- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- TA-25-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01763-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis. Gyvenamasis kambarys buvo apie 14 kv. m ploto, jame gyveno nuo 4 iki 5 žmonių, jame buvo dviaukštės lovos, stalas, suoliukai, spintelės, todėl nebuvo galimybės laisvai judėti, nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turėjęs tekti 3,1 kv. m laisvas plotas. Teigė, kad turėjo būti laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimo, kad, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, minimaliai vienam asmeniui turi tekti 4 kv. m gyvenamo ploto. Nebuvo suderinti naudojimosi stadionu ir dušu grafikai, nes pasinaudoti stadionu galima 3 kartus per savaitę, o pasinaudoti dušu – kartą per savaitę, todėl buvo neįmanoma tinkamai nusiprausti pasportavus stadione. Tuo buvo pažeidžiami higienos normos reikalavimai ir ribojama galimybė naudotis stadionu. Dėl veikiančių mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių pareiškėjui skaudėjo galvą, pakildavo kraujo spaudimas, kartais iš nosies bėgdavo kraujas. Pareiškėjo teigimu, 4-am būriui skirta virtuvėlė neatitiko teisė aktų reikalavimų, nes buvo per mažo ploto, joje buvo du aprūdiję metaliniai stalai, medinės, aplaužytos, išbrinkusios, riebaluotos spintelės. Tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo tiekiamas karštas vanduo iš vandens šildytuvo (boilerio), kuris sumontuotas už savo lėšas. Viryklė turėjo tik 4 kaitinimo paviršius, iš kurių veikdavo tik du, o ja naudodavosi nuo 60 iki 80 žmonių, todėl nebuvo galimybės papildomai pasigaminti maisto. Galimybė pasinaudoti teisine informacija iš internetinių tinklalapių buvo tik formali, nes tam buvo skirtas senas kompiuteris, neveikdavo internetas, norinčių juo pasinaudoti buvo 60–80 žmonių, o skirta tik 1 valanda per savaitę, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su aktualia teismų praktika. Pareiškėjas tvirtino, kad pataisos namuose nebuvo priešgaisrinės saugos dūmų detektorių. 4-o būrio nuteistieji nuo 19.00 val. uždaromi 4-ame aukšte, langai įrengti su grotomis, iškvietimo sistema nebuvo įrengta arba neveikė, buvo demontuoti priešgaisriniai vandens čiaupai, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus. Veikiant katilinei, ore pastoviai jautėsi degimo kvapas, todėl buvo sunku kvėpuoti, trūko deguonies, pareiškėjas nuolat kosėjo. 19-o kambario siena buvo šlapia, apipelijusi, tinkas išbyrėjęs, nes už sienos buvo 4-o būrio prausykla. Tikrinant komisijoms, jam neleisdavo skųstis, prašydavo išeiti iš kambario. 2019 m. vyko gyvenamosios patalpos remontas, kuris tęsėsi dvi savaites, kitas kambarys nebuvo skirtas, todėl tekdavo miegoti remontuojamoje patalpoje, kvėpuoti dulkėtu oru, nuo į lovą patekusio kalkinio skiedinio išberdavo odą, sutriko miegas. 4-o būrio prausykloje taip pat buvo pelėsis, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, palaužė jį moraliai. Tuo metu pareiškėjas nereiškė pretenzijų atsakovui, į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi tik dėl galvos skausmo. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė, kad jautėsi kankinamas, buvo žeminami jo garbė ir orumas, sutriko jo sveikata bei psichika.