- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- eAN2-555-988/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- R. D.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. birželio 11 d. nutarimas panaikintas, R. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) bauda. Kita A. B. skundo dalis dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir ANK 484 straipsnio 1 dalį netenkinta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. O. 2019 m. birželio 11 d. nutarimu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį R. D. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 24 d., apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais kibo prie L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį pastūmė. Nutarimas priimtas, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (b. l. 4–6).
Šalies argumentai
2. Nukentėjusiojo L. B. atstovas pagal įstatymą A. B. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą bei pripažinti R. D. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72, 481, 484 straipsniuose, padarymo bei paskirti jam administracinę nuobaudą (b. l. 2–3).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-560-1033/2019 A. B. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. birželio 11 d. nutarimas panaikintas. R. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 100,00 Eur bauda. Kita A. B. skundo dalis dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir ANK 484 straipsnio 1 dalį netenkinta.
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarime teismas sprendė, jog nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos R. D. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo priimtas nepagrįstai, vadovaujantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. paaiškinimu, neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
3.2. Teismas pažymėjo, kad nutarimą priėmusi institucija nesivadovavo vaikų, mačiusių įvykį, ir jų tėvų paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių, šių liudytojų parodymai buvo nepagrįstai atmesti.
3.3. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek mažamečių tėvų A. B., tiek M. M., tiek L. N. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodytos tokios pačios įvykio aplinkybės, kurios prieštarauja R. D. paaiškinimams.
3.4. Skundžiamame nutarime teismas pastebėjo, kad R. D. nurodė, jog jis turėjo pretenzijų vaikams dėl jų elgesio, tačiau atėjusiems tėvams bandant aiškintis įvykio aplinkybes, jokių pretenzijų dėl kamuoliu trankomo automobilio ar kitų nusiskundimų nereiškė, priešingai, vengė bendravimo su tėvais, kurių vaikai kamuoliu trankė jo automobilį.
3.5. Apylinkės teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad vaikai, kurie buvo įvykio vietoje, nurodė tuos pačius necenzūrinius žodžius, kuriuos vartojo R. D., todėl atsižvelgiant į vaikų amžių (7-11 metų), necenzūrinių žodžių reikšmę, manoma, kad tokie žodžiai atitinka būtent suaugusio žmogaus vartojamą leksiką ir susidariusioje konfliktinėje situacijoje galėjo būti pavartoti suaugusio asmens, t. y. R. D..
3.6. Skundžiamame nutarime teismas pažymėjo, kad, nors R. D. teigė, jog būtent vaikai elgėsi netinkamai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau atsižvelgiant į mažamečių amžių, jų ir tėvų paaiškinimus, kad vaikai buvo išsigandę, nes suaugęs vyras buvo agresyvus, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, teismas mano, kad netikėti vaikais nėra pagrindo, tuo labiau, kad vaikai apie incidentą papasakojo tėvams iškart po įvykio ir jų pasakojimai buvo labai panašūs, todėl mažai tikėtina, kad istoriją apie juos išgąsdinusį vyrą būtų visi vaikai vienodai išsigalvoję (b. l. 48–53).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. O. 2019 m. birželio 11 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį R. D..
4.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog policijos pareigūno K. Š. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad krepšinį įvykio metu žaidė L. B. ir J. M.. Byloje nėra duomenų, kad O. J. buvo su kitais vaikais šio įvykio metu.
4.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kas yra L. N., O. J., kada buvo pateikti parodymai. L. N. nebuvo apklausta teismo posėdyje.
4.3. R. D. teigimu, M. M. patikslinime (t. y. praėjus dešimt dienų po nagrinėjimo įvykio) nurodytos aplinkybės, jog įvykis atsitiko pavakaryje, o ne 21 val. 20 min., be to, kad maždaug 50 metų vyras rusiškai keikdamasis berniuką pastūmė, dėl to jis nugriuvo ant grindinio, po to iš kitų dviejų berniukų išplėšė kamuolius, metė už tvoros ir liepė eiti pasiimti, skiriasi nuo policijos pareigūno K. Š. tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių.
4.4. Apeliantas apibendrino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą (b. l. 60–63).
2. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
3. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. O. 2019 m. birželio 11 d. nutarimas yra pagrįstas, nes nėra nustatyta objektyvių įrodymų, neginčijamų faktų, kad R. D. vartojo necenzūrinius žodžius, pastūmė vaiką. Nėra tiesioginių liudytojų, kurie patvirtintų, kad R. D. vartojo necenzūrinius žodžius ar pastūmė vaiką. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad po įvykio vaikas jautėsi gerai tiek psicholigiškai, tiek fiziškai, nusiskundimų neturėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad R. D. necenzūrinių žodžių nevartojo, jis tik sudrausmino vaikus, kurie tuo metu buvo be suaugusiųjų priežiūros, spjaudė į privačią teritoriją, šūkavo, landžiojo į statybvietės teritoriją per tvorą. R. D. vaikų paprašė eiti žaisti kreipšinį į saugią teritoriją ar privatų kiemą. R. D. liudytojų M. M. ir L. N. parodymus vertina kritiškai, nes yra esminių prieštaravimų.
4. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d., kaimynų šventės, kurioje dalyvavo vaikų tėvai, metu, vaikai išbėgo į už namo esančią aptvertą teritoriją R. D. kaimyno sūnaus S. D. kvietimu žaisti krepšinį. Toje teritorijoje yra kelias, kuriam nustatytas servitutas, trys kotedžai, įrengti vartai tam, kad vaikai galėtų saugiai žaisti. Po to visi vaikai (L., J., J., O., S. D.) atbėgo pas tėvus labai išsigandę, nes R. D. užpuolė L., jį pastūmė ir jis net nugriuvo ant asfalto, o visi vaikai buvo iškeikti rusiškais keiksmažodžiais, J. teigimu, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. L. ir O. pasakė, kad L. stipriai pastūmė ir jis dėl to nugriuvo. Iš jos sūnaus J. R. D. atėmė kamuolį, nes jis jį laikė. Po to ji kartu su A. B. ėjo aiškintis. Tėvai susirado R. D.. Vaikai parodė R. D.. Pastarasis teigė, kad nieko nesakė, nesikeikė, nieko nedarė, nesmurtavo, L. nestūmė. Tėvai iškvietė policijos pareigūnus. R. D. nenorėjo bendrauti, griebė kuprinę ir bandė bėgti iš teritorijos.
5. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. N. parodė, kad kaimynystėje gyvenantys vaikai, žaidę prie krepšinio lanko kitoje namo pusėje negu sėdėjo tėvai vidiniame kieme, tarp jų ir L., atbėgo susijaudinę pasiskųsti, kad kažkas tempė, necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjo, buvo susijaudinę. Vyras, kuris gyvena šalia S. namų (S. yra pirmas namas nuo įvažiavimo, antrajame name gyvenantis žmogus) tempė už rankos L., kuris gyvena jų name, gali būti L. B.. Visus vaikus vadino „(duomenys neskelbtini)“, keikėsi. O. J. minėjo, kad keikė necenzūriniais keiksmažodžiais, nes jis jau skiria cenzūrinius ir necenzūrinius keiksmažodžius. Pažymėjo, kad, kaip O. J. pasakojo, konfliktas įvyko, nes kamuolys nuriedėjo į antrojo kotedžio teritoriją, žmogus paėmė tą kamuolį, tada vaikai prašė atiduoti kamuolį ir po to prasidėjo viskas. Patvirtino, kad ji rašė el. laišką (b. l. 18) apie jos globojamo vaiko O. J. pasakojimą. O. J. prieš el. laiško rašymą teigė, kad stūmė, tačiau dabar sakė, kad tempė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria R. D. pripažintas kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda, yra teisinga ir pagrįsta.
7. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
8. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.
9. Apylinkės teismo nutarimu R. D. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė dvejas ANK 481 straipsnio 1 dalyje įvardytas alternatyvias veikas – necenzūrinių žodžių vartojimą viešojoje vietoje ir L. B. pastūmimą, tai yra tyčinį veiksmą, kuriuo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nutarime konstatuojama, kad R. D. 2019 m. gegužės 24 d., apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, mažamečių vaikų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais bei tyčia pastūmė mažametį L. B., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b. l. 48–53).
10. Pažymima, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.
11. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog R. D. kaltė padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – įvykio registracijos duomenimis (b. l. 10), A. B. pareiškimu (b. l. 3), policijos pareigūno K. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 14), alkotesterio rodmenimis (b. l. 16), M. M. patikslinimu (b. l. 17), L. N. el. laišku su vaiko O. J. paaiškinimu apie įvykį (b. l. 18), taip pat pareiškėjo A. B. parodymais teisme. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad viešoje vietoje R. D. vartotus necenzūrinius žodžius ir mažamečio vaiko L. B. pastūmimą matė ir girdėjo kiti asmenys, kurių dauguma taip pat yra vaikai – L. B. draugai (b. l. 52).
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nebuvo patikrintas L. N. elektroniniame laiške, išsiųstame policijai 2019 m. birželio 12 d., 22 val. 07 min., išdėstytų paaiškinimų patikimumas (nenustatyta, ar L. N. yra O. J. mama, ar O. J. matė įvykį, kada jis papasakojo apie tai L. N., L. N. nebuvo apklausta teismo posėdyje). Be to, R. D. nuomone, M. M. 2019 m. birželio 4 d. patikslinime išdėstytos aplinkybės nesutampa su policijos pareigūno K. Š. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 60-63). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. D. paaiškinime laikėsi pozicijos, jog jis vaikus sudrausmino griežtu žodžiu paprašydamas pasiimti kamuolį ir eiti žaisti kitur. Atsižvelgiant į tai, mano, kad vaikų sudrausminimas neperžengė įstatymo nustatytų ribų, jis nesukėlė fizinio skausmo ir nevartojo necenzūrinių žodžių (b. l. 15). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. D. teigė, jog vaikus drausmino, kadangi jie spjaudė į jo privačią teritoriją, šūkavo, landžiojo į statybvietės teritoriją per tvorą. R. D. neigė, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius vaikų atžvilgiu viešojoje vietoje ir pastūmė L. B..
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir R. D. pozicija nesutinka. Daroma priešinga išvada – byloje esančių įrodymų pakanka tam, kad konstatuoti, jog R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, minėtomis aplinkybėmis, tai yra jis viešoje vietoje, mažamečių vaikų akivaizdoje keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei tyčia pastumdamas mažametį L. B. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
14. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai M. M. ir L. N.. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, jog proceso dalyviai nepageidavo, kad būtų apklausti liudytojai ir sutiko, kad administracinio nusižengimo byla būtų užbaigta jų teisme neapklausus (b. l. 45).
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis). Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 1 dalies, 639 nuostatomis, nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, yra išklausomi liudytojai. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo ir (ar) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-484-594/2019).
16. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinių liudytojų M. M. ir L. N. paaiškinimų, nepatikrinus jų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, akivaizdžiai nepakako. Tuo labiau, kad savo kaltės R. D. nepripažino, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti visas nusižengimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, patikrinti jų versijas objektyviais bylos duomenimis (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-484-594/2019), kas vertinamu atveju vis tik nebuvo padaryta. Šių asmenų parodymai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra itin svarbūs siekiant patvirtinti ir (ar) paneigti R. D. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumą, tuo pačiu ir tinkamai išspręsti jo kaltės ir (ar) nekaltumo klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl R. D. kaltumo turėjo būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes, ko apylinkės teismas nepadarė, o tokios pasyvios pozicijos procesiniame sprendime nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas šalindamas šį procesinį pažeidimą surengė žodinį teismo posėdį, kuriame apklausė liudytojas M. M. ir L. N., taip pat dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D.. Kita vertus, apygardos teismas pripažįsta, kad, nepaisant padaryto procesinio pažeidimo, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų duomenų visumą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
17. Vertinant aplinkybę, ar O. J. galėjo matyti nagrinėjamą įvykį, pažymima, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad viešoje vietoje R. D. vartotus necenzūrinius žodžius ir mažamečio vaiko L. B. pastūmimą matė ir girdėjo kiti asmenys, kurių dauguma taip pat yra vaikai – L. B. draugai. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykį galėjo matyti daugiau vaikų nei tik du – R. D. nurodomi krepšinį žaidę pats L. B. ir J. M.. Iš M. M. patikslinimo galima spręsti, kad įvykį matė ir jos sūnus J. (7 metų) (b. l. 17). Taip pat M. M. apygardos teismo posėdyje patvirtino, kad visi vaikai (L., J., J., O., S.) atbėgo pas tėvus labai išsigandę dėl netinkamo R. D. elgesio, O. jai aiškino įvykio aplinkybes. Be to, iš L. N. elektroninio laiško matyti, jog O. J. paaiškino, kad vaikai žaidė krepšinį prie draugo S. namų (b. l. 18), kas taip pat rodo, kad vaikų galėjo būti buvo daugiau nei du. L. N. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad O. J. jai pasakojo įvykio aplinkybes. Taip pat ir pats R. D. savo paaiškinime nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. jam iš miesto grįžus namo kieme buvo būrys vaikų, kurie bėgiojo po aptvertą statybvietės teritoriją (b. l. 15). Be to, A. B. apylinkės teismo posėdyje pažymėjo, kad prie jo pribėgo vaikų būrys (b. l. 43). R. D. nepateikė jokių duomenų, kad kamuoliu žaidė tik L. B. ir J. M.. Nors vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykusiems pareigūnams A. B. paaiškino, kad tuo metu krepšinio aikštelėje taip pat žaidė J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (mama M. M.), kurie gali paliudyti R. D. agresyvius veiksmus (b. l. 14), tačiau vien tai, jog jis nenurodė ir kitų vaikų, nereiškia, jog jų nebuvo. Atsižvelgdamas į visa tai apygardos teismas vertina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog O. J. negalėjo matyti šio įvykio.
18. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas teisingai vertino, kad institucija nepagrįstai nesivadovavo vaikų, mačiusių įvykį, ir jų tėvų paaiškinimais (taigi ir O. J. bei L. N.) dėl įvykio aplinkybių, šių liudytojų parodymai buvo nepagrįstai atmesti. Taip pat pagrįstai nurodė, kad mažamečių tėvų A. B., tiek M. M., tiek L. N. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodytos tokios pačios įvykio aplinkybės, kurios prieštarauja R. D. paaiškinimams (b. l. 51). Vien tai, kad L. N. atsiuntė O. J. paaiškinimus praėjus daugiau nei dvejoms savaitėms po įvykio, nesudaro pagrindo abejoti jo nurodytomis aplinkybėmis. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad vaikai, kurie buvo įvykio vietoje, nurodė tuos pačius necenzūrinius žodžius, kuriuos vartojo R. D., o įvertinus tai, kad iš mažamečių amžių, jų ir tėvų paaiškinimų matyti, jog vaikai buvo išsigandę, nes suaugęs vyras buvo agresyvus, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, netikėti vaikais nėra pagrindo, tuo labiau, kad vaikai apie incidentą papasakojo tėvams iškart po įvykio ir jų pasakojimai buvo labai panašūs, todėl mažai tikėtina, kad istoriją apie juos išgąsdinusį vyrą būtų visi vaikai vienodai išsigalvoję (b. l. 51-52). Teismo posėdyje apklausta L. N. nurodė, kad ji globoja O. J.. Elektroniniame laiške išdėstytos aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir jų neneigia. Pastebima, kad L. N. teismo posėdyje patvirtino, jog būtent ji ir rašė el. laišką (b. l. 18). Apygardos teismas vertina, kad nėra pagrindo nesivadovauti šiais paaiškinimais.
19. Apelianto vertinimu, M. M. 2019 m. birželio 4 d. patikslinime išdėstytos aplinkybės apie tai, kad įvykis atsitiko pavakaryje, nesutampa su vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jog, A. B. teigimu, įvykis įvyko apie 21 val. Apygardos teismas atmeta tokį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą pažymėdamas, kad įvykis atsitiko 2019 m. gegužės 24 d., tai yra, kai vakaras nuo 21 val. iki sutemstant dar buvo gana ilgas, todėl M. M. paros laiko interpretacija galėjo būti subjektyvus jos vertinimas.
20. R. D. nuomone, skiriasi ir M. M. patikslinime bei policijos pareigūno K. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie konkrečius R. D. veiksmus. O būtent, patikslinime nurodoma, kad, kaip nurodė pas tėvus atbėgę išsigandę vaikai, maždaug 50 metų vyras rusiškai keikdamasis berniuką pastūmė, dėl to jis nugriuvo ant grindinio, po to iš kitų dviejų berniukų išplėšė kamuolius, metė už tvoros ir liepė eiti pasiimti (b. l. 17). Šias aplinkybes, remdamasi įvykį mačiusių ir konkrečius veiksmus patyrusių vaikų pasakojimais, liudytoja M. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Apeliantas nenurodo konkrečių prieštaringų tarnybinio pranešimo teiginių. Tarnybiniame pranešime nurodoma, be kita ko, kad A. B. paaiškino, jog jo sūnus L. B. atbėgo namo ir pasakė, kad R. D., priėjęs prie L. B., dešine ranka pastūmė vaiką į petį, išvadino necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnams R. D. paaiškino, kad vaikai žaidė krepšinį, tačiau kamuolys nuolat atsitrenkdavo į jam (R. D.) priklausantį automobilį, todėl buvo pasipiktinęs tokiais veiksmais ir davė vaikams žodinę pastabą. R. D. neigė visus A. B. žodžius (b. l. 14). Taigi matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams R. D. paaiškino tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė savo poziciją ir vėlesnio administracinio nusižengimo tyrimo metu. Vis dėlto tokie jo pirminiai argumentai nepaneigia M. M. patikslinime išdėstytų aplinkybių, kadangi bylos medžiaga įrodo R. D. pozicijos, kad jis neatliko ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, nepagrįstumą, o duomenų, patvirtinančių tokią jo poziciją, nėra.
21. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati R. D. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu paskyrė baudą tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į tai, tokio pobūdžio nusižengimą R. D. padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai). Paskirtos baudos dydis yra didesnis už ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas buvo padarytas šviesiu vakaro metu, kitų vaikų akivaizdoje. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus L. B. sveikatai, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. R. D.skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo administracinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko R. D. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinė nuobaudą – 100,00 Eur baudą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-560-1033/2019 palikti galioti nepakeistą.