Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

I epizodas

Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų nedavė. Byloje pateikė paaiškinimą, kuriame jis paaiškino, kad su E. A. (Strakšiene) susipažino 2013 metais, tikslios datos nepamena, „Pramogų banke“. Pabendravus ilgesnį laiką su E. A., sužinojo, kad ji yra vieniša mama, auginanti mažametį vaiką, kad labai sunkiai verčiasi. Evelinos prašymu, nuolat jai duodavo pinigų. Tikslios datos nepamena, E. paprašė jai paskolinti 2000 litų, tuo metu jis tiek neturėjo pinigų, tai paskolino jai nepilnai 2000 litų. Žadėjo skolą grąžinti artimiausiu laiku. Norėdama grąžinti skolą, E. ne kartą bandė paimti greitąjį kreditą, bet jai atsisakydavo suteikti paskolą. Po paskutinio bandymo gauti kreditą, E. skolą pažadėjo grąžinti dalimis, iš darbo užmokesčio. Jis sutiko palaukti. Tikslios datos nepamena, E. jam paskambino ir pasakė, kad nori grąžinti dalį skolos. Jis jai nurodė sąskaitos numerį, į kurią pervesti pinigus, po kelių dienų E. pervedė dar dalį paskolos į nurodytą sąskaitą. Tačiau likusios skolos apie 600 litų ji nėra grąžinusi iki šiol. Su E. nėra buvęs Čekijoje ir ji nėra jam davusi ar skolinusi 10 000 litų. E. norėjo su juo kartu gyventi, tačiau jis pareiškė, kad turi žmoną ir ją myli. Iš Evelinos mimikos suprato, kad jo toks atsakymas jai nepatiko.

Nukentėjusioji E. S. (A.) parodė, kad 2013 metais, tikslios datos nepamena, susipažino su K. L.. Jis sakė, kad yra kažkoks ONTT pareigūnas, rodė kažkokį dokumentą, kad yra kažkoks specialistas. Sakė, kad turi savo verslą susijusį su automobiliais. Save apibūdino kaip verslininką. Kažkurį laiką su juo bendravo, draugavo kaip pora, kartu negyveno. K. L. sakė, kad turi verslą, pardavinėja automobilius, kad jam pradeda nesisekti ir jam reikia pinigų. Jis buvo jai pasipiršęs, buvo planuojamos vestuvės. Sakė, kad verslą vykdo Ukrainoje. Paprašė, kad jam paskolintų 20000 lt., kuriuos atiduoti žadėjo po mėnesio. Ji sakė, kad tokių pinigų neturi ir geriausiu atveju gali gauti 10000 litų. Ji paskambino G. D., kuriam papasakojo apie K. L. verslą. Jis pasakė, kad paskolins pinigų, nes ir pats norėtų investuoti į kokį tai verslo planą. 2013 m. liepos mėn. pradžioje G. D. paskolino 10000 lt., kuriuos ji padavė K. L. prie „Herkaus Galerijos“. Patvirtinančio dokumento apie tai, kad jam paskolino tokią pinigų sumą neturi. Praėjo mėnuo, tačiau K. L. pinigų G. negrąžino. Jis lygtai pats skambino G. ir pasakė, kad grąžins pinigus. K. L. sakydavo, kad reikia palaukti, kad pinigus atiduos, tačiau vėliau. Minėjo, kad jo verslas yra Ukrainoje, kurioje tuo metu kaip tik prasidėjo neramumai, todėl dėl šių neramumų jam nesiseka verslas. Laikas ėjo, K. L. vis žadėdavo grąžinti pinigus, tačiau jų taip ir negrąžino. Ji ėmė pergyventi. Po to, ta pati situacija atsitiko ir su J.. Ji K. L. paprašė, kad šis padėtų jai nupirkti automobilį. Kadangi K. L. neturėjo pinigų atiduoti G., todėl nusprendė parvaryti automobilį, parduoti jį J., o gautus pinigus grąžinti G.. Po to buvo dar vienas toks instruktorius pas kurį ji mokėsi vairuoti. Instruktorius jos paklausė, gal ji žino, kas pardavinėja automobilius, nes jis norėjo nusipirkti mokyklai naują automobilį. Kadangi žinojo, kad K. L. užsiima automobilių verslu, instruktoriui pasiūlė K. L.. Gavosi taip, kad instruktorius A. davė pinigų, pasirašė vekselį. A. dalį pinigų davė jai, kad perduotų K. L.. Tačiau niekas tų automobilių nematė ir negavo. Po to instruktorius parašė pareiškimą policijoje. K. L. pradėjo instruktorių gąsdinti, kad negaus nei automobilio, nei pinigų. J. taip pat kilo nepasitikėjimas K. L., dėl to ji parašė pareiškimą policijai. Vėliau ir pati suprato, kad K. L. apgavo kitus ir ją. K. L. klausė, kada grąžins pinigus, bet jis pasakė, kad niekam jokių pinigų negrąžins, niekas nieko negaus ir lai visi eina kur tik nori. K. L. apie save įspūdį sudarė kaip verslininkas. Iš geros širdies jam norėjo padėti, nes įgavo jos pasitikėjimą. Jis buvo minėjęs, kad išsiskyręs. Vėliau pradėjo aiškėti visa tiesa ir pats pradėjo sakyti, kad žmona turi kažkokį turtą, tada sužinojo, kad yra neišsiskyręs. K. L. jai jokių pinigų neskolino. Jis tik sakydavo, kad jam nesiseka, kad Lenkijoje papuolė į autoavariją. K. L. prašymu, iš savo sąskaitos pervedinėjo pinigus į jo nurodytą - J. B. vardu atidarytą sąskaitą. Kodėl K. L. neturėjo savo vardu sąskaitos, ji neklausė, pasitikėjo juo. 2013-06-04 K. L. susisiekė su ja ir paprašė 2000 litų. Paaiškino, kad Lenkijoje papuolė į avariją, todėl jam reikalingi pinigai. Ji tokių pinigų neturėjo, jam pervedė 540 litų. 2013-06-12 K. L. vėl prašė pinigų. Tada ji 2013-06-12 11:12 val. ir 11:13 val., jam nuėmė pinigus per du kartus iš bankomato ir perdavė grynais. Vieną kartą nuėmė 200 litų ir netrukus 100 litų. Pinigus nuėmė Vilniuje, kokiu tiksliai adresu nurodyti negali. 2013-06-13 jis vėl paprašė jos pervesti pinigų. Neatsimena, dėl ko prašė ir kiek reikėjo, tačiau ji pervedė 850 litų į E. B. banko sąskaitą. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas G. D. parodė, kad jis paskolino pinigų E. A.. Ji paskambino ir pasakė, kad jai vestuvėms reikia pinigų. Pasakė, kad jos būsimas vyras užsiima automobilių prekyba, kad kažkas su juo neatsiskaitė, kad jie parduos automobilius ir atsiskaitys su juo. E. pažįsta apie tris metus. Paskolino 10 tūkstančių litų, jokio dokumento apie pinigų paskolinimą nesurašė. Pasitikėjo E., ji buvo jo kirpėja. Apie E. būsimą sutuoktinį nieko nežinojo. Kaip sakė E., vestuvės turėjo įvykti vasaros pabaigoje. Pinigus E. turėjo grąžinti maždaug po mėnesio laiko. Po mėnesio E. pinigų negrąžino. Kai jis atėjo pas E. apsikirpti, ji sakė, kad yra problemų dėl pinigų ir paprašė palaukti. Jis atsakė, kad gali palaukti, tačiau kilo įtarimas kad kažkas yra ne taip. Po pusmečio E. pasakė, kad ją apgavo. Porą kartų E. skambino dėl apsikirpimo, ji minėjo, kad dabar yra išvykusi, vieną kartą buvo Lenkijoje, kitą kartą Čekijoje. Kirpykloje E. užsiminė, kad nori įsigyti naują automobilį. Po dviejų - trijų dienų paskambino E. ir pasakė, kad jos būsimas vyras nori su juo pakalbėti dėl automobilio, kurį norėjo pirkti, tai buvo vienintelis kartas kai jis šnekėjo su K. L.. Jis pasakė, kad automobilis kainuotų apie 10 tūkstančių eurų pigiau. Sakė, kad pagalvos, tačiau vėliau įsigijo naują automobilį. Kaltinamojo nėra matęs, jam pretenzijų neturi. Nežino ar telefonu kalbėjo būtent su K. L.. Kad E. grąžintų pinigus, neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.

Liudytoja J. B. parodė, kad K. L. yra jos sūnus. Gal prieš 1,5 - 2 metus, sūnaus prašymu, banke Swedbank savo vardu atidarė sąskaitą ir sūnui perdavė visus duomenis, slaptažodžių generatorių. Antstoliai areštavo K. L. sąskaitą, todėl jis negalėjo savo vardu turėti sąskaitos. Ji turėjo už kelis daiktus mokėti lizingo įmokas, sūnus atvažiuodavo ir padarydavo pavedimus iš jos pagrindinės sąskaitos. Vieną dieną paskambino mergina ir prašėsi atvažiuoti į svečius dėl K.. Paaiškino, kad į jos sąskaitą yra pervesti pinigai. Atvažiavo moteris, mergina ir vyras. Vyriškis prisistatė A. vardu. Mergina nieko nekalbėjo. Jie telefone rodė visokius vaizdelius, rodė sūnaus parašą, sakė, kad yra skolingas, kad už žoliapjovę pinigai pervesti į jos sąskaitą. Ji paklausė, kodėl jie anksčiau neatvažiavo bei paaiškino, kad jos sąskaitą pilnai valdo jos sūnus K. L.. Rodė vekselį, kad K. L. skola 100000 Lt. Pasakė, kad žino, kad sūnus turi šeimą, mažą vaiką, nenori jam kenkti, žino, jog ji turi žemės sklypą, todėl už skolą prašė perrašyti žemės sklypą. Sakė geruoju arba mes jį supakuosim. Ji pasakė, kad turi pasikalbėti su sūnumi, nes tokių sprendimų negali priimti. Sūnui pasakė, kad jeigu jis yra skoloje, kad imtų tą sklypą, kad padės jam. Jis pasakė kad nėra tiek daug skoloje. A. parašė SMS žinutę, kad veiksnus tas susitarimas, jei tik sūnus sutiks. Po to, ji nebeatsiliepė į skambučius. Jie dar kartą buvo atvažiavę ir pradėjo jai grasinti, kad bus blogai ne tik jos sūnui bet ir jai pačiai. Jai 56 metai ir tokių grasinimų nėra sulaukusi. Prasidėjo mašinų blokavimai, skambinimai sūnaus žmonai, važiavo vyrai, sakė, kad perpirko vekselį, kad susiras jos sūnų. Kai parašė pareiškimą Gargžduose, visa tai pasibaigė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo atvažiavęs tik A. P., sūnus prašė nekišti tos merginos, kuri buvo atvažiavusi su A. P., todėl nesakė, kad kartu su A. P. buvo atvažiavusi ir mergina. Po visko sūnus atvežė jos banko prisijungimo slaptažodžių generatorių ir mokėjimo kortelę. Manė, kad sūnus susitvarkė savo gyvenimą, turi sutuoktinę, kuri turi savo verslą, jis ten taip pat dirba. Žinojo, kad sūnus daug kartų teistas.

Liudytoja Y. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Teisme paaiškino, kad ji nežinojo, kas vyksta. Tyrėja nepaaiškino, dėl ko pradėta byla. Žino tik tiek, kiek kalbėjo per „Facebook“ su E. P., kuri jai rašė, kad ji gyveno su jos vyru 4 mėnesius, ir jis išviliojo iš jos pinigus. E. P. su kitais asmenimis ją pasigavo prie banko, pasakė, kad ji nieko nežino, kas darosi, užstatė jos mašiną, klausė kokias čia „varkes“ su vyru darote. Liepė grąžinti pinigus, kuriuos K. L. paėmė, klausė kur laiko pinigus, kur juos paslėpė banke, ar po pagalve. Iš tikrųjų ji nežinojo, kas vyksta. Vyras dirbo jos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įdarbintas pusei etato. Vyro atlyginimas buvo minimumas, jos atlyginimas panašaus dydžio. Pajamų pragyvenimui užtekdavo, užtekdavo vyrui ir į kazino nueiti palošti. Važinėdavosi įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis, už kurą nereikėdavo mokėti. Fabrikas pastatytas ant nuosavos žemės. Tiek ji, kaip savininkė, tiek vyras galėjo iš įmonės sąskaitos nusiimti pinigų. Pragyvenimui visi pinigai ėjo iš įmonės sąskaitos. Pas K. L., tiek pas ją piniginėje visada būdavo po 100-200 litų. Nuo rugsėjo iki sausio mėn. būna labai daug grynų pinigų, nes prasideda jos įmonėje eglučių gamyba, yra daug užsakymų, žmonės atsiskaitinėja grynais. Rugsėjo mėnesį daug užsakymų yra vėlinių proga. Ji paliko autobusiuką prie banko ir nuėjo prie bankomato. Kai grįžo, jos automobilis buvo užstatytas. Tie žmonės pavažiavo galu ir užkabino automobilį. Iš jų žodžių žino, kad vyras yra skoloje. K. L. sakė, kad nėra tiek daug skoloje, nes pirko kažkokias padangas, žoliapjovę. Apie kitus nukentėjusiuosius šioje byloje nežino. Žino, kad jos anyta atidarė sąskaitą banke ir davė K. L. naudotis jos kortele bei slaptažodžių generatoriumi. K. L. dirbdavo darbe, būdavo namuose, o jei kur išvykdavo, visuomet pasakydavo, kur vyksta. Kai iš E. P. sužinojo, kad K. L. su ja draugavo ir siūlė susituokti, jai buvo šokas. Būtent dėl to ji su E. P. pradėjo susirašinėti. E. P. pasakė, kad K. L. visą birželio mėnesį buvo su ja dieną ir naktį. O ji žino, kad K. tuo laiku atlikinėjo administracinį areštą areštinėje. E. A. jai irgi skambino 1 kartą ir sakė, kad K. L. su ja gyveno ir piršosi. Ji pareiškė, kad eis pas antstolę ir jai atiteks jos verslas, nes K. jai skoloje. Kad K. L. buvo teistas, ji žinojo, tačiau už ką, nežino, K. L. sakė, kad buvo teistas paauglystėje. Kad teistas 15 kartų, ji nežinojo. Kad K. L. viliojo pinigus, nežinojo.

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 337 matyti, kad E. A. 2013-06-04 į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB pervedė 540 litų (1 t., b.l. 25).

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo išrašo matyti, kad 2013-06-12 iš E. A. sąskaitos, esančios banke Swedbank AB, E. A. išmokėti 200 litų ir 100 litų (1 t., b.l. 26-27).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 338 matyti, kad E. A. 2013-06-13 į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB pervedė 850 litų (1 t., b.l. 28).

Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų nedavė. Byloje pateikė paaiškinimą, kuriame jis paaiškino, kad G. K. pažįsta nuo 2011 metų. Su juo buvo tik dalykiniai santykiai. 2014-04-07 iš jo pasiskolino 11000 litų, taip pat jis į nurodytą jo sąskaitą pervedė 4000 litų ir 600 litų. Skolą norėjo grąžinti bet tuo metu G. K. gulėjo ligoninėje ir pasakė, kad skolą galės grąžinti vėliau. Po kelių dienų, G. K. pareikalavus pinigų, jis pasakė, kad šiuo metu neturi ir pažadėjo artimiausiu laiku grąžinti. Pasirašė paskolos raštelį. Kitą dieną, G. K. jis grąžino visą skolą, o jis prie jo akių suglamžė paskolos raštelį ir išmetė į šiukšlių dėžę. Vėliau jis G. K. pasiūlė įsigyti porą automobilių, nurodė, kad bus reikalingi rankpinigiai ir kad 1600 eurų pervestų į jo nurodytą sąskaitą. G. K. pervedė 4000 litų ir 1699 litus. G. K. atsisakius siūlomų automobilių, jis pervestus pinigus jam grąžino. Po to dar ne kartą su G. K. vykdė bendrus pirkimus/pardavimus. G. K. dirbo kelių policijoje ir nuolat jo reikalavo duoti kyšį, dėl ko jo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl G. K. pateiktas kaltinimas yra siekis jam atkeršyti.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad su K. L. susipažino kaip su automobilių ir nekilnojamo turto prekeiviu bei specialiųjų tarnybų darbuotoju. K. L. jo paprašė paskolinti pinigų, kad sumokėtų muitą už automobilius, kuriuos veža į Ukrainą. 2014 m. balandžio mėn. 7 d. jam paskolino grynais 11 000 litų grynais. Sakė, kad pinigus grąžins balandžio 24 d. Kitą dieną, t.y. 2014-04-08 K. L. susisiekė su juo telefonu ir paaiškino, kad skambina iš Lenkijos - Ukrainos pasienio, pasakė, kad pritrūko pinigų muitui sumokėti, todėl negali nei įvažiuoti, nei išvažiuoti, paprašė paskolinti 4600 litų bei pervesti į įmonės buhalterės sąskaitą banke Swedbank. Po to, K. L. paskambino ir pasakė, kad nori grąžinti pinigus. Tuo metu jis gulėjo ligoninėje, jam buvo lūžusi koja, atlikta operacija, todėl pasakė, kad nėra kur skubėti, kad kai jį išleis iš ligoninės, tuomet ir atsiims pinigus. Kai išėjo iš ligoninės, 2014-04-23 susitiko su K. L., jis pinigų neturėjo. Pasakė, kad pinigus investavo, jo atsiprašė, pavaišino arbata. K. L. jam pasiūlė pasirašyti skolos lapelį. Tą pačią dieną išsikalbėjo, kad nori pirkti automobilį, K. L. pasiūlė jam padėti. Atsiuntė automobilio nuotraukas elektroniniu paštu. Sutiko nupirkti 2 automobilius. Avanso neprašė, nes prisiminė, kad yra skoloje. 2014-04-26 K. L. jam paskambino ir pasakė, kad yra Vokietijoje, kad autovežyje yra 7 automobiliai. Sakė, kad už savo automobilius sumokėjo, o už jam perkamus automobilius pritrūko pinigų - apie 1600 eurų ir jei jis neperves tų pinigų, pardavėjas autovežio nepaleis. Paprašė pervesti 1600 eurų į jo buhalterės sąskaitą. Praėjo kiek laiko automobilių nebuvo. K. L. į skambučius neatsakinėjo. Tinklalapyje www.autogidas.lt jis rado parduodamus tuos pačius automobilius, kurių nuotraukas siuntė jam K. L.. Suprato, kad yra apgautas. 2014-07-29 K. L. paprašė atsiųsti jo sąskaitą, nes norėjo atsiskaityti, tačiau iki šiol pinigų negrąžino Sakė, kad grąžins, bet tuščias reikalas. K. L. jam padarė 21299 litų žalą. Skolos lapelis yra byloje. Net neįtarė, kad gali apgauti, jis sakė, kad yra specialiųjų tarnybų darbuotojas. Jo pažymėjimo nematė. Pasirodo visi jam yra skoloje. Kur susipažino, tiksliai neprisimena, ar klube „Martini“, ar darbe susipažino. Dirbo kelių policijoje. Dabar pensijoje yra. K. L. įmonės buhalterės pavardė B.. Civilinį ieškinį palaiko.

Iš 2014-04-08 mokėjimo nurodymo matyti, kad G. K. pervedė 4000 litų į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB (1 t., b.l. 167).

Iš 2014-04-09 mokėjimo nurodymo matyti, kad G. K. pervedė 600 litų į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB (1 t., b.l. 168).

Iš 2014-04-26 mokėjimo nurodymo matyti, kad G. K. pervedė 4000 litų ir 1699 litų į J. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB (1 t., b.l. 169).

Iš 2014-04-23 paskolos raštelio matyti, kad K. L. iš G. K. pasiskolino 15600 litų (1 t., b.l. 170 ).

Iš telefono sms žinučių susirašinėjimo, matyti, kad K. L. susirašinėja su G. K. apie automobilių ir pirkimą ir pinigus (1 t., b.1. 157).

Automobilių fotonuotraukos, kurias G. K. atsiuntė K. L. (1 t., b.1. 158-166).

III epizodas

Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų nedavė. Byloje pateikė paaiškinimą, kuriame jis paaiškino, kad 2014 m. pavasarį jis susipažino su E. P.. Ją nuolat automobiliu pasiimdavo iš namų ir parveždavo atgal. Tikslios datos neatsimena, E. P. paprašė, kad jis – K. L., ją užtartų prieš jos tėvą A. P., t.y. pasakytų, kad jis pasiskolino 1900 litų, nors šiuos pinigus E. P. buvo pasiėmusi iš savo tėvo ir išleidusi savo reikmėms. Nuo pažinties dienos su A. P. jis matydavosi kiekvieną dieną. Jis kreipdavosi į jį su prašymais nupirkti tai viena, tai kitą daiktą. Jos tėvas - A. P. paprašė nupirkti automobiliui padangas, jis pasakė, kad neturi pakankamai lėšų, todėl A. P. į jo nurodytą sąskaitą pervedė pinigus. Padangos kainavo apie 8000 litų, trūkstamą pinigų sumą jis pridėjo iš savo lėšų. Vasarą A. P. paprašė nupirkti žoliapjovę, už kurią taip pat pervedė pinigus į jo nurodytą sąskaitą. Žoliapjovė kainavo 3000 litų. Paskui dar jam pirko briketus, už kuriuos A. P. pervedė pinigus bei plovimo mašiną, kurią pirko iš savo asmeninių lėšų. Iš E. P. kalbos suprato, kad E. P. jiems buvo pasakiusi, kad jie yra pora ir ateityje planuoja sukurti šeimą. Pasakė E. P., jog ji pasakytų tėvams, kad visa tai išsigalvojo, tuomet ji labai įsižeidė ir pagrasino, kad viso šito neatleis. Kitą dieną iš A. P. sulaukė grasinimų, buvo užpultas Gargžduose, Klaipėdos gatvėje, kai buvo kartu su žmona ir mažamečiu vaiku. Bijodamas dėl artimųjų sveikatos, taranuodamas A. P. automobilį, išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Po šio įvykio dar ne kartą iš A. P. ir E. P. sulaukė grasinimų, kad su juo susidoros, reikalavo grąžinti „neva“ pasiskolintus pinigus. Paskui buvo nuvežtas pas P. į namus, kur grasinant fiziniu susidorojimu, jis buvo priverstas pasirašyti paprastąjį vekselį. Dėl šio įvykio su pareiškimu kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. P. šeima kartu su nepažįstamais asmenimis su pasirašytu paprastuoju vekseliu 100 000 litų sumai bandė iš jo mamos J. B. išreikalauti, kad už tariamą skolą, ji atiduotų savo žemės sklypą. Minėtas vekselis už daug mažesnę sumą buvo parduotas tretiesiems asmenims.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį jo dukra E. P. susipažino su vaikinu, kuris prisistatė policininku K. L.. Vėliau sužinojo, kad tai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. susipažino su K. L. per savo dukrą E.. Jie kaip ir draugavo. Prasidėjo nuo to, kad jam reikia pinigų. Skolinosi po 5000 litų, 10000 litų. Sakė, kad pinigų reikia verslui su automobiliais. Pasitikėjo žmogumi ir K. L. perdavė daug pinigų. Dėl daiktų, tai K. L. buvo nupirkęs naujas automobilio padangas, už jas jam buvo nuskaičiuota nuo skolos. Po to, dar draugui padangas nupirko, bei nupirko žoliapjovę, kercherį. K. L. draugavo su jo dukra, todėl juo pasitikėjo. Neprašė, kad jis parodytų pasą. Sakė jei bėda, padės. Tai pirmas žmogus, kuriam skolino pinigus, dabar pasimokė, daugiau pinigų neskolins. Pavedimus darė į buhalterės į B. sąskaitą. K. L. sakydavo, kad vilkikas sugedo, reikia pinigų. Nelabai gilinosi dėl ko reikėjo tų pinigų. Buvo perduoti pinigai ir per dukrą, ir tiesiogiai. Pinigų su jo dukra kartu neleido. Visi pinigai buvo duodami K. L. motyvuojant dėl verslo su automobiliais. Po to, tiek jis pats, tiek jo dukra pamatė K. L. automobilį Lietuvoje, nors jis sakė, kad yra užsienyje. Dukra su drauge irgi matė K. L. mašiną Lietuvoje. Kai sužinojo, kad K. L. apgaudinėja, susipykę dar nebuvo. Namuose bežiūrint krepšinį, K. L. pasiūlė pasirašyti vekselį, kadangi buvo ne maži pinigai. Kitą dieną vekselį perrašė, nes buvo blogai parašyta pavardė. Pasirašyti vekselį niekas jo nevertė. Vėliau sužinojo, kad tokios buhalterės B. nėra, kad tai jo motina. Jam padaryta 110000 litų turtinė žala, civilinį ieškinį palaiko. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Liudytoja E. P. parodė, kad K. L. išviliojo iš jos tėvų pinigus. Su K. L. susipažino per vieną bendrą pažįstamą mieste. Sakė, kad dirba policijoje, prisistatė K. L.. Įgavęs šeimos pasitikėjimą, išviliojo pinigus. K. L. gyveno pas ją nuo balandžio pradžios iki liepos galo. Ji draugavo su K. L., jis siūlė jai susituokti. Liepos mėnesio pabaigoje sužinojo, kad jis turi žmoną. Suprato, kad jis meluoja. Sakė važiuoja vienur, o jį matydavo kitur. Jis būdavo Lietuvoje, o sakydavo, kad važiuoja į Lenkiją. K. L. sakė, kad dirba policijoje, kad turi ilgas atostogas ir tuo laiku pardavinėja automobilius. Matė automobilius, bet nežino ar automobiliai jo. Jokių sandorių nematė. Dažnai būdavo pas ją namuose. Pas K. L. tėvų nebuvo, žadėjo supažindinti vėliau. Tėvai K. L. skolino pinigų įvairiom jo priežastim. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Iš 2014-08-01 paprastojo vekselio matyti, kad K. L. pagal šį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigoja A. P. sumokėti 110 000 litų sumai (1 t., b.l. 180).

Iš 2015-02-20 CD garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad E. P. kalbasi su K. L., šis jai priekaištauja dėl važinėjimosi su Pauliumi, priekaištauja dėl parašyto pareiškimo ant jo, grasina ant jos parašyti pareiškimą ir kad jai iškels bylą už narkotikų vartojimą. Nurodo, kad neturi iš ko skolos grąžinti ir kad pinigus leido kartu su ja. (1 t., b.l. 187-189).

IV epizodas

Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų nedavė. Byloje pateikė paaiškinimą, kuriame jis paaiškino, kad 2013 m. rudenį, tikslios datos nepamena, E. A. paprašė jos draugei J. M. padėti įsigyti automobilį, panašų į jo automobilį „Audi A6“ 2006 metų, kurio vertė tuo metu buvo 40 000 litų. Susitikęs su J. M., išklausė jos pageidavimus dėl automobilio ir sutarė, kad jeigu tokio automobilio jai nesuras, tai ji galės nupirkti jam priklausantį automobilį. Taip pat pasakė, kad jam bus reikalingi 2000 eurų rankpinigiai. Tiek pinigų ji su savimi neturėjo, todėl buvo sutarta, kad 6900 litų Jūratė perves į jo nurodytą sąskaitą, kuriuos ir pervedė. Su J. M. nuolat palaikė ryšį ir kalbėdavo apie automobilius. Kad J. M. būtų davusi E. A. pinigų už automobilį, nei karto nebuvo užsiminusi. 2013-11-29 jis buvo iškviestas į Gargždų policijos komisariatą pas ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūną, kuris pasakė, kad jeigu jis neatsiskaitys su J. M., tai jį supūdys kalėjime. Pareigūnui jis paaiškino, kad iš J. M. gavo tik 2000 Eur rankpinigių ir kad jei nori įsigyti jo automobilį, turi dar sumokėti 33100 litų. Pareigūnas nurodė, kad iš J. M. jis gavo 20800 litų. Nuo tokios naujienos jis buvo šokiruotas. Į policijos komisariatą buvo iškviesta J. M.. Ji paaiškino, kad 13800 litų per du kartus padavė E. A., t.y. 7000 litų ir 6800 litų. Tuo metu jis su E. A. nebendravo. Paskambino jai telefonu, E. prisipažino iš J. M. gavusi 13800 litų, nes jai labai reikėjo pinigų, o J. M. nurodė, kad tie pinigai reikalingi automobiliui. Tada E. A. paprašė, kad jis prisiimtų šią skolą sau, o pinigus žadėjo grąžinti artimiausiu laiku. Pareigūnui jo atžvilgiu darant psichologinį spaudimą, jis sutiko nuvažiuoti pas notarą, kur pasirašė paskolos raštelį 20800 litų sumai.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad su K. L. susipažino savo buvusiam darbe, kuriame dirbo su E. A.. Jis buvo jos klientas. Po trumpo laiko, K. L. pradėjo bendrauti su E. A.. Pateikė save kaip įtakingą verslo žmogų. Prie jos visada atsakinėdavo į skambučius, tvarkydavo verslo reikalus, minėjo, kad turi priėjimą prie policijos, dirba su automobiliais. Jis lankydavosi darbe kaip klientas, palaikė draugiškus santykius. Po to sužinojo, kad jis pasipiršo E.. Ji su K. L. ir E. bendravo ir po darbo, laisvalaikiu. Pasitikėjo juo, kadangi jis pasipiršo E. ir ruošėsi ją vesti, manė, kad E. žino kas jis per žmogus. Kaip K. L. sužinojo, kad ji žada pirkti kitą automobilį, nežino. Jis atvažiavo į kitą grožio saloną, kuriame ji dirba, bei pasiūlė susitikti, atsigerti kavos. Pasakė žinąs, kad ji nori pirkti automobilį, paklausė kodėl nesikreipia į jį pagalbos. Ji atsakė, kad dar nepardavė seno automobilio ir apie tai pagalvos. K. L. domėjosi kokį automobilį ji nori pirkti, už kokią sumą. Tuomet prasidėjo intensyvi ataka, kaip ją įtraukti į tai, kad pas jį pirktų automobilį. Jis skambino draugams, klausė, kokius jie turi automobilius, kokius parvarė į Klaipėdą, kokius automobilius turi Vokietijoje. Po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad yra „Audi A6“ automobilis Vokietijoje, įtikino, kad neblogas variantas, yra šiek tiek daužtas, todėl pigiai parduodamas. Ilgai diskutavo, ji pasakė, kad gyvena viena su dukra ir neturi tiek pinigų, tačiau jai labai reikalingas automobilis. Visa tai žinodamas, K. L. pasakė, kad jei neturi dabar pinigų, jis paskolins tą dalį pinigų kurios trūks automobilio įsigijimui, rodė automobilio nuotraukas ir prašė apie tai nesakyti E.. Kad K. L. nupirktų minėtą automobilį ir parvarytų iš Vokietijos, sutiko. Jis paskambino iš Vokietijos, pasakė, kad yra tas automobilis, yra žmonės kurie nori pirkti, ir jei ji nori minėto automobilio, reikia labai greitai pervesti avansą 7000 litų. Nuvažiavusi į banką, ji iš savo sąskaitos pervedė 7000 litų į J. B. sąskaitą. Ji nežinojo, kad tai jo motinos sąskaita. Po savaitės paskambino ir pasakė, kad parvarė automobilį, jis yra Vilniuje, Audi centre „(duomenys neskelbtini)“ ir kad remontuojama. Kitą dieną susitiko, K. L. pasakė, kad remontui reikia dar pinigų. 2013-10-14 Gargždų mieste, prie „Swedbank“ Klaipėdos gatvėje, K. L. automobilyje, jam į rankas perdavė dar 7000 litų. Tą pačią dieną ji turėjo išskristi atostogų. K. L. pasakė, kad kai grįš iš atostogų, automobilis jau bus sutvarkytas. Grįžusi iš atostogų, paskambino jam, K. L. nekėlė ragelio, kitą dieną parašė sms žinutę, kad yra Vokietijoje, kad užstrigo su automobilio dokumentais. Po to tempė laiką, aiškino, kad negauna detalės mašinai, kad dokumentų neparsivežė, sutartį ne taip sudarė, kad į Lenkiją važiavo detalės parvežti. Paskui kokias 2 savaites iš viso dingo, neatsakinėjo nei į skambučius, nei į sms žinutes. Gal rudeniop parašė sms, kad pateko į avariją, kad negali grįžti, kad apie tai pasakytų E.. Taip laimėjo dar laiko. Prižadėjo grįžti, po kelių dienų paimti tralą ir parvaryti į Klaipėdą automobilį. Galų gale paskambino dieną prieš tai, pasakė, kad rytoj tokiu tai laiku, tokioj tai vietoje ji galės pasiimti automobilį. Ateina ta diena jam prisiskambinti neina, jos telefonas užblokuotas, tuomet suprato kad yra kažkas ne taip. Paskambino E., kadangi jie dar buvo kartu, planavo vestuves, paklausė kur K., ji atsakė, kad turi jai paskambinti per Skype. Po to K. L. per E. pasakė, kad ji turi dar duoti 6800 litų dėl automobilio reikalų. Su E. susitiko prie Swedbank ir ji atidavė jai paskutinius 6800 litų, kuriuos E. turėjo nuvežti į Vilnių, perduoti meistrui, kad atsiskaityti už remontą. E. sakė pati matė tą automobilį, „Audi“ centre, Vilniuje. Sakė, po kelių dienų grįš K. L. ir parvarys jos automobilį. Praėjo laikas niekas ragelio nekėlė. Gargžduose policijoje parašė pareiškimą, jai parodė K. L. nuotrauką. Kitą dieną skambino E., K., tačiau ji nekėlė ragelio. Nuvažiavusi, prie darbo pamatė E. su K.. A. E. paklausė kodėl ant K. policijoje parašė pareiškimą. Ji teigė, kad pati tą mašiną mačiusi. Pasakė, kad K. L. supykdė, todėl jis automobilį nuvežė į Lenkiją. E. pradėjo pykti ant jos, šaukti. Pasakė, kad jei ji nebenori automobilio, tai K. L. pasirašys vekselį. Už valandos paskambino iš Gargždų policijos ir liepė atvažiuoti. Kai nuvažiavo, K. L. jau buvo policijoje su advokatu. Dėl 20700 litų (5995,13 eurų) nuvažiavo pas notarę pasirašyti vekselio. Civilinį ieškinį palaiko. Vekselis perduotas vykdymui antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Liudytoja E. S. (Adamonytė) parodė, kad su K. L. susipažino 2013 metais, tikslios datos nepamena. Jis prisistatė policijos pareigūnu bei paaiškino, kad turi savo verslą – perka-parduoda automobilius, veža juos iš užsienio, taip pat, kad bendradarbiauja su Ukrainoje ir Vokietijoje esančiomis įmonėmis, kad turi ten gerus ryšius. Juo tėvų niekada nematė. Jis minėjo, kad jo motina gyvena Vilniuje, kad dirba LR Seime Finansų ministerijoje kažkokia patarėja. Apie savo tėvą jis minėjo, kad jis taip pat dirba LR Seime, tačiau kokiose pareigose jau nepamena. Jo namuose niekada nebuvo, jis vengė ten ją kviesti, sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Artimai bendravo, jis kalbėjo apie jų vestuves, pats piršosi, tačiau dokumentus nebuvo padavę į Metrikacijos skyrių. Jis labai skubėjo su vestuvėmis, pats nurodydavo datas, tačiau po to perkeldavo, sakydamas, kad atsirado problemos Ukrainoje, todėl jo verslas žlunga, dėl tos priežasties reikia palaukti su vestuvėmis. K. L. turėjo apie 5-6 telefonus su skirtingais numeriais, šiuo metu negali jų nurodyti, nes praėjo daug laiko. Jis nešiodavo kartu su savim visus tuos telefonus, sakydavo, kad tai yra darbiniai, dažnai atmesdavo skambučius. 2012 m. – 2013 m. ji dirbo kartu su J. M. „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), o Jūratė dirbo (duomenys neskelbtini). K. L. ateidavo į „Pramogų banką“, dažnai palikdavo daug arbatpinigių visoms merginos, taip sudarydavo vaizdą, kad jis yra turtingas verslininkas, pats pasakojo apie tai, kad jis yra labai įtakingas verslininkas. Kiek žino, pati J. jo paprašė padėti jai nupirki automobilį maždaug už 20 000 Lt. Tai buvo, jeigu neklysta, 2013 m. rugsėjo mėn. K. L. tada vienu metu žadėjo parvežti iš Vokietijos keliems žmonėms automobilius, taip pat ir J.. Ji pati tik nuotraukoje matė J. automobilį „Audi“, K. L. parodė tą nuotrauką ir įtikino, kad tai J. automobilis, kad jis jau yra Vilniuje, kad jis yra remontuojamas, ir tai pat paprašė jos paimti iš J. likusią dalį pinigų, t.y. 6800 Lt. Pasakė, kad jis šiuo metu yra užsiėmęs, o ji turi paimti tuos pinigus ir tą pačią dieną, kai jis atsilaisvins, kartu su juo važiuos į Vilnių ir parveš J. jos automobilį. Ji pilnai pasitikėdama K. L., susitiko su J. „Swedbanke“ prie p/c „Akropolis“. J. padavė jai 6800 Lt ir paprašė pasirašyti ant lapelio, kurį ji buvo jau surašiusi, ten buvo užrašyta, kad J. jai perduoda tuos pinigus, jai reikėjo tik pasirašyti, ką ji ir padarė. Paėmusi iš J. pinigus, paskambino K. L. ir pasakė, kad J. padavė pinigus. Jis atvažiavo pasiimti ją prie p/c „Akropolis“, ji padavė jam tuos pinigus jo automobilyje „Audi 6“ juodos spalvos. Tačiau K. L. pasakė, kad dabar kartu su ja į Vilnių nevažiuos, nes turi reikalų ir paėmęs J. pinigus išvažiavo. Žadėjo paskambinti kai atsilaisvins, tačiau tą dieną parašė SMS, kad jos į Vilnių negalės pasiimti, nes turėjo savo reikalų ir jau yra kažkur kitur išvažiavęs. J. automobilis nebuvo atvežtas. K. L. visą tą laiką aiškino, kad viskas taip ilgai vyksta dėl to, kad iš pradžių tralas Lenkijoje sulūžo, po to tas J. automobilis buvo ilgai remontuojamas. Suprato, kad K. L. yra aferistas. Po kurio laiko J. sužinojo iš kitų žmonių, kad K. L. apgavo Gargžduose kitą merginą. Dėl to visi kartu ir kreipėsi su pareiškimais į policiją. Viena ji bijojo kreiptis, nes jis ir ją apgavo, o kai ji griežtai pareikalavo savo pinigų (ir tų, kuriuos paskolino iš G. D.), K. L. pagrasino, kad jis ją „pakiš“, kad jos namuose ras narkotikų, ją pasodins į kalėjimą ir jos vaikas link našlaitis. Patikslino, kad 2014-12-13 ji ištekėjo, pakeitė pavardę.

Iš 2013-11-29 neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad K. L. pagal šį paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigoja 2013-12-29 J. M. sumokėti 20800 litų (1 t., b.l. 195).

Iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke Swedbank AB, išrašo matyti, kad į šią sąskaitą buvo pervesti pinigai : 2013-06-04 E. A. pervedė 540 litų (skola), 2013-06-13 E. A. pervedė 850 litų (skola), 2013-09-24 J. M. pervedė 6900 litų (už Audi A6 2006 metų 8 mėn. automobilį), 2014-04-08 G. K. pervedė 4000 litų (paskola 2014-04-07), 2014-04-09 G. K. pervedė 600 litų (paskola 2, 2014-04-08), 2014-04-26 G. K. pervedė 4000 litų ir 1699 litų (paskola 3, paskola 4, 2014-04-26); 2014-05-20 A. P. pervedė 6500 litų (už deklaraciją Galkomplekt), 2014-07-08 A. P. pervedė 2300 litų (už padangų komplektą) (1 t., b.l. 38-41, 56, 71-73).

Iš banko Swedbank AB pateiktų fotonuotraukų matyti, kad K. L. iš bankomatų nusiiminėja pinigus (1 t., b.l. 42-53, 57-67).

Iš Lietuvos antstolių rūmų pateikto rašto matyti, kad antstolių žinioje yra vykdomos 45 vykdomosios bylos, dėl išieškojimo iš K. L. (2 t., b.1. 60-70).

I epizodas

K. L. apgaule savo naudai įgijo 3385,66 eurų (11690 litų) E. S. (A.) priklausančio turto. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusiosios turtą pasireiškė netikrų duomenų apie savo asmenybę pateikimo, kad yra pareigūnas, dirbantis policijoje, apie dalyvavimą automobilių perpardavimo versle, apie nesisekantį verslą, melagingą ketinimą ją vesti bei tikrųjų savo ketinimų nuslėpimu. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusiąją E. S. (A.) dėl turto - 3385,66 eurų (11690 litų) perleidimo.

Pažymėtina, kad viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

Kaltinamasis K. L. nepripažino savo kaltės, teigdamas kad nukentėjusiosios neapgavo ir nenorėjo apgauti. E. prašymu nuolat jai duodavo pinigų, paskolino jai 2000 litų, todėl grąžindama pasiskolintą pinigų sumą ji per du kartus į jo nurodytą sąskaitą pervedė pinigų sumas, tačiau skoloje liko dar apie 600 litų. E. A. nėra jam davusi ar skolinusi 10 000 litų. Nurodė, kad E. A. jam keršija už tai, kad nesutiko kartu su ja gyventi. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos tyrimo metu ištirtų įrodymų, nukentėjusiosios suklaidinimo faktas akivaizdus. Nukentėjusioji E. S. (A.) tiek ikiteisminio, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad buvo įsitikinusi, jog K. L. dirba policijoje, kad verčiasi automobilių perpardavimu bei patikėjo jo ketinimu ją vesti, nes planavo vestuves. Patikėdama, kad K. L. Lenkijoje pateko į avariją į jo nurodytą sąskaitą pervedė 540 litų, vėliau, paprašius pinigų, ji Vilniuje bankomate nuėmė ir K. L. perdavė 300 litų, paskui jo prašymu į jo nurodytą sąskaitą dar pervedė 850 litų, bei patikėjusi, kad K. L. kuria naują verslą, pasiskolino iš G. D. 10 000 litų, kuriuos taip pat perdavė K. L.. Nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja bendravo nemažą laiko tarpą, juos siejo daugiau nei draugiški santykiai, E. S. (A.) turėjo pagrindą pasitikėti K. L., taigi elgėsi pakankamai rūpestingai ir pateisinamai, o jos rodomas pasitikėjimas nešalina apgaulės požymio kaltinamojo veiksmuose buvimo. Nustatyta, kad kaltinamasis K. L. piktam panaudojo pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiosios. Šiuo atveju nukentėjusioji buvo įtikinta, kad kaltinamasis pradės sėkmingą verslą ir ją ves. Pasitikėjimu grįsti kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai nukentėjusiajai buvo garantas, kad kaltinamasis prievolę įvykdys, tačiau nukentėjusioji iki šiol pinigų iš kaltinamojo nėra atgavusi. Taigi visi šie kaltinamojo panaudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusiąją dėl turto – 3385,66 eurų (11690 litų) perleidimo. Nukentėjusiosios suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltinamajam. Priešingu atveju, žinodama tikrąsias aplinkybes, nukentėjusioji nebūtų davusi pinigų K. L.. Iš to darytina išvada, kad K. L. apgaulė buvo esminė. Nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., K. L. padarė tiesiogine tyčia: jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę, suvokė, kad tokiu būdu veikia siekdamas įgyti svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė.

II epizodas

K. L. apgaule savo naudai įgijo 6168,62 eurų (21299 litų) G. K. priklausančio turto. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusiojo turtą pasireiškė netikrų duomenų apie kaltinamojo dalyvavimą automobilių perpardavimo bei nekilnojamojo turto versle bei tikrųjų savo ketinimų nuslėpimu. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį G. K. dėl turto - 6168,62 eurų (21299 litų) perleidimo.

Kaltinamasis K. L. nepripažino savo kaltės, teigdamas kad nukentėjusiojo neapgavo ir nenorėjo apgauti. Su G. K. nuo 2011 metų juos siejo tik dalykiniai santykiai. Jis neneigia iš G. K. pasiskolinęs 15600 litų ir surašęs paskolos raštelį, bei parodė, kad grąžinus skolą, G. K. paskolos raštelį suglamžė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Taip pat pripažino iš G. K. už perkamus automobilius gavęs 4000 litų ir 1699 litų rankpinigių, kurie buvo pervesti į jo nurodytą sąskaitą, tačiau neįvykus sandoriui, šiuos pinigus grąžino nukentėjusiajam. Nurodė, kad G. K. pateiktas kaltinimas yra siekis jam atkeršyti už tai, kad dėl reikalaujamo iš jo kyšio buvo policijai surašęs pareiškimą. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos tyrimo metu ištirtų įrodymų, nukentėjusio asmens suklaidinimo faktas akivaizdus. Nukentėjusysis G. K. buvo įsitikinęs, jog K. L. verčiasi automobilių perpardavimu ir pargabenimu iš Vokietijos, todėl įtikintas, kad pinigai reikalingi sumokėti muitui už automobilius, kuriuos veža į Ukrainą, pasitikėdamas K. L., paskolino jam 11000 litų grynais. Gavęs pirmąją pinigų sumą – 11000 Lt, kaltinamasis ėmė piktnaudžiauti nukentėjusiojo pasitikėjimu ir reikalauti daugiau pinigų, K. L. teigdamas jog skambina iš Lenkijos – Ukrainos pasienio ir įtikinęs, kad jam pritrūko pinigų muitui sumokėti ir dėl to jis negali nei įvažiuoti, nei išvažiuoti, nukentėjusysis jo prašymu į nurodytą sąskaitą per du kartus pervedė 4600 litų sumą. 2014-04-23 nukentėjusiajam susitikus su kaltinamuoju ir pareikalavus grąžinti pasiskolintus pinigus, K. L. pasakė, kad pinigus investavo į sekantį automobilių pirkimą bei pats pasiūlė ir surašė paskolos raštelį 15600 litų sumai, nurodydamas pinigų grąžinimo terminą – sekančią dieną, t.y. 2014-04-24. Tą pačią dieną K. L. pasiūlęs nukentėjusiajam nupirkti ir iš Vokietijos parvaryti du automobilius. G. K. pasitikėjimą sustiprino ir tai, kad kaltinamasis į elektroninį paštą atsiuntė MMS žinutę su automobilių nuotraukomis, kurios kaip vėliau paaiškėjo, buvo paimtos iš tinklapio www.autogidas.lt. Po poros dienų, K. L. melagingai teigdamas, kad yra Vokietijoje ir autovežyje yra pakrauti 7 automobiliai, sakydamas, kad už savo automobilius sumokėjo, o už nukentėjusiojo perkamus automobilius pritrūko pinigų apie 1600 eurų ir jei nukentėjusysis neperves pinigų, pardavėjas autovežio nepaleis, paprašė šią pinigų sumą pervesti į J. B. sąskaitą. Taigi, pinigus 5699 Lt ir 1699 Lt, už perkamus automobilius, G. K. pervedė į kaltinamojo K. L. nurodytą sąskaitą, pagrįstai tikėdamasis, kad jo perduoti pinigai bus naudojami turto – automobilių nupirkimui. Šį nukentėjusiojo suvokimą sustiprino ir tai, kad kaltinamasis K. L. sistemingai rašydamas SMS žinutes iš užsienio valstybėse registruotų telefonų numerių, vaizdingai nupasakodavo savo veiksmus Vokietijoje, perkamų automobilių požymius, pagaminimo metus kainą ir kt. Nukentėjusiojo G. K. perduoti pinigai muito sumokėjimui, automobilių pirkimui, buvo naudojami kaltinamojo asmeniniams interesams tenkinti, todėl negalėjo užtikrinti sąžiningo susitarimo vykdymo ir sutarties šalių interesų apsaugos. Kaltinamojo K. L. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

III epizodas

K. L. apgaule savo naudai įgijo 31858,20 eurų (110000 litų) A. P. priklausančio turto. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusiojo turtą pasireiškė netikrų duomenų apie savo asmenybę pateikimo, kad yra pareigūnas, dirbantis policijoje, apie dalyvavimą automobilių perpardavimo versle, apie nesisekantį verslą, melagingą ketinimą vesti jo dukrą bei tikrųjų savo ketinimų nuslėpimu. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį A. P. dėl turto - 31858,20 eurų (110000 litų) perleidimo.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šiame straipsnyje nurodytos veikos dažnai susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. L. apgaule savo naudai įgijo didelės 31858,20 eurų (110000 litų) vertės A. P. turtą. Kaltinamasis melagingai informavo nukentėjusįjį A. P., kad dirba policijos pareigūnu, prisistatė (duomenys neskelbtini) pavarde, verčiasi automobilių pardavimo verslu, kad ketina vesti jo dukterį, įtikino A. P. perduoti jam 110000 Lt, kuriuos žadėjo investuoti į verslą, žinodamas, kad pinigų į verslą neinvestuos, jo dukters neves ir pinigų negrąžins.

Pažymėtina, kad viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

K. L. apgaule savo naudai įgijo 5995,13 eurų (20700 litų) J. M. priklausančio turto. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusiosios turtą pasireiškė netikrų duomenų apie jo dalyvavimą automobilių perpardavimo versle, apie galimybę Vokietijoje nupirkti pageidaujamą automobilį už žemesnę kainą pateikimu, turimą automobilių servisą bei tikrųjų savo ketinimų nuslėpimu. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusiąją J. M. dėl turto - 5995,13 eurų (20700 litų) perleidimo.

Kaltinamasis K. L. nepripažino savo kaltės, paaiškino, kad E. A. paprašė jos draugei J. M. padėti nusipirkti automobilį. J. M. norėjo automobilio „Audi A6“ 2006 metų, kurio vertė tuo metu buvo 40 000 litų. J. M. pasakė, kad jeigu tokio automobilio jai nesuras, tai ji galės nupirkti jam priklausantį automobilį. Taip pat pasakė, kad jam bus reikalingi 2000 eurų rankpinigiai. J. M. į jo nurodytą sąskaitą pervedė 6900 litų. J. M. perduotų pinigų 2027,34 Eur (7000 Lt) ir 1969,42 Eur (6800 Lt), iš E. A. negavo. Prisiimdamas E. A. skolą J. M. bei daromas policijos pareigūno psichologinio spaudimo, pasirašė paprastąjį vekselį 20800 litų sumai. Kaltinamojo K. L. manymu, tarp jo ir nukentėjusiosios J. M. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.