- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- I1-5298-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00132-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. Č. (toliau – ir pareiškėjas, ir T. Č.) 2022 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai 2020 m. gegužės 11 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpiu, neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, atlyginimo.
Teismas, nustatęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-3629-320/2021 pagal T. Č. skundą, kuriuo jis prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai kardomojo kalinimo (suėmimo) nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. sausio 1 d. laikotarpiu neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, atlyginimo, 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. Č. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, dėl neturtinės žalos už 2020 m. rugsėjo 9 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpį, atlyginimo. Teismas nurodyta nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo T. Č. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, dėl neturtinės žalos už 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpį atlyginimo (b. l. 84 –85).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. iš Šiaulių tarymo izoliatoriaus buvo konvojuotas į Panevėžio AVPK areštinę ir kalintas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) nuo likusios kameros dalies buvo atskirtas tik 120 cm aukščio sienele. Teigė, kad, naudojantis sanitariniu mazgu per stebėjimo langelį arba atidarius kameros duris buvo matomas pareigūnų. Paaiškino, kad dėl to išgyveno, jautėsi pažemintas, dėl neužtikrinto privatumo susirgo (duomenys neskelbtini) ir yra priverstas gydytis (b. l. 1, 82). Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą papildomai nurodė, kad Panevėžio AVPK, norėdamas išvengti atsakomybės, atsiliepime teismui teikė melagingą informaciją dėl kamerose atliktų remonto darbų ir įrengtų kabliukų audeklui pakabinti. Teigė, kad ginčo laikotarpiu 2-ojoje kameroje sanitarinis mazgas nebuvo uždengiamas audeklu, todėl naudojantis sanitariniu mazgu buvo stebimas ir priešingos lyties pareigūnių (b. l. 161).
Teismo posėdyje T. Č., iš esmės pakartojęs skunde nurodytas faktines aplinkybes apie ginčo laikotarpiu jam neužtikrintą privatumą naudojantis sanitariniu įrenginiu, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpiu, priešingai nei nurodė Panevėžio AVPK, kameroje buvo laikomas ne vienas, be to, 2-ojoje kameroje nėra audeklo, kuriuo būtų buvę galima uždengti įėjimą į sanitarinį mazgą.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Panevėžio AVPK pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 95).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepimu į skundą prašė T. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas, remdamasis asmens kortelės Nr. 50-00560-20 išrašo duomenimis, nurodė, kad T. Č. Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. buvo kalintas 2-ojoje kameroje, šioje kameroje buvo vienas. Paaiškino, kad Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministras) 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 134:2015), kurios sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 37:2009 „Policijos areštinės bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 37:2009), galiojusių iki 2015 m. lapkričio 1 d., 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentyna); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Kitokio sanitarinio mazgo įrengimo, nenaujai statomoms areštinėms, Higienos normos HN 37:2009 nenumatė. Panevėžio AVPK paaiškino, kad šiuos reikalavimus atsakovo areštinės sanitariniai mazgai atitiko: visose areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, „Genujos“ tipo tualetai, praustuvės, veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Pažymėjo, kad tinkamą techninę sanitarinio mazgo įrengimo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA-9834, kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi. Atsakovės atstovas nurodė, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu yra įdėti kabliukai, kadangi 2005 metais atlikus Panevėžio AVPK areštinės antrojo korpuso remontą, sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Tai buvo padaryta ir 2013 metais, kai buvo atliktas areštinės pirmojo korpuso remontas. Teigė, kad areštinės darbuotojai kamerose esančių asmenų elgesį stebi pro kamerų duryse esantį langelį, pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus, o sanitariniai mazgai ir yra įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl jame esantis asmuo pro stebėjimo langelį nesimato. Vertino, kad pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, yra nepagrįstos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės pareigūnus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar privatumo neužtikrinimo.
Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, atsakovės atstovas teigė, kad asmens medicininėje kortelėje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų turėjęs nusiskundimų sveikata, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė kokių nors papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjas reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais, jų nepagrįsdamas (b. l. 93–95).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė Panevėžio AVPK areštinėje, pristatytas ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad jam būnant Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, nes pertvaros, skiriančios sanitarinį mazgą nuo kameros gyvenamosios dalies, nebuvo įrengtos iki pat lubų; sanitarinis mazgas buvo be durų ir nebuvo audeklo, todėl buvo matomas pareigūnų pro kamerų durų stebėjimo langelį. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, kad Panevėžio AVPK areštinės 2-ojoje kameroje ginčo laikotarpiu buvo kalinamas ne vienas.
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – Areštinės ir konvojaus skyriaus) vyriausiojo specialisto L. M. (toliau – ir L. M.) 2022 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-3867 duomenimis, ginčo laikotarpiu T. Č. Panevėžio AVPK areštinėje turėjo suimtojo statusą (b. l. 100).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas). Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtino Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles, kurios reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas).
Aptartas teisinis reguliavimas suimtiesiems garantuoja Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir kiti įstatymai, suimtiesiems užtikrina gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, atitinkančias Lietuvos Respublikos higienos normas. Higienos normos HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato, o Higienos normų HN 37:2009, galiojusių iki 2015 m. lapkričio 1 d., 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.
Panevėžio AVPK Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2022 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-3867 duomenys patvirtina, kad visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120-130 cm aukščio pertvara (b. l. 100). Šio pareigūno 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-3864 nurodytais duomenimis, areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areštinės kamerose esančių asmenų elgesį; pro kamerų durų stebėjimo langelį pareigūnai mato beveik visą kamerą, išskyrus kameroje esančius kampus, kurie yra kamerų dešinėje ir kairėje pusėje prie durų; kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi sanitariniu mazgu, neužeina į kamerą, kai asmenys naudojasi sanitariniu mazgu (b. l. 96). Be to, Panevėžio AVPK Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2022 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-3868 duomenys patvirtina, kad 2005 metais buvo atliktas areštinės antrojo korpuso kamerų Nr. 11-Nr. 26 kapitalinis remontas, kurio metu visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys gali užkabinti audeklus; tokie pat darbai buvo atlikti ir 2013 metais per areštinės pirmojo korpuso Nr. 1-Nr 10 kamerų remontą; kalinami asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus užsidengia jiems išduodamomis arba savo turimomis paklodėmis ar kitais audeklais (b. l. 98).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje A. M. prieš Rusiją 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aptartas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr.. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais, tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinės 2-ojoje kameroje buvo kalinamas vienas ar su kitais asmenimis.
Pareiškėjas teismo posėdyje tvirtino, kad 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinės 2-ojoje kameroje buvo kalinamas ne vienas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013 ir kt.).
ABTĮ 56 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (5 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019 ir kt.).
Atsakovės atstovas į bylą pateikė asmens pristatymo į kameras kortelės Nr. 50-00560-20 išrašą, kurio duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 2-ojoje kameroje buvo laikomas vienas (b. l. 106). Panevėžio AVPK Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PER2-3863 „Dėl T. Č. laikymo areštinėje“ irgi nurodė, kad 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpiu T. Č. 2-oje kameroje buvo kalintas vienas (b. l. 102).
Teismas vertina, jog nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 2-ojoje kameroje buvo kalinamas vienas. Pareiškėjas savo teiginiui, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas ne vienas, pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė, todėl jis atmetamas.
Pareiškėjas teigė, kad dėl patirtų išgyvenimų 2021 m. kovo 29 d. – 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpiu, jis susirgo (duomenys neskelbtini) ir gydosi iki šiol.
Byloje nenustatyta duomenų, jog buvimo areštinėje metu pareiškėjas būtų sirgęs ar dėl sveikatos sutrikimo būtų kreipęsis į areštinės bendruomenės slaugytoją. Medicininės pažiūros dokumentų duomenimis, 2021 m. kovo 29 d. į areštinę pareiškėjas buvo konvojuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apžiūros metu išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, jo kūno temperatūra buvo 36,1 C°, nusiskundimų sveikata pareiškėjas neturėjo, o jam išvykstant iš Panevėžio AVPK areštinės 2021 m. balandžio 1 d., pareiškėjo kūno temperatūra buvo 36,2 C°, nusiskundimų sveikata neturėjo (b. l. 146).
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, kad Panevėžio AVPK areštinės 2-osios kameros, kurioje ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų bei tinkamu privatumo užtikrinimu, tačiau atsižvelgus į tai, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas 2-ojoje kameroje buvo kalinamas vienas, teismas daro išvadą, kad naudojimasis Panevėžio AVPK areštinės 2-osios kameros sanitariniu mazgu nesukėlė pareiškėjui tokio lygio žalingų padarinių, kurie galėtų būti vertinami kaip CK 250 straipsnyje apibrėžta neturtinė žala. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos, kurią, jo teigimu, sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos, masto yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami subjektyvia nuomone, jų byloje nustatyti objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Nagrinėjant bylą, duomenų apie Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų veiksmus, kuriais būtų siekta pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, nenustatyta.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad, nenustačius areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo T. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.