Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.8; 2.4.1.3

2026 m. kovo 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2026 m. vasario 9 d. apie 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0089, patikros sertifikato Nr. 2428606, nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną iš ryto susiskambino su M. Z., paprašė jo, kad mašiną paskolintų, kadangi norėjo iš namų išvežti šiukšles į gabaritinę aikštelę. M. Z. sutikus paskolinti mašiną, susitarė, kad jis (A. R.) turės jį į darbą nuvežti. Iki darbo M. Z. pats nevairavo, nes buvo išgėręs, o jis (A. R.) buvo blaivus. Nuvežęs M. Z. į darbą grįžo namo, pažiūrėjo, kad šiukšlynas nedirba, todėl atsisėdo prie kompiuterio ir gėrė alų. Vakare paskambino M. Z. ir paklausė, ar jis (A. R.) galėtų jį paimti. M. Z. nesakė, kad negali vairuoti, nes yra išgėręs, priešingu atveju M. Z. kitą kartą nebūtų skolinęs mašinos. Prieš važiuodamas pasiimti draugo, kad nedrebėtų išgėrė stiklinę alaus. Atvažiavus pasiimti M. Z. pastarasis net neįtarė, jog jis (A. R.) yra neblaivus. Važiuojant kartu su M. Z. namo buvo sustabdyti policijos pareigūnų, jam (A. R.) buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, priklauso M. Z.. Dėl šio įvykio labai gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos I. R. atsakomybei. Su žmona kartu gyvena dvylika metų, ji jam yra pavyzdys, kadangi yra atsakinga, nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka.

Pasiūlyta laiduotoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo žmona. Apie įvykį papasakojo pats kaltinamasis. Tuo metu ji buvo grįžusi iš darbo, gamino valgyti, kuomet grįžęs A. R. pasakė, kad pragėrė teises ir M. Z. mašiną. Nežino, kaip pas kaltinamąjį atsirado M. Z. automobilis. Toks elgesys A. R. nėra būdingas. Sutuoktinis, kai nedirba, išgeria, tačiau niekada nevairuoja būdamas neblaivus. Darbo dienomis alkoholio vartojimas A. R. yra kasdienybė, tačiau kartu bando išspręsti šitą problemą. Jei pasako vyrui, kad gal šiandien nereikia gerti, pastarasis jos klauso. Kaltinamasis dirba griovimo darbus pagal individualią veiklą. Grįžęs iš darbo pavalgo, kartais išgeria vieną ar dvi skardines alaus ir eina miegoti. Yra pasiryžusi dėti visas pastangas, palaikyti savo vyrą morališkai, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų. Iki šio posėdžio su sutuoktiniu daug apie tai šnekėjo, bendravo, diskutavo, jog buvo padaryta didelė klaida, jis tai pats pripažįsta. Judviejų tarpusavio santykiai A. R. yra labai svarbūs, jos nuomonė taip pat. Su kaltinamuoju yra susituokę nuo 2021 m. spalio, bet kartu yra beveik 14 metų. Jos (I. R.) mėnesinės pajamos yra apie 1100 Eur į rankas, sutuoktinio pajamų nežino, o kitų pajamų, apart uždarbio, jų šeima neturi. M. Z. yra sutuoktinio vaikystės draugas. Tai pirmas kartas, kai sutuoktinis skolinosi automobilį.

Kaltinamajam A. R. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Z. parodė, kad su kaltinamuoju susitiko įvykio dienos rytą blaivūs, A. R. paprašius paskolinti automobilį, davė savo automobilį, kaltinamasis nuvežė jį į darbą ir pats išvažiavo tvarkyti savo reikalų. Vakare, po darbo pokalbio, susitiko su kitu draugu, šiek tiek išgėrė, todėl paprašė A. R., kad parvežtų namo. Kai kaltinamasis atvažiavo jo pasiimti nepastebėjo, jog jis yra išgėręs, kadangi pats tuo metu buvo neblaivus, be to, A. R. neatrodė neblaivus. Automobilį įsigijo 2025 m. vasarą, jis kainavo 2 500 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2026 m. vasario 9 d. apie 17 val. 33 min. vairavo automobilį ,,Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), esančios ,,Rimi“ parduotuvės aikštelės, sustojo praleisti automobilius, nes norėjo sukti į dešinę. Iš kairės pusės atvažiuodamas automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į ,,Rimi“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę dešinėn, kliudė jos automobilio dešinės pusės galinį buferį ir nuvažiavo toliau į automobilių stovėjimo aikštelę nesustodamas. Ji užgesino savo automobilio variklį ir nuėjo į aikštelę ieškoti ,,BMW“ automobilio. Suradus minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo, jam pasakė, kad jis atsitrenkė į jos automobilį. Tada visi kartu atėjo prie jos automobilio. Jai kilo įtarimas, kad vairuotojas su keleiviu yra neblaivūs, todėl iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 55–58).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad ties pastatu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi baltos spalvos automobilis ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ant minėto automobilio galinio buferio kairiojo šono matomas įbrėžimas, daugiau ant minėto automobilio išorinių apgadinimų nepastebėta. Automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia pastato užrašu ,,Rimi“ užfiksuotas stovintis, atrakintas, mėlynos spalvos, automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ant automobilio ,,BMW“ priekinio buferio kairiojo kampo matomas baltos spalvos įbrėžimas. Daugiau ant minėto automobilio išorinių apgadinimų nepastebėta (b. l. 18–21, 22–41).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Viename iš jų matyti, kaip moteris tikrinasi blaivumą, alkoholio matuoklis rodo nulį promilių. Šalia stovi du vyrai. Vyras tikrinasi blaivumą, pučia į alkoholio matuoklį. Policijos pareigūnas paklausia vyriškio, ar jis vartojęs, vyriškis nurodo, kad vartojęs. Policijos pareigūnui paklausus, ar daug, vyriškis nurodo, kad daug. Vyriškis nurodo, kad alkoholį vartojo maždaug prieš porą valandų. 18 val. 12 min. pirmu pūtimu vyriškiui nustatomas 2,54 promilių neblaivumas. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai ir vyriškis sėdi tarnybiniame automobilyje. 18 val. 31 min. vyriškis tikrinasi blaivumą antrą kartą, alkoholio matuoklis parodo 2,60 promilių neblaivumą (b. l. 71–73).

2026 m. vasario 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. R. 18 val. 12 min. pirmu tikrinimu nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, 18 val. 31 min. antru tikrinimu nustatytas 2,60 promilių neblaivumas (b. l. 59, 61, 62).

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas M. Z. vardu (b. l. 68).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis automobilio ,,BMW“, 2008 metų kaina su PVM 3 770 Eur (b. l. 67).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2026 m. vasario 9 d. apie 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį ,,BMW“. Paaiškino, kad įvykio dieną paprašė draugo M. Z. paskolinti mašiną, jog galėtų išvežti šiukšles. Kadangi tuo metu šiukšlynas nedirbo, todėl būdamas namuose išgėrė alaus. Vakare, paskambinus M. Z. ir paprašius, kad atvažiuotų jo pasiimti, vairavo būdamas neblaivus, prieš važiuodamas pas draugą išgėrė stiklinę alaus. M. Z. nesuprato, kad kaltinamasis neblaivus, jam apie tai nieko nesakė (b. l. 140).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. K. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) ,,Rimi“ parduotuvės aikštelėje automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis, sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, kliudė jos automobilio dešinės pusės galinį buferį ir nuvažiavo toliau. Priėjus prie kaltinamojo kilo įtarimas, kad jis ir keleivis yra neblaivūs, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tai, kad A. R. vairavo neblaivus pagrindžia ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad pirminio tikrinimo metu A. R. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, antrinio tikrinimo metu – 2,60 promilių neblaivumas. Be kita ko, įvykio vietoje, prieš tikrinant kaltinamojo A. R. neblaivumą, pastarasis nurodė, jog yra daug išgėręs. Aplinkybę, jog kaltinamasis apgadino D. K. automobilį, be liudytojos parodymų patvirtina ir kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog ant automobilio, kurį vairavo liudytoja, galinio buferio kairiojo šono matomas įbrėžimas, o ant automobilio ,,BMW“, kurį vairavo A. R., priekinio buferio kairiojo kampo matomas baltos spalvos įbrėžimas. A. R. neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0089, patikros sertifikato Nr. 2428606. Aukščiau aptartų ir įstatymo nustatyta tvarka teisme ištirtų įrodymų visuma pagrindžia faktą, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, prieš sėsdamas už vairo suvokė, kad yra neblaivus, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis suprato tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sutuoktinės I. R. atsakomybei, todėl būtina įvertinti galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai pripažino savo kaltę. Nurodė, kad neigiamai vertina savo veiksmus, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena. Nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka baustas (b. l. 109–112, 113–114). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Laiduotoja I. R. nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu su A. R. gyvena apie 14 metų. Judviejų su kaltinamuoju santykiai yra labai geri, jis jos klauso, gerbia, jam ji – pavyzdys. A. R. atsižvelgia į jos nuomonę, duodamus patarimus. Po įvykdytos nusikalstamos veikos ne kartą kalbėjosi su A. R., tiek ji, tiek ir pats sutuoktinis kritiškai vertino savo veiksmus, gailėjosi dėl neapgalvoto poelgio. Galima laiduotoja I. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad yra atsakinga, pasiryžusi dėti visas pastangas, palaikyti savo vyrą morališkai, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų. I. R. praeityje nėra teista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu dirba (b. l. 146, 147, 148, 154).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti laidavimą be užstato. Pretendentė į laiduotojas I. R. parodė, kad gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam, kadangi tarp judviejų yra abipusis supratimas, kaltinamasis jos klauso. Kadangi su kaltinamuoju nuolat bendrauja, veda bendrą šeimos ūkį, dėl to užtikrintų, kad A. R. klausytų jos, jog ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų. Be to, galima laiduotoja nėra teista, taip pat nėra bausta administracine tvarka, dirba uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotojos pareigose. Teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, užstatas šioje byloje nėra būtinas užtikrinti, kad I. R. savo kaip laiduotojos funkcijas vykdytų ne formaliai, o sistemingai stengtųsi daryti A. R. teigiamą poveikį, taip pat įvertinus tai, jog anksčiau A. R. nėra teistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, sustojimą ir transporto priemonės palikimą stovėti neleistinoje vietoje, vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra), todėl tai sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinamasis laidavimo laikotarpiu nedarys naujų nusikalstamų veikų ir papildoma garantija nėra reikalinga.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog I. R. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo forma – baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 11 d. (b. l. 98–99).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), tai yra, apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, tai yra teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamos situacijos kontekste neginčytinai nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam fiziniam asmeniui – M. Z., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kaip jau minėta, automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – M. Z.. Šį faktą patvirtina VĮ ,,Regitra“ pateiktame išraše nurodyti duomenys (b. l. 68). Pats kaltinamasis, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtino šį faktą, nurodydamas, kad minėto automobilio savininkas yra M. Z., kuris įvykio dieną paskolino kaltinamajam savo automobilį. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. Z. taip pat nurodė, kad automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu, pirktas už jo santaupas, įvykio dieną leido kaltinamajam naudotis savo automobiliu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltininkas, priklausė ne jam, o būtent M. Z.. Kadangi byloje nenustatyta, jog M. Z. būtų žinojęs, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (paprašius kaltinamojo A. R. atvažiuoti jo pasiimti nežinojo, kad A. R. yra išgėręs, apie tai kaltinamasis nieko nesakė, o bendraujant su juo net neįtarė, kad pastarasis yra neblaivus), todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Sprendžiant kokia automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama iš kaltinamojo A. R., pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną. Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Z. nurodė, kad automobilį, kurį vairavo kaltinamasis įvykio metu, nusipirko už 2 500 Eur, tačiau šių liudytojo žodinių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Priešingai, iš nagrinėjamoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina yra 3 770 Eur su PVM (b. l. 67). Atkreiptinas dėmesys, jog minėta VšĮ „Emprekis“ pažyma yra oficialus dokumentas, kuriame nurodoma ne didžiausia ar mažiausia, o vidutinė tam tikros rūšies transporto priemonės vertė. Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Šiuo aspektu, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 pažymėta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinti atgrasymo tikslą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog kaltinamasis šiuo metu dirba bei atsižvelgus į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo A. R. konfiskuotina visa minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 770 Eur.

Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Ramunė Genovaitė-Baltrušaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. R.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 120,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 161).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 98–99).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas M. Z.. A. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas popieriniame voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas akcinei bendrovei ,,Regitra“. Vienas kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. R. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, skirti A. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 11 d.

- konfiskuoti automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 770 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. Z.. A. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą popieriniame voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti akcinei bendrovei ,,Regitra“. Vieną kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones A. R. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Priteisti iš A. R. 120,83 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir aštuoniasdešimt tris centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 770 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt eurų) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

A. R. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.