Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-77-755/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
e2S-77-755/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05783-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-77-755/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05783-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; (S) 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10360-956/2021 dėl ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimo, atsakovas A. S., dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. L. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti šalių sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, patvirtintoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2190-812/2017, nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo nepilnamečiams vaikams T. S. ir M. S. išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko motiną paskirti nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikui, taigi ir vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimui, taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis”). Bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas) 3 straipsnio a, b punktai). Reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

4. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų nustatė, kad ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra Švedijoje, ieškovė deklaravo išvykimą į Švediją. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Švedijoje yra įgijusi nuolatinį pobūdį, šioje valstybėje vaikai yra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką, jie neturi esminio ryšio su Lietuvos Respublika. Pažymėjo, kad išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturės galimybės pateikti išvados, susijusios su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinys dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo neteismingas Panevėžio apylinkės teismui, kadangi šio reikalavimo jurisdikcija priklauso Š. K. teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė L. S. (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti ieškinį. Pagrindiniai atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:

5.1. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas) 3 straipsnis (Bendrosios nuostatos) nustato, kad <...> Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyti alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, pagal vieną kurių (3 str. a punktą) ši byla ieškovės pasirinkimu yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

5.2. išlaikymo reglamentas, kuris reglamentuoja jurisdikciją ir taikytiną teisę, būtent, dėl išlaikymo prievolių, laikytinas specialia teisės norma atžvilgiu skundžiamojoje teismo nutartyje nurodytam Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2201/2003 2003.11.27 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau- reglamentas ‚Briuselis II bis“), kuris reglamentuoja jurisdikciją dėl atitinkamų teismo sprendimų (susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis) pripažinimo ir vykdymo, tačiau ne paties vaiko išlaikymo formos ar dydžio priteisimo/pakeitimo (t.y. išlaikymo prievolių nustatymą ar keitimą);

5.3. ieškovė ieškinio priėmimui bei jo nagrinėjimui teisme prašo taikyti Lietuvos Respublikos jurisdikciją bei ieškinį nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme dar ir dėl to, kad vaikai ir tėvai (šalys) visi yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikos teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir santuokos nutraukimo metu buvo nustatytas prašomas pakeisti vaikų išlaikymo dydis ir pastarojoje byloje yra pateikti atsisakytam priimti ieškiniui išspręsti reikalingi įrodymai, be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnis nustato teismingumą pagal ieškovės pasirinkimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, motyvuodamas ieškiniui esant teismingam Š. K. teismui, pagal vaikų gyvenamąją vietą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Teismų praktikoje yra nuosekliai akcentuojama, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Teisė kreiptis į teismą yra pripažįstama ne tik nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis) aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip bebūtų, tokia teisė nėra absoliuti, todėl jos įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagal pareigą (lot. ex officio) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o 2 punktas, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

10. Iš pateikto ieškinio matyti, kad apeliantės santuoka buvo nutraukta 2017 m. liepos 18 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2190-812/2017 ir patvirta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

11. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovės ir šalių vaikų gyvenamoji ieškinio pateikimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovė su vaikais gyvena Š. K., atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje.

12. Šioje byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, nes ginčas susijęs su kitomis valstybėmis, todėl ieškinio reikalavimų teismingumo klausimas sprendžiamas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles. Dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas).

13. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019). Išlaikymo reglamente nustatyta galimybė šalims susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos netaikoma ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių (Išlaikymo reglamento 4 straipsnis), taigi šiuo atveju netaikoma.

14. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo teismingumo, reikia įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vieną iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, jog Išlaikymo reglamente vartojama sąvoka „kreditorius“ šiuo atveju atitinka ieškovės statusą, kadangi kreditorius – tai fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos (Išlaikymo reglamento 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

15. Šiai dienai, iš kartu su ieškiniu pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis nėra deklaravęs išvykimo į užsienį, nors iš atsakovo nurodyto telefono numerio galima daryti prielaidą, kad galimai jis gyvena ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą nėra, todėl konstatuojama, kad Lietuvos Respublika yra įprastinė atsakovo gyvenamoji vieta. Išlaikymo reglamentas leidžia rinktis aletrnatyvų teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl vien faktas, kad ieškovė ir vaikai gyvena Švedijoje negali būti vienintelis ir lemiamas veiksnys, nustatantis jurisdikciją. Todėl, vadovaujantios Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktu, spręstina, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (jo dydžio pakeitimo).

16. Pirmosios instancijos teismo pastebėjimai, kad byloje išvada teikianti institucija negalės pateikti išvados byloje, nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Teismui, nagrinėjančiam bylą, turinčią tarptautinį (užsienio) elementą (šiuo atveju Š.), gali tekti gauti įrodymus, esančius kitos valstybės teritorijoje. Šį klausimą reglamentuoja 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar 7 komercinėse bylose (toliau – Reglamentas Nr. 1206/2001). Reglamentas taikomas visų Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio santykiams, kai vienos valstybės narės teismui reikia gauti įrodymus, esančius kitoje valstybėje narėje. Reglamente nustatyti du įrodymų rinkimo tarp valstybių narių būdai: tiesioginis ir netiesioginis, išdėstytos taisyklės dėl prašymų perdavimo, gavimo ir vykdymo, vaizdo konferencijų bei telekonferencijų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo metu byloje esančių duomenų pagrindu nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir jį atsisakė priimti, todėl pirmosios instancijos nutartį naikina ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

5aaAskundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Eigirdas Činka