- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 1-234-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00258-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- N. M. B.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK ,, (duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Saulius Alysas, Ineta Agazzi
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenu-padavėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2014 m. spalio 5 d. apie 3.19 val. Šiauliuose, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 37 ir 133 punktų ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija ) reikalavimus, tai yra, būdamas neblaivus, kraujyje rasta 1,41 promilių etilo alkoholio, bei Tilžės gatve artėdamas prie Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (mirksint geltonam šviesoforo signalui), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės einančią pėsčiąją Norą M. B. ir dėl to ją kliudė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio Norai M. B. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: atviras apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės III ir IV dantų lūžiai, plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje, o dėl apatinio žandikaulio lūžio jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis J. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014 m. spalio 5-osios naktį vairavo automobilį „Peugeot 306“, kuris priklausė jo draugės tėvui. Vairuodamas šį automobilį neturėjo tam teisės, buvo neblaivus. Važiuodamas Tilžės gatve ir ties Vilniaus gatve prie bulvaro pėsčiųjų perėjoje pajuto stuktelėjimą ir dėl šoko būsenos nuvažiavo toliau. Tuo metu nematė į ką atsimušė. Ta perėja nebuvo reguliuojama šviesoforu. Po to, kai pajuto stuktelėjimą, nuvažiavo ir sustojo aikštelėje, kur išlipo apsižvalgyti, ir kai pamatė nulaužtą automobilio veidrodėlį, suprato, kad kliudė žmogų. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Kelkraštyje nukentėjusiosios nepastebėjo, nežino, ar ji buvo viena, ar jie buvo keliese. Po šio įvykio pirmadienį buvo nagrinėjama administracinė byla dėl šio įvykio už pasišalinimą iš įvykio vietos. Po to, daugiau administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nesėdo už vairo neblaivus. Už pasišalinimą iš įvykio vietos jam buvo skirta bauda. Neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiosios, kadangi su ja nebuvo susitikęs. Rašė jai keletą žinučių per socialinį tinklapį „Facebook“, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Šiuo metu salėje matydamas jos mamą, nori atsiprašyti už šį sukeltą nemalonų įvykį, kuris skaudus jam ir jos dukrai. Tikisi, kad nukentėjusioji pasveiks ir viskas eis tik į gerąją pusę. 2004 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jam buvo 18 m. ir buvo neseniai gavęs vairuotojo pažymėjimą, ir įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo automobilyje sėdėjęs asmuo. Su šiuo asmeniu susitaikė. 2007-2008 m. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, po to dar teko sėsti už vairo, buvo už tai nubaustas. Šis įvykis jį privertė padaryti tikras išvadas ir pakeisti gyvenimo būdą. Išgėręs ir be teisės vairuoti už vairo daugiau nesės. Suprato, kad alkoholis nieko gero neatneša. Šiuo metu dirba, gyvena su tėvais, apie įvykį jie žino, jo poelgius vertina neigiamai. Stengsis apmokėti proceso ir draudimo išlaidas, supranta, kad iš jo bus nukreiptas išieškojimas, kai draudimas atlygins žalą nukentėjusiajai. Matė, dėl kokių sumų susitarė nukentėjusioji ir draudimo bendrovė, jų neginčija ir supranta, kad reikės nuostolius grąžinti.
Specialisto išvadoje Nr. T-A 8946/(01) nurodyta, kad 2014-10-05 4.40 val. paimtame J. K. kraujyje rasta 1,41 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 96).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusiosios gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji Nora M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-04 vakarą kartu su draugu D. S. nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Kitos dienos rytą 3 val. nutarė eiti namo. D. pasisiūlė ją palydėti. Einant namo, reikėjo pereiti Vilniaus-Tilžės gatvių sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją. Priėjus prie perėjos ji pastebėjo link Katedros Tilžės gatve atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį. Automobilis buvo gana toli ir kaip jai atrodo, važiavo saugiu greičiu. Ji buvo perėjusi beveik į kitą gatvės pusę, kaip viskas nutrūko. Pirma, ką pamena, kad D. kviečia greitąją pagalbą. Staiga tuomet pajuto nežmonišką skausmą veide, negalėjo pajudinti dešinės kojos, tačiau netrukus atvyko greitoji pagalba (1 t., b.l. 45, 46-47).
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 4.30 val., jai iš dukros mobiliojo telefono paskambino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jos dukra yra vežama į Kauno klinikas, kad papuolė į eismo įvykį, kad jai yra lūžęs žandikaulis. Jos dukra buvo paguldyta į Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių. Dukra jai pasakė, kad ji 2014-10-05 naktį, ėjo iš baro namo. Su ja kartu buvo D. Atsimena, kad įžengė į Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją ir daugiau nieko nebepamena. Lygtais girdėjo, kad kažkas skambina greitajai, sakydamas, kad yra partrenktas žmogus. Ji net nesuprato, kad greitoji yra kviečiama būtent jai. Kiek laiko dukra buvo be sąmonės, pasakyti negali. Gal daugiau ją buvo ištikęs šokas, nes kai atvažiavo į Kauną, ji net nejuto, kad jai skauda koją. Minėtame skyriuje Kaune pragulėjo 6 dienas. Dukra prisipažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivi. (1 t., b.l. 57-58).
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-10-05 apie 3.15 val., Šiauliuose, Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, esančioje pėsčiųjų perėjoje. Kelias minutes prieš šį eismo įvykį, jis kaip tik stovėjo prie tos pėsčiųjų perėjos, ruošėsi ją pereiti, norėjo eiti link Vasario 16-iosios gatvės. Atsimena, kad jam po dešine puse, šalia jo, buvo mergina, kurią vėliau kliudė automobilis. Kai pilnai sustojo prie tos minėtos pėsčiųjų perėjos, pasuko galvą į kairę pusę, link katedros. Iš tos pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo. Tada pasižiūrėjo į dešinę, pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris nė nesiruošė sustoti prieš pėsčiųjų perėją jų praleisti. Bent jau taip jis suprato. Tada į pėsčiųjų perėją ir nėjo. Kai pasuko galvą dešinėn ir pamatė atvažiuojantį automobilį, pastebėjo, kad šalia jo buvusi mergina išėjo į pėsčiųjų perėją. Ji nuo jo buvo apie 1-2 metrų atstumu iš dešinės, prieš jai išeinant į pėsčiųjų perėją. Merginos ėjimo tempas, kiek pamena, nebuvo greitas. Pats vis dar stovėjo šalia pėsčiųjų perėjos, nors matė, kad mergina į ją įėjo. Kur buvo tas automobilis, kuomet mergina išėjo į pėsčiųjų perėją, nepasakys. Pats merginos ir to automobilio susidūrimas, kuris iš įvykio vietos vėliau pasišalino, įvyko to paties automobilio judėjimo eismo juostoje. Matė, kad mergina jau buvo faktiškai perėjusi pėsčiųjų perėją, kuomet tas pats automobilis savo dešiniosios pusės priekiu merginą kliudė. Po smūgio mergina gulėjo visai šalia, kitoje gatvės pusėje, nei buvo jis, bordūrio, kelkraščio. Automobilis nė nestabdęs nuvažiavo. Po susidūrimo iš karto pribėgo prie N. M. B., nes tą pėsčiąją jis pažinojo. Tą vakarą su ja kartu buvo. Pėsčioji buvo be sąmonės. Tada iš karto skambino bendrajam pagalbos telefonui, kviesti medikus nukentėjusiajai, bei pranešti policijai apie pasišalinusį automobilį. Kai skambino, pasakė, kad pasišalinęs automobilis yra raudonos spalvos, panašus į PEUGEOT markės automobilį, vairuotojo požymių neįsidėmėjo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis prieš įvykstant susidūrimui. (1 t., b.l. 59-60).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. numeris (duomenys neskelbtini) papuolė į eismo įvykį, sužinojo tik po savaitės. Apie tai jam pasakė jo dukra ir jos draugas J. K.. Ši transporto priemonė registruota jo vardu, tačiau ja naudojasi dukra K. M.. Tą automobilį nupirko jai. Dėl padaryto eismo įvykio J. K. jokių pretenzijų neturi. Jam jokia žala nepadaryta. (1 t., b.l. 61-62).
Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-05 iki kokių galbūt 2 val. nakties, vėliau važiavo paimti J. K., galėjo būti nuo 2.30 iki 3.00 valandos. J. K. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o už vairo buvo pati, nepastebėjo, kad jis yra išgėręs. Grįžo abu į jos namus, K. Korsako gatvėje, ten tiesiog kieme sustojo. Ji išlipo ir nuėjo namo, o J. K. pasakė, kad važiuoja su jos automobiliu namo. Tiksliai matė, kad J. K. sėdėjo už jos automobilio vairo, kuomet išvažinėjo iš kiemo. Automobilį davė, nes neįtarė, kad jis yra išgėręs. Dar susitarė, kad kai grįš namo, jai parašys SMS, kad jau namuose. Praėjo koks pusvalandis, nesulaukė SMS, tada pati J. K. parašė, paklausdama, kur jis yra. J. K. atrašė, kad yra prie namų. Tad ramiai ir nuėjo miegoti. O kad tame laikotarpyje jis jau yra padaręs eismo įvykį, sužinojo tik ryte, kai paskambino jo mama ir pasakė, kad yra sulaikytas. Su J. K. susitiko, kuomet jį paleido iš areštinės. Atvykęs prisipažino, kad į namus, kaip žadėjo, nevažiavo, o važiavo atgal į tą patį barą, pas draugą. Sakė, kad pėsčiąjį kliudė Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko vėliau buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Taip pat paminėjo, kad vairuodamas automobilį, buvo vis tik išgėręs ir eismo įvykį padarė būdamas neblaivus. Kad J. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, sužinojo tik kai jis padarė šį eismo įvykį, kai viską prisipažino. Ji J. K. jokių pretenzijų neturi (1 t., b.l. 63-64).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, apžiūra, nurodyta kraujo dėmės vieta, rasto mobiliojo telefono ir automobilio žibintų šukių vietos, išmatuoti reikiami atstumai. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, gatvės apšvietimas įjungtas. Įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai – stiklo šukės, mobilusis telefonas „Nokia“, darytos fotonuotraukos. Be to, protokolo prieduose užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo vieta – Trakų gatvėje, važiuojant link Ežero gatvės, o nuotraukose užfiksuoti šio automobilio sugadinimo požymiai (1 t., b.l. 7-28).
Transporto priemonės techninės apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. M., sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, dešinės pusės veidrodėlis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas. Automobilis po apžiūros grąžintas saugoti savininkui (1 t., b.l. 29-32, 34-36, 40-41, 43).
Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, J. K. parodė kryptį, kuria jis privažiavo sankryžą, vietą, kurioje įvyko susidūrimas su pėsčiąja ir kur link jis nuvažiavo (1 t., b.l. 86-90).
Specialisto išvadoje Nr. G 1521/14(04) nurodyta, kad N. M. B. buvo padaryti sužalojimai: atviras apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės III ir IV dantų lūžiai, plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. N. M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl apatinio žandikaulio lūžio (1 t., b.l. 107).
Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotos CD kompaktinių diskų apžiūros, kurių vienoje yra vaizdo įrašas pateiktas AB „Šiaulių banko“, kitame – Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (1 t., b.l. 119-120, 123-124, 135).
2014-05-27 su UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2014-06-02 iki 2014-12-01 (1 t., b.l. 38-39).
LR BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. LR BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus, kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai bei priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K., nukentėjusiosios Noros M. B., liudytojų V. B., D. S., K. M., V. M. parodymai, specialisto išvada, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų ir transporto priemonės apžiūros protokolai liudija, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 37 ir 133 punktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), tai yra, Tilžės gatve artėdamas prie Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (mirksint geltonam šviesoforo signalui), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės einančią pėsčiąją Norą M. B. ir dėl to ją kliudė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio N. M. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, kadangi vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, nes tokia teisė atimta, būdamas neblaivus, jis pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nusikalstama veika padaryta neblaivaus asmens, tačiau ši aplinkybė yra nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis.
Kaltinamasis J. K. susitaikė su nukentėjusiąja Nora M. B., t. y., 2015-02-04 pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. (2 t., b.l. 7)
Prokuroras neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.
LR BK 19 straipsnio 1 dalyje esanti norma nustato, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001; 2K-666/2003). Teismų praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata niekaip negali būti siejama su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, tarp jų ir kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (kasacinės nutartys Nr. 2K-536/2012, 2K-250/2014).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje.
J. K. prisipažino sutrikdęs nukentėjusiosios sveikatą, civilinis atsakovas UAB DK ,, (duomenys neskelbtini) “ susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dėl J. K. padaryto nusikaltimo, bei pats kaltinamasis atlygino nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidas, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamojo atžvilgiu neturi, jam atleido ir susitaikė. Yra nustatytos dvi J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, J. K. nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 11 str. 2 d.), anksčiau neteistas (1 t., b.l. 146 ), dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ barmenu-padavėju, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 153, 156, 2 t., b.l. 5). Esant šioms aplinkybėms, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, yra pagrindas manyti, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi yra sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti.
Pagal BK 67 straipsnį, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, vadovaujantis BK 71 str., J. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Be to, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, nors teisės vairuoti transporto priemonės neturėjo, kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, iš asmens baustumų pažymos matyti, kad J. K. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 7 kartus: paskutinį kartą – 2014-09-15 (vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės), baustumai neišnykę (1 t., b.l. 157-162 ), pažymėtina ir tai, kad J. K. jau buvo baustas ir už administracinės teisės pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, kas rodo, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti kelių eismo taisykles, J. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b.l. 76-77).
Nukentėjusioji N. M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 272,07 Eur turtinės žalos ir 4344,00 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei dėl gydymo išlaidų nukentėjusiosios pasirinktoje gydymo įstaigoje atlyginimo (1 t., b.l. 51-54).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimą kaltinamasis J. K. padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantį V. M.), kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje UAB DK ,,PZU Lietuva“ (1 t., 38 b. l.). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda draudimo bendrovei.
2015-01-28 Civilinis atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir N. M. B. sudarė susitarimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-953/2015 ir susitarė, kad: 1) UAB DK „PZU Lietuva“ atlygins N. M. B. civilinio ieškinio reikalavimus dalyje dėl 2607,00 Eur (9001,45 Lt) draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti ir dalyje dėl 248,38 Eur draudimo išmokos turtinei žalai atlyginti (91,63 Eur (316,37 Lt) draudimo išmokos gydymo išlaidoms atlyginti, 156,75 Eur (541,23 Lt) draudimo išmokos kelionių į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti) ir įsipareigojo minėtas sumas per 14 kalendorinių dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos sumokėti N. M. B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, banko kodas 73000. 2) N. M. B. atsisako civilinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl likusios, civiliniu ieškiniu prašomos priteisti, turtinės (23,69 Eur) ir neturtinės (1737,72 Eur) žalos sumos atlyginimo. 3) UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino N. M. B. odontologinio gydymo būtinumą ateityje ir patvirtina apmokėjimą už šį gydymą pagal 2014-12-01 UAB „Vilniaus implantologijos centro“ sudarytą ir byloje esantį gydymo planą, pateikus originalias sąskaitas po konkrečių darbų atlikimo. UAB DK „PZU Lietuva“, vadovaudamasi byloje esančiu 2014-12-01 sudarytu gydymo planu, įsipareigoja atlyginti už pagal planą atliekamas, su 2014-10-05 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais susijusias, gydymo procedūras, kiekvieną kartą per 14 kalendorinių dienų nuo originalios sąskaitos su nurodytais konkrečiais atliktais darbais gavimo. ( 2 t., b.l. 8-10)
2015-01-28 sudarytas susitarimas tarp civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir N. M. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-953/2015 dėl padarytos žalos atlyginimo tvirtintinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) Automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. M., ikiteisminio tyrimo metu grąžintas saugoti savininkui, paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t., b.l. 34-35).
2) Žibintų šukės, paimtos įvykio vietoje, saugomos Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biure, sunaikintinos (1 t., b.l. 8).
3) 3 CD kompaktai, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
J. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kaltininkui bei Norai M. B. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įspėti J. K., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti 2015-01-28 susitarimą, sudarytą tarp civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir N. M. B., kuriuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ įsipareigojo atlyginti N. M. B. 2607,00 Eur neturtinės žalos ir 248,38 Eur turtinės žalos (91,63 Eur gydymo išlaidas, 156,75 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidas), minėtas sumas per 14 kalendorinių dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos sumokant N. M. B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, banko kodas 73000; UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino odontologinio gydymo N. M. B. būtinumą ateityje ir vadovaudamasi byloje esančiu 2014-12-01 UAB „Vilniaus implantologijos centro“ sudarytu gydymo planu, įsipareigojo atlyginti už pagal planą atliekamas, su 2014-10-05 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais susijusias, gydymo procedūras, kiekvieną kartą per 14 kalendorinių dienų nuo originalios sąskaitos su nurodytais konkrečiais atliktais darbais gavimo; N. M. B. atsisakė civilinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl likusios, civiliniu ieškiniu prašomos priteisti, 23,69 Eur turtinės ir 1737,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) Automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. M., ikiteisminio tyrimo metu grąžintą saugoti savininkui, palikti neribotai jo nuosavybei.
2) Žibintų šukes, paimtas įvykio vietoje, saugomas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biure, sunaikinti.
3) 3 CD kompaktus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.