpiu būryje buvo nuo 24 iki 37 nuteistųjų (b. l. 12-13). Konstatuotina, jog sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas sanitariniame mazge.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Šių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto nežemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).
Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
Atsakovės atstovas nurodė, kad klozetai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, (b. l. 53), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.
Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būryje įrengta viena virtuvėlė, kurioje trūko ploto, įrengta tik viena plytelė ir ja naudojosi 30-50 nuteistųjų, tekdavo laukti eilėse, kad galėtų pasigaminti maisto, būryje tik viena skalbimo mašina
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; 5.10. p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui; 5.11. p.). Pareiškėjas pripažino, kad yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti (tačiau jų plotas mažas). Kadangi minėtas teisės aktas nereglamentuoja virtuvėlių ploto, todėl minėtos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.
Pažymėtina, kad nuteistiesiems yra teikiamos skalbyklos paslaugos, todėl patiems skalbti rūbus nėra būtinybės (b. l. 22-24).
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti psichologinį bei emocinį stresą, pažeistą privatumą, tačiau įrodymų, jog būdamas Marijampolės PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš 2017 m. liepos 20 d. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos matyti, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 18). Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 17). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką 273 paras neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui gyvenamojo ploto normą), pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
CK 6.250 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1365,00 Eur suma, ir ši suma priteistina iš atsakovės atstovo pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1365,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.