Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

viešame teismo posėdyje žodinio išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas T. Č. (toliau- ir pareiškėjas, ir T. Č.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau– ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1, 9) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Areštinės kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis jame įrengtu tualetu. Sanitariniame mazge buvo stebimas ir priešingos lyties pareigūnių. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė stiprų pažeminimą.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu (b. l. 13-15) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas periodiškai buvo laikomas įvairiose Areštinės kamerose. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Tinkamą techninę sanitarinio mazgo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA-9834, kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų. Patikrinimo metu tikrinta kameros Nr. 12, 20 ir 24, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime (b. l. 15) nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. birželio 1 d., nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 13 d., ir nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. spalio 29 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, t.y. kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų bei tinkamu privatumo užtikrinimu.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kurių pareiškėjas neginčija, pareiškėjas Areštinėje nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. laikytas 24 kameroje vienas; nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. laikytas 20 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. laikytas 12 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. laikytas 12 kameroje su vienu asmeniu; nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 1 d. laikytas 12 kameroje vienas; nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 13 d. laikytas 12 kameroje su vienu asmeniu. Nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2020 m. spalio 29 d. laikytas 25 kameroje su vienu asmeniu.

Kaip matyti iš šių duomenų, pareiškėjas laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 1 d., kamerose buvo laikomas vienas. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Masiulis 2021-02-25 tarnybiniame pranešime Nr.50-PR2-2130 nurodė, kad Areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti Areštinės kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigūnai mato beveik visą kamerą, išskyrus kameroje esančius kampus, kurie yra kamerų dešinėje ir kairėje pusėje prie durų. Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo (b. l. 17). Teismo vertinimu, pareiškėjui kalint vienam kameroje, jo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį dar su vienu ar daugiau asmenų, todėl nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip žala, atlygintina CK 6.271 straipsnio prasme.

Dėl laikotarpių, kai pareiškėjas Areštinės kamerose buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismas pažymi, kad pagal bylos medžiagą pareiškėjas Panevėžio AVPK yra pateikęs 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. spalio 22 d. prašymus, kuriais jis prašė nelaikyti jo areštinės kamerose vieno, nurodė, kad Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nežemina jo orumo ir tokiose kamerose būdamas su kitais asmenimis gali būti be problemų (b. l. 65-68). Iš šių prašymų turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjui yra žinoma, kaip įrengti sanitariniai mazgai Areštinėje, kad jais turės naudotis būdamas ne vienas, pareiškėjas savo valia patvirtino, kad tai neturės įtakos jo privatumui bei nebus žeminamas jo orumas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti prašymai buvo išgauti prievartiniu būdu, to netvirtina ir pats pareiškėjas. Minėtus prašymus pareiškėjas yra patvirtinęs savo parašu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad juose išreikšta būtent pareiškėjo valia. Teismo posėdyje duoti pareiškėjo paaiškinimai, kad tokius prašymus jis pasirašė, į juos tinkamai neįsigilinęs, nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo valia, išreikšta būtent šių prašymų teikimo momentu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo pateikęs prašymus nelaikyti kameroje jo vieno, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, todėl negali būti konstatuojami Areštinės neteisėti veiksmai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Areštinė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius Areštinės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.