Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. V. ir P. Z. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje A. Ž., A. V., P. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama suinteresuotam asmeniui A. Ž. už 2017 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skirti iki 300 EUR baudą už kiekvieną pažeidimo dieną nuo 2017 m. liepos 20 d. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog 2017 m. liepos 18 d. antstolei pateikta vykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550-588/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas A. Ž. įpareigotas įvykdyti teismo nutartį, tačiau tai daryti atsisako, todėl antstolė prašė skirti A. Ž. baudą už nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Surašytas įpareigojimo teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymo aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esačių įrodymų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. liepos 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas byloje įpareigojo atsakovą A. Ž. sudaryti sąlygas atsakovams A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) patekti į pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtas indeksais P-14, P-15, P-16, P-17 ir P-18, netrukdyti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) naudotis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtomis indeksais P-14, P-15, P-16, P-17 ir P-18, bei perduoti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) raktus nuo pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, kurios Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtos indeksu P-18. Antstolė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu skirti suinteresuotam asmeniui iki 300 EUR baudą už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą ir atsisakymą juos vykdyti ateityje už kiekvieną pažeidimo dieną nuo 2017 m. liepos 20 d. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl baudos kyrimo.Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išaiškinimo, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, suinteresuotas asmuo galėjo būti suklaidintas dėl jos privalomumo ir vykdytinumo, nepagrįsta, kadangi CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punkte nėra numatyta, kad tokiais atvejais, kai nutartyje nėra nurodyta, jog ji skubiai vykdoma, skubiai vykdytinos nutartys galėtų būti nevykdomos. Papildomai atskirąjį skundą grindžia tuo, jog suinteresuotas asmuo piktybiškai nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir yra nurodęs, jog nesiruošia nutarties vykdyti ateityje, todėl jam turi būti paskirta bauda. Kaip matyti, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios suinteresuotą asmenį sudaryti sąlygas patekti į tam tikras patalpas, netrukdyti patalpomis naudotis bei perduoti raktus nuo tam tikrų patalpų. Taigi šia nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį – draudimą imtis tam tikrų veiksmų – ir priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas. Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo tokiose bylose, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Kaip nustatyta iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, antstolė priėmusi vykdyti pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, surašė 2017 m. liepos 18 d. įpareigojimą įvykdyti teismo sprendimą, kuriame išaiškino įpareigojimo neįvykdymo pasekmes. Nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui A. Ž. minėtas įpareigojimas įteiktas asmeniškai 2017 m. liepos 19 d. Antstolė 2017 m. liepos 25 d. surašė teismo įpareigojimo neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. Ž. paaiškino, jog tikrai nevykdys teismo procesinio sprendimo, neįleis į patalpas, raktų niekam neduos, nors ir yra informuotas, kad jis atsako už nustatytų įpareigojimų ir apribojimų pažeidimą. Teismo posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjamas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, suinteresuotas asmuo neginčijo, jog nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra įvykdęs. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad atskirojo skundo padavimo dienai, tai yra, 2017 m. rugsėjo 21 d., nutartis nėra įvykdyta. Įrodymų, pagrindžiančių, jog minėta nutartis yra įvykdyta, į bylą nepateikta. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra ginčo dėl to, jog suinteresuotas asmuo nėra įvykdęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties.Tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė baudos už minėtos nutarties nevykdymą, motyvuodamas tuo, jog nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodyta jos vykdymo tvarka, tai yra, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai ir atskirojo skundo padavimas nestabdo nutarties vykdymo, todėl suinteresuotas asmuo buvo suklaidintas dėl nutarties privalomo vykdymo. CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodyta, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be kitų reikalavimų nurodoma nutarties vykdymo tvarka. CPK 152 straipsnio, reglamentuojančio nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Nors iš Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 10 d. nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, jos vykdymo tvarkos, tačiau teismo posėdžio metu, kuriame buvo sprendžiama dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo, suinteresuotas nutarties nevykdymo priežastimis nenurodė aplinkybės, jog nutartyje nebuvo nurodyta nutarties vykdymo tvarka. Suinteresuotas asmuo nutarties nevykdymą grindė nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, todėl teigė, kad minėtą nutartį yra apskundęs atskiruoju skundu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, kuriame nurodyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei CPK 152 straipsniu, kuriame imperatyviai nurodyta, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikoma vykdoma skubiai, aplinkybės, jog teismas nenurodė nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos vykdymo tvarkos ir tai, kad suinteresuotas asmuo nesutiko su nutarties pagrįstumu, neatleidžia nuo pareigos vykdyti tokią nutartį. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliko nepakeistą. Taigi, suinteresuotas asmuo teigdamas, jog nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdė, dėl to, jog ji buvo nepagrįsta ir apskųsta atskiruoju skundu, įrodymų, jog po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo būtų įvykdęs laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, nėra pateikta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo piktybiškai vengia nutarties vykdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo nurodyta jos vykdymo tvarka, gali būti reikšminga sprendžiant dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo momento, tačiau ne priežastis atleisti suinteresuotą asmenį nuo atsakomybės už įpareigojimo nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai tas asmuo, bauda už šios nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Kaip jau minėta antstolės įpareigojimas vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteiktas apeliantui asmeniškai 2017 m. liepos 19 d., todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika, būtų pagrindas baudą suinteresuotam asmeniui skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 19 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog nutartyje nebuvo nurodyta jos vykdymo tvarka, o suinteresuotas asmuo įpareigojimų nevykdymą siejo su nutarties nepagrįstumu bei tuo, jog nutartį buvo apskundęs atskiruoju skundu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas laikyti, jog suinteresuotam asmeniui A. Ž. bauda skaičiuotina nuo 2017 m. gruodžio 7 d. (Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas atskirasis skundas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo). Kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta, kad sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad suinteresuotas asmuo įpareigojimo nevykdo ilgą laiką, tai, kad apeliantai, kurių naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė įrodymų, kokių neigiamų pasekmių ar nuostolių patyrė dėl to, jog suinteresuotas asmuo nevykdo įpareigojimo perduoti raktus nuo tam tikros pastato patalpos ir nesudaro sąlygų naudotis tam tikromis patalpomis, į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo nevykdydamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gavo finansinę ar kitokią naudą, į tai, kad bauda skiriama fiziniams asmeniui, į asmens turtinę padėtį (suinteresuotam asmeniui paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų kompensuojant išlaidas) vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, suinteresuotam asmeniui skirtina 5 EUR bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 10 d. nutartį dieną nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki įpareigojimo įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai. Paminėtina, jog teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios funkcijos, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, todėl teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, valstybei, išieškotojui teisiškai svarbus pats baudos skyrimo faktas, o ne jos dydis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 145 straipsnio 9 dalis, 771 straipsnis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - paskirti suinteresuotam asmeniui A. Ž. už Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 5 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 10 d. nutartį dieną nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki įpareigojimo įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis šioje byloje už suinteresuotam asmeniui A. Ž. skirtą teisinę pagalbą sudaro 97,50 EUR. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato šia tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, bei į tai, jog suinteresuotų asmenų atskirasis skundas iš esmės patenkintas, suinteresuoto asmens patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti suinteresuotam asmeniui A. Ž. už Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą 5 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 10 d. nutartį dieną nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki įpareigojimo įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai.

Vykdomąją bylą Nr. 0074/17/00882 grąžinti į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-157-XX/2018.