- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- eI3-9630-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00946-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento
- Advokatai
- Antanas Damulis
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos L. M. atstovui advokatui Antanui Damuliui, atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento atstovams Edgarui Acui ir Justinai Tylaitei,
2025 m. gegužės 12 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-1002/07-2024);
Šalies argumentai
2) panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir atsakovas, NVSC) 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (10-11 14.2.3 Mr) 2-46673 „Dėl sprendimo palikti paraišką gauti leidimą – higienos pasą nenagrinėta“ (toliau – ir Sprendimas);
3) įpareigoti atsakovą priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į NVSC su prašymu išduoti leidimą – higienos pasą (toliau – ir leidimas) Nr. 1-60450. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė raštą, kuriame prašė ištaisyti prašyme išduoti leidimą nustatytus trūkumus. Atsakovas rašte nurodė, kad patalpų, kuriuose numatoma vykdyti ūkinę – komercinę veiklą paskirtis (gamybos) neatitinka ūkinės – komercinės veiklos (grožio paslaugų veikla), kuriai prašoma išduoti leidimą. Paprašyta nurodyti patalpų, kuriuose bus vykdoma ūkinė – komercinė veikla indeksus pagal nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą ir pateikti patalpų kadastrinių matavimų bylos brėžinius ir eksplikacijas. Teigia, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. NVSC išsiuntė atsakymą ir pridėjo visus prašomus dokumentus.
Nurodo, kad atsakovas išnagrinėjęs nurodytus dokumentus priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė prašymą palikti nenagrinėtu. Pareiškėja teigia, kad nesutikdama su Sprendime išdėstytais argumentais, pateikė skundą Komisijai, kuriame jos prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėjos nuomone Komisija ir atsakovas netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ir Komisija ginčijimuose sprendimuose išskirtinai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Tačiau Reglamentas yra skirtas projektuotojams ir inžinieriams, todėl neturi nieko bendro su leidimų išdavimo tvarka bei patalpų naudojimu ne pagal paskirtį. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju reikėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytu teisiniu reguliavimu.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, jog normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuriuo nustatomi statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos. Tai statybos techninis reglamentas, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartas, techninis įvertinimas, metodiniai nurodymai, rekomendacija. Akivaizdu, jog Reglamentas nenustato patalpų naudojimo pagal paskirtį ar pan. tvarką.
Tuo tarpu Aprašas reglamentuoja, jog viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima vykdyti kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą. Akcentuoja, jog gamybinės patalpos yra priskiriamos negyvenamosios patalpų paskirties grupei, todėl remiantis Aprašo nuostatomis gamybos paskirties patalpose nedraudžiama užsiimti grožio paslaugų teikimo veikla.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos L. M. atstovas advokatas Antanas Damulis nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus, prašo skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog gavus prašymą išduoti leidimą, atsakingas darbuotojas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) įvertina ar kartu su prašymu pateikti visi Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai, ar pateiktos dokumentų kopijos nekelia abejonių dėl tikrumo ir t.t. Dokumentų tikrinimo metu buvo patikrintas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Patalpos) nekilnojamojo turto registro išrašas ir nustatyta, kad pareiškėja grožio paslaugų veikla ketina vykdyti gamybos paskirties patalpose.
Teigia, jog pareiškėja 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu buvo informuota, kad Patalpų paskirtis neatitinka ūkinės – komercinės veiklos, kuriai prašoma išduoti leidimą, todėl prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimams. 2024 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas pareiškėjos raštas, kuriame ji išdėstė savo poziciją, kodėl Patalpose gali būti vykdoma grožio paslaugų veikla, nepateikė trūkstamos informacijos, todėl buvo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjai pranešta, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punkto nuostatomis nuspręsta jos prašymą palikti nenagrinėtu.
Nurodo, kad VSPĮ 21 straipsnyje yra pateiktas sąrašas veiklos rūšių, kurioms vykdyti būtina turėti leidimą. Į šį sąrašą patenka ir grožio paslaugų teikimo veikla. Taisyklių 44 punkte nustatyta, jog vienas iš pagrindų neišduoti leidimo, kai patalpos, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, paskirties pogrupis neatitinka veiklos, kuriai prašoma išduoti leidimą. Taisyklėse nurodyta, jog statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Reglamentas yra skirtas tik projektuotojams ar inžinieriams bei neturi jokio ryšio su leidimu. Reglamento taikymo nagrinėjamu atveju pagrįstumą lemia Taisyklių 44.4 papunkčio blanketinė nuostata, jog statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Šią funkcija jis įgyvendina būtent per Reglamentą, todėl NVSC nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebuvo pagrindo nesivadovauti Reglamente nustatytu teisiniu reguliavimu.
Reglamente aiškiai nurodyta, jog pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius, o paslaugų paskirties pastatai, įskaitant grožio salonus, yra atskira negyvenamųjų pastatų kategorija. Tuo tarpu gamybos paskirties pastatai sudaro atskirą negyvenamųjų pastatų pogrupį ir pagal Reglamentą nėra laikomi kitos paskirties pastatais, kaip klaidingai pareiškėja bando teigti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog Patalpos yra gamybos paskirties, o tokia paskirtis nėra suderinama su grožio salonų veikla, todėl leidimas negali būti išduodamas.
NVSC atkreipė dėmesį, kad Aprašas reglamentuoja gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Remiantis Aprašo nuostatomis kirpyklų bei grožio salonų veikla gali būti teikiama viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos, gydymo ir sporto paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Taigi Aprašo nuostatos leidžia vykdyti grožio salonų veiklą kitos paskirties pastatuose, tačiau gamybos paskirties pastatai į šią kategoriją nepatenka.
Atsiliepimas
Atsakovės nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti leidimą, todėl Sprendimas yra teisėtas, o Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento atstovai Edgaras Acus ir Justina Tylaitė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. (10-11 14.2.3 Mr) 2-46673 „Dėl sprendimo palikti paraišką gauti leidimą – higienos pasą nenagrinėta“ bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-1002/07-2024), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į NVSC su prašymu išduoti leidimą. Prašyme pareiškėja nurodė, jog siekia vykdyti ūkinę – komercinę veiklą – grožio paslaugų veiklą (plaukų priežiūros paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos). Prašyme teigiama, jog grožio paslaugas planuojama teikti patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Atsakovas, įvertinęs minėtą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė pareiškėjai raštą Nr. (10-11 14.2.1 Mr) 2-35310 „Dėl trūkstamų dokumentų (kopijų) gauti leidimą – higienos pasą pateikimo ir (ar) nurodytų trūkumų ištaisymo“. Minėtame rašte atsakovas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad Patalpų, kuriuose numatoma vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, paskirtis yra gamybos, o tai neatitinka ūkinės – komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo. NVSC paprašė pareiškėjos patikslinti prašymą, nurodant patalpų, kuriuose bus vykdoma veikla, indeksus pagal nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą ir pateikti patalpų kadastrinių matavimų bylos brėžinius ir eksplikacijas arba jų kopijas. Raštu pareiškėja buvo informuota, jog per 10 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nepateikus trūkstamų duomenų bei informacijos, prašymas bus paliktas nenagrinėtu.
Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikė atsakymą į atsakovo 2024 m. rugsėjo 20 d. raštą. Pareiškėja kartu su atsakymu atsakovui pateikė Patalpos kadastrinių matavimų bylą ir nurodė, jog nesutinka su rašte padaryta išvada, kad Patalpos paskirtis neatitinka siekiamos vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, kuriai prašoma išduoti leidimą. Pareiškėja pabrėžė, jog vadovaujantis Aprašo nuostatomis kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla galima užsiimti ir kitos paskirties pastatuose ar patalpose.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir 2024 m. rugsėjo 24 d. atsakymą į siųstą raštą, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punkto nuostatomis buvo priimtas sprendimas palikti prašymą išduoti leidimą nenagrinėtu, nes per nustatyta terminą nebuvo pateikta trūkstama informacija susijusi su netinkama Patalpų paskirtimi.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendime padaryta išvada, 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė Komisijai skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NVSC priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2025 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21RE-(AG-1002/07-2024), kuriuo nusprendė Sprendimą pripažinti pagrįstu ir atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Komisija minėtame sprendime nurodė, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad teisės aktai draudžia vykdyti grožio paslaugų veiklą gamybos paskirties pastatuose ar patalpose, todėl pagrįstai paprašė pareiškėjos patikslinti prašymą išduoti leidimą, o pareiškėjai per nustatytą terminą nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog Patalpose gali būti vykdoma planuojama ūkinė – komercinė veikla, pagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-445-442/2024). Atsižvelgiant į anksčiau nurodyta konstatuotina, kad iš esmės nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Sprendžiant, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo išduoti leidimą, reikšmingas yra VSPĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis asmenų gyvenamosios aplinkos saugą. VSPĮ 21 straipsnio 4 dalyje yra išvardintos veiklos rūšys, kurioms vykdyti yra būtina gauti leidimą. Viena tokių veiklos rūšių, įtvirtintų VSPĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte, yra grožio paslaugų veikla (plaukų priežiūros paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos).
Žemesnės instancijos teismas
VSPĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje verstis veikla, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą - higienos pasą. Leidimo - higienos paso išdavimo taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Iš fizinio, juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti Taisyklėse nurodytų reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Taisyklėse nurodytą terminą nustatoma, kad tokius pačius ar iš esmės panašius reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir jų laikosi.
Prieš išduodant leidimą - higienos pasą įvertinama, ar pateikti tinkamai įforminti dokumentai, įrodantys teisėtą naudojimąsi patalpomis ir (ar) žemės sklypu, ir (ar) įranga, atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje, kurio metu patikrinama ir įvertinama, ar numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiklos rūšių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas ir sprendimas išduoti leidimą-higienos pasą priimamas Taisyklių nustatyta tvarka (VSPĮ 21 straipsnio 6 dalis).
Atvejus kada NVSC turi teisę atsisakyti išduoti leidimą reglamentuoja VSPĮ 21 straipsnio 7 dalis. Minėtos dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas – higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo - higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato aplinkos ministras.
Tuo tarpu Taisyklių 44.4 papunktyje nustatyta, kad leidimas – higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ numatytus atvejus. Statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato aplinkos ministras.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog asmenys, planuojantys vykdyti grožio paslaugų veiklą privalo iš NVSC gauti leidimą. Leidimų išdavimo tvarka yra nustatyta VSPĮ 21 straipsnyje bei Taisyklėse. Vienas iš pagrindų sudarančių pagrindą atsisakyti išduoti leidimą yra aplinkybė, kad ūkinę – komercinę veiklą ketinama vykdyti pastate ar patalpoje, kurios paskirtis neatitinka ketinamos vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, išskyrus išimtis nustatytas Apraše, o statinių paskirties grupės ir pogrupiai yra reglamentuoti aplinkos ministro priimtame teisės akte.
Iš teismui pateikto Patalpos nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad jos pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos. Atkreiptinas dėmesys, jog Reglamentas yra priimtas aplinkos ministro įsakymu, todėl atsižvelgiant į VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto bei Taisyklių 44.4 papunkčio nuostatas Reglamente įtvirtintas teisinis reguliavimas yra aktualus ir nagrinėjant prašymus išduoti leidimus.
Reglamento (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2024-06-15 iki 2024-11-01) 5.1 papunktis numato, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 1) gyvenamuosius pastatus; 2) negyvenamuosius pastatus. Reglamento 7 punkte nurodyta, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Reglamento 7.8 papunktyje nustatyta, jog vienas iš negyvenamųjų pastatų paskirčių pogrupiu yra gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijai perduoti ar skirstyti naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos, pastatai, kuriuose įrengta technologija uždaru būdu veisti, auginti ir perdirbti vandens organizmus ir kita). Tuo tarpu Reglamento 7.4 papunktyje numatyta, kad paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo ? išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai.
Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Akivaizdu, kad vadovaujantis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis grožio salonų veiklą leidžiama vykdyti tik paslaugų paskirties pastatuose bei patalpose, išskyrus Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.
Aprašo 1 punkte nurodyta, kad statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas nustato gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Aprašo 5.3 papunktyje nustatyta, kad viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla.
Vadovaujantis minėtomis Aprašo nuostatomis konstatuotina, kad grožio salonų veikla yra leidžiama ne tik paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, tačiau gamybos paskirties pastatai bei patalpos nėra įtrauktos į Aprašo 5.3 papunktyje numatytą išimtį.
Kaip jau buvo paminėta sprendime bei teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, siekiant pašalinti abejones dėl galimai pateiktos ne visos sprendimo priėmimui reikalingos informacijos, NVSC vadovaujantis Taisyklių 18 punktu pareiškėjai pasiūlė pateikti papildomus dokumentus, galimai patvirtinančius, kad patalpų paskirtis vis tik buvo pakeista ir ji atitinka prašomai vykdyti veiklia, tačiau dėl kokių nors objektyvių priežasčių ji nebuvo užbaigta.
Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos pranešimo nustatyta, kad pareiškėja išdėstė savo poziciją, kad patalpos atitinka keliamus reikalavimus kirpyklų ir grožio salonų veiklai vykdyti, todėl nesutiko su atsakovės pozicija, kad tai yra kliūtimi leidimui - higienos pasui išduoti. Papildomai nurodė, patalpų indeksą, pateikė kadastrinių matavimų bylą ir brėžinius.
Taisyklių 20 punktas numato, kad per Taisyklių 18 punkte nustatytą terminą negavus trūkstamų dokumentų ar pareiškėjui neištaisius nurodytų trūkumų, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio termino pasibaigimo dienos leidimus - higienos pasus išduodančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu paraiška paliekama nenagrinėta.
Įvertinus tai, akivaizdu, jog pareiškėjai nepateikus prašomų duomenų, pagrindžiančių, kad leidimo – higienos paso prašoma veiklai patalpose, kurių paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atitinka ūkinės komercinės veiklos pobūdį, atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 20 punktu konstatavo, kad nėra gauti trūkstami dokumentai ir pareiškėja neištaisė nurodytų trūkumų, todėl paraišką dėl leidimo - higienos paso išdavimo paliko nenagrinėta.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. (10-11 14.2.3 Mr) 2-46673 „Dėl sprendimo palikti paraišką gauti leidimą – higienos pasą nenagrinėta“ bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-1002/07-2024) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos L. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl NVSC įpareigojimo priimti naują administracinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja skunde prašo jos naudai iš atsakovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsi todėl atmetami. Taigi ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.