Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-484-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
AN2-484-594/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Pažeidėjas
N. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-484-594/2019Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00275-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. (toliau – N. Ž.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria N. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus N. L. 2019 m. liepos 4 d. nutarimo panaikinimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus N. L. 2019 m. liepos 4 d. nutarimu N. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 18 d., apie 16.00 val., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriams N. L. ir A. B. patikrinus statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), objekte buvo rastas N. Ž., teikiantis pastato konstrukcijų ardymo darbų paslaugas, patikrinimo dieną nustatyta tvarka neįgijęs verslo liudijimo ir neinformavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tokiais savo veiksmais N. Ž. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. (Nr. IX-1007) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatas.

2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą N. Ž. buvo skirta 745 (septynių šimtų keturiasdešimt penkių) eurų bauda.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, N. Ž. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi N. Ž. skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus N. L. 2019 m. liepos 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde N. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį, pripažįstant, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių; į teismą kviesti liudytoją M. B., įpareigojant jį pateikti N. Ž. jam perduotų pinigų užpajamavimo ūkininko kasoje patvirtinantį dokumentą.

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino, kas yra individuali veikla ir kokie tiksliai požymiai būdingi tokios veiklos apibūdinimui ir identifikavimui. Siekiant pagrįsti jo veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį turėjo būti nustatyta, kad griaunamoje buvusioje picerijoje (duomenys neskelbtini), apelianto vykdyti ardymo darbai buvo atliekami kažkieno naudai; kad ardymo ir griovimo darbai vyko siekiant gauti ekonominės naudos; bei darbai/paslaugos teikiamos savo arba nuomojamose patalpose (vietovėje) už atlygį. Tuo tarpu jei darbai buvo vykdomi arba suteikiamos paslaugos kažkieno naudai be jokios sutarties, tuomet tai buvo nelegalus darbas, o ne individuali veikla. Jeigu darbai atliekami išimtinai savo turto pagerinimui ir susiję su jo paėmimu, tai nėra individuali veikla.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2019 m. birželio mėnesį N. Ž. sutiko pažįstamą M. B., kuris nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mieste jis yra įsigijęs didelį pastatą ardymui ir jį pigiai pardavinėja dalimis. Susidomėjęs pasiūlymu, apeliantas, kartu su draugu S. A., atvyko apžiūrėti, ką galima būtų įsigyti. Juos domino langai ir kitos medienos dalys, todėl sutarė juos nupirkti, sumokant po 200 eurų. Už tokią pačią kainą langų ir medienos nutarė įsigyti ir apelianto brolis S. Ž.. Apie tokią galimybę papasakojo ir E. Ž., kuris taip pat kažką įsigijo iš M. B.. 2019 m. birželio 16 d. atvyko į įvykio vietą ardyti įsigytų langų. Tą pačią dieną ardomame pastate buvo ir kitų asmenų. Ardomas pastatas priklausė V. S., kuris tą dieną irgi buvo ardomame pastate. V. S. buvo palikęs sutarčių blankus, kuriuos vertinamu atveju panaudojo M. B., t. y. juos užpildė ir davė N. Ž. kartu su kitais asmenimis pasirašyti, po ko, N. Ž. šiam sumokėjo pinigus. 2019 m. liepos 18 d. atvykę Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai klausė, ar pastate patikrinimo metu buvę asmenys turi darbo sutartis, į ką asmenys paaiškino, kad neturi. Apie kitas sutartis jokios kalbos nebuvo. Tik vėliau jie sužinojo, kad M. B. medieną pardavė kaip ūkininkas, todėl iš N. Ž. bei kitų asmenų paimtus pinigus turėjo užpajamuoti ūkininko kasoje.

4.3. Pasak N. Ž., nei Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nei teismas nesiteikė apklausti M. B.. Skundžiamoje nutartyje viskas suvesta į N. Ž. paaiškinimą, kuris neatspindi realiai buvusios situacijos, nes jame nieko konkretaus neįrašyta ir nepaaiškinta. Kokios sutarties, sudarytos tarp V. S. ir Š. M., fotokopiją teismas komentavo nutartyje, jam nežinoma.

Atsiliepimas

5. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas, vyriausiasis darbo inspektorius V. G. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į N. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Institucijos teigimu, nelegalaus darbo patikrinimo metu, apie 16 val., objekte (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti vykdomi pastato ardymo darbai, kuriuos vykdė N. Ž., S. Ž., S. A. ir E. Ž.. Patikrinimo metu buvo rastas dar vienas asmuo – Š. M., kuris kieme krovė trinkeles į priekabą. Paprašius Š. M. paaiškinti, ar šis turintis verslo liudijimą, ar individualios veiklos pažymą teikti tokias paslaugas, jis pateikė 2019 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su V. S. ir nurodė, kad už 200 eurų iš jo nupirko trinkeles, todėl jas krovėsi išsivežimui. Užėjus į ardomo pastato vidų, buvo patikrinti pastato ardymo darbus vykdantys asmenys. Paprašius S. Ž. ir N. Ž. pateikti verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas vykdomiems darbams, jie paaiškino, kad vykdo pastato ardymo darbus dėl paslaugų teikimo susitarę su asmeniu, kurio nenurodė. Jie patvirtino, kad šioms paslaugoms teikti nebuvo įgiję verslo liudijimų ir nebuvo informavę mokesčių administratorių apie pradėtas vykdyti individualias veiklas, t. y. savo neteisėtus veiksmus pripažino, dėl ko, jų abiejų atžvilgiu buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais. Tačiau, neįvykdęs jo atžvilgiu surašyto administracinio nurodymo, atvykęs į bylos nagrinėjimą N. Ž. pateikė 2019 m. birželio 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su M. B.. Pateiktoje sutartyje buvo įrašyti tokie pat punktai, kaip ir sutartyje, kurią patikrinimo metu buvo pateikęs Š. M.. Pateiktoje sutartyje buvo nurodyta kita sutarties sudarymo data, pakeisti pardavėjo ir pirkėjo duomenys bei įrašytas papildomas įrašas (įrašytas ranka), kad „P. S mediena langai durys ir taip toliau“, nors sutarties 1.2 p. „Sutarties dalykas“ buvo nurodyta, kad „1.2.1 Betono trinkelės; ir 1.2.2 p. Klinkerio trinkelės“. Šioje vietoje pažymima, kad tos pačios sutarties 7.2 punkte buvo nurodyta, jog „Visi šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų Šalių. Sutarties priedai įsigalioja nuo jų pasirašymo, jei pačiuose susitarimuose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data“, tačiau jokių priedų N. Ž. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. N. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad N. Ž. administracinio nusižengimo byla bei jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas neišsamiai, neištyrus visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad net ir skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje, aprašant galimai neteisėtus N. Ž. veiksmus, už kurių padarymą jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, o būtent: neteisingai nurodytas N. Ž. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo laikas bei aplinkybės, vietoje N. Ž. nurodytas S. A., kas neabejotinai patvirtina, jog byla vertinamu atveju buvo nagrinėjama neatidžiai, nesigilinant į esmines bylos faktines aplinkybes, painiojant jas su S. A. inkriminuotomis.

11. Negana to, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, kad skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės remdamasis vien tik N. Ž. rašytiniame paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis, kad statybos objekte jis ardė buvusios picerijos pastatą, verslo liudijimo neturi, dirbo kartu su S. ir S. (byla Nr. VDI-ANR N-396-2019, b. l. 2). Tuo tarpu N. Ž. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis individualios veiklos nevykdė, nes pagal 2019 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš M. B. buvo įsigijęs ardomo pastato medinius langus, duris ir pan., kam verslo liudijimas nėra reikalingas, skundžiama nutartimi buvo įvertinti kritiškai, kaip N. Ž. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau iš esmės šios aplinkybės nebuvo tirtos.

12. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo/administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinio N. Ž. paaiškinimo, nepatikrinus jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumo ir pagrįstumo, akivaizdžiai nepakanka. Juo labiau, kad savo kaltės jis nepripažino, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti visas nusižengimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, patikrinti jų versijas objektyviais bylos duomenimis, kas vertinamu atveju vis tik nebuvo padaryta.

13. Nagrinėjant bylą teisme ir N. Ž. ginčijant savo kaltę, nebuvo nustatyti ir apklausti kiti tą dieną tame pačiame pastate buvę ir jį ardę asmenys, kurių parodymų visuma leistų įvertinti N. Ž. versijos patikimumą/nepatikimumą. Be to, nors teismui buvo pateikta tarp N. Ž. ir M. B. sudaryta sutartis, tačiau teismas netgi neapklausęs M. B., vertino šią sutartį kaip gynybinę poziciją, t. y. iš esmės savo išvadą grindė prielaida, juolab, kad byloje nėra netgi šio asmens rašytinio paaiškinimo. Pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai nurodyta skunde, nebuvo aiškintasi ir kieno naudai buvo atliekami darbai, o tai buvo būtina, jei N. Ž. versija, kad jis darbus atliko savo naudai, buvo atmesta. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti buvo būtina išsiaiškinti kam priklauso ardomas pastatas, ir šį asmenį apklausti (N. Ž. teigimu pastatą/ar jo dalį M. B. buvo pardavęs V. S.), išsiaiškinti ar M. B. galėjo ir turėjo teisę parduoti statybines medžiagas/ardomo pastato dalis ar vis tik N. Ž. dirbo kieno tai naudai, o jei taip – ar šio darbo pobūdis ir trukmė neleidžia spręsti dėl nelegalaus darbo požymių.

14. Šių asmenų parodymai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra itin svarbūs siekiant patvirtinti/paneigti N. Ž. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumą, tuo pačiu ir tinkamai išspręsti jo kaltės/nekaltumo klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Neatlikus šių veiksmų, kurie tuo pačiu leistų įvertinti ir su apeliaciniu skundu pateiktos sąskaitos-faktūros reikšmę, pripažinti, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra objektyvaus pagrindo.

15. Šios išvados kontekste vis tik akcentuotina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes.

16. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs ir neįvertinęs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių buvimą N. Ž. veiksmuose. Pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes tenka bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų N. Ž. teisę į apeliaciją. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą N. Ž. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis