- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-238-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19536-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- N. K., H. H. T. D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K. ir H. H. T. D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30255-1043/2019 pagal ieškovų N. K. ir H. H. T. D. M. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštus, kuriais atmesti ieškovų atsakovei teikti prašymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas NŽT Kauno miesto skyriui, kuris nėra savarankiškas juridinis asmuo, neturi juridinio asmens teisių ir negali būti šalimi civiliniame procese (neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo), dėl ko procesas prieš NŽT Kauno miesto skyrių negali būti pradėtas. Be to, ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumo išsprendimas, nereiškiant jokių kitų reikalavimų, nesukels ieškovams materialiųjų teisinių padarinių, ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra nenagrinėtini teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Ieškovai atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovai ieškinyje nurodė NŽT Kauno miesto skyrių kaip NŽT vardu veikiantį asmenį. Ieškinyje nurodytas NŽT kodas, pagal kurį ir identifikuojamas juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškinyje nurodytas netinkamas atsakovas, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.
1.2. Ieškinio reikalavimai yra suformuluoti tinkamai. Dėl skundžiamų raštų, kuriais atsisakoma duoti sutikimą rekonstruoti statinius, esančius nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje, ieškovai neturi teisės įgyvendinti statytojo teisių, t. y. rekonstruoti pastatą–boilerinę ir keisti pastato paskirtį. Panaikinus ginčijamus aktus būtų sukelti teisiniai padariniai, kadangi NŽT Kauno miesto skyrius vėl iš naujo turėtų atsakyti į šiuos raštus ir bent jau vertinti sutarčių su pastato savininkais sudarymo galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtą teisme, nustačius, kad ieškinys pareikštas subjektui, neturinčiam juridinio asmens statuso (civilinio teisnumo ir veiksnumo), taip pat konstatavus, jog ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumo išsprendimas nesukels ieškovams materialiųjų teisinių padarinių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai). Tuo atveju, kai nustatoma, kad ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
7. Viena iš būtinų civilinės bylos iškėlimo sąlygų – proceso šalių subjektiškumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis). Tai reiškia, kad įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Asmuo, neturintis civilinio procesinio veiksnumo, negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu.
8. Susipažinus su ieškovų pateikto ieškinio turiniu matyti, kad ieškinyje atsakovu yra nurodytas NŽT Kauno miesto skyrius, kuris, kaip nustatyta iš viešai skelbiamų NŽT Kauno miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.3.), yra tik NŽT struktūrinis padalinys. NŽT Kauno miesto skyrius nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad procesas prieš juridinio asmens skyrių, kuris neturi civilinio procesinio teisinio subjektiškumo (teisnumo ir veiksnumo), negali būti pradėtas.
9. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad ieškinyje buvo nurodytas NŽT kodas, kuris identifikuoja juridinį asmenį, todėl atsakovu turi būti laikoma NŽT, o ne NŽT Kauno miesto skyrius, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškinyje ieškovai aiškiai įvardino atsakovą, o būtent – NŽT Kauno miesto skyrių, nurodė jo adresą, jokios informacijos apie tai, kad NŽT Kauno miesto skyrius ir jo adresas nurodyti tik dėl to, kad per jį vyks kontaktavimas (susirašinėjimas), nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovai ieškinį pareiškė NŽT, o ne ieškinyje atsakovu įvardintam NŽT Kauno miesto skyriui.
10. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog ieškinyje nurodytas netinkamas atsakovas, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu.
11. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas juridinio asmens filialui (struktūriniam padaliniui), neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo asmeniui, turi būti sprendžiama, kad ieškinyje nenurodytas atsakovas, nes pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie juridinius asmenis, kurie yra dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nenurodymas arba asmens, neturinčio civilinio procesinio teisnumo nurodymas atsakovu, turi būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas, todėl teismas turi nustatyti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti – nurodyti asmenį, kuris turėtų civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, t. y. galėtų būti atsakovu byloje (CPK 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1225/2009). Atsižvelgdamas į išdėstytą reglamentavimą bei jo aiškinimą teismų praktikoje, apeliacinės instancijos sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys pareikštas civilinio procesinio veiksnumo neturinčiam subjektui (NŽT Kauno skyriui), turėjo pirmiausiai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir tik ieškovams per teismo nustatytą terminą nepašalinus šio ieškinio trūkumo (t. y. atsakovu nenurodžius asmens, turinčio civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą), galėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
12. Atskiruoju skundu ieškovai taip pat ginčija pirmosios instancijos išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme ir dėl to, jog jame suformuluotų reikalavimų pagrįstumo išsprendimas nesukels ieškovams materialiųjų teisinių padarinių.
13. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
14. Vertinant šioje byloje ieškovų pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (ieškinio pagrindą), pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-10656-402/2019 išaiškino, jog tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Vien aplinkybė, kad formuluodami ieškinio dalyką ieškovai nurodė reikalaujantys panaikinti administraciniams aktams prilyginamus raštus, kaip to prašė administracinio teismo, nepaneigia įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuoto ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams. Jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kiltų abejonių dėl ginčo priskirtinumo, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 3 dalimi jis turėtų kreiptis į specialią teisėjų kolegiją bylų priskirtinumo klausimui spręsti. Nepasinaudojus šiuo procesiniu institutu atsisakymas priimti ieškinį atimtų iš ieškovų galimybę įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, nes administracinis teismas jau nurodė nenagrinėsiantis ieškovų reikalavimų.
15. Kartu pažymėtina, kad iš ieškinio turinio yra aiškus tiek ieškovų reikalavimo pagrindas, tiek ir tikslas, dėl kurio reiškiamas ieškinys. Ieškovai siekia įgyvendinti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas – boilerinė, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), bei teisę rekonstruoti šį Pastatą. Ginčijamu 2019 m. sausio 31 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Kauno skyrius atsisakė tenkinti prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, o ginčijamu 2019 m. liepos 25 d. raštu ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 8SD-3710-(14.8.7.) nedavė sutikimo ieškovams atlikti Pastato rekonstrukciją ir keisti pastato paskirtį. Nesutikdami su nurodytais NTŽ Kauno miesto skyriaus raštais ieškovai, pasinaudodami ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pateikė skundą NŽT, kuri, išnagrinėjusi skundą, pateikė ginčijamą 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1786-(7.5.). Ieškovai turi teisę, kad teismine tvarka būtų įvertinta, ar jų teisės nebuvo pažeistos.
16. Kaip minėta, ieškiniu ieškovai prašo panaikinti ginčijamus raštus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien raštų panaikinimas, nereiškiant jokio (-ių) kito (-ų) reikalavimo (-ų), atitinkančio (-ų) CK 1.138 nustatytus civilinių teisių gynimo būdus, nesukels ieškovams jokių materialiųjų civilinių teisinių pasekmių, t. y. tokiu sprendimu nebus modifikuotos (sukurtos, panaikintos ar pakeistos) ieškovų subjektinės civilinės teisės ar pareigos. Kitaip tariant, vien raštų panaikinimas neapgintų galimai pažeistos ieškovų teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, užimamą jiems nuosavybės teise priklausančiu Pastatu, bei atlikti šio Pastato rekonstrukciją. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas, prieš tai netaikius trūkumų šalinimo instituto, tai yra neišaiškinus ieškovams, kad jie turi tikslinti ieškinio dalyką, nurodydami, kokiu būdu jų galimai pažeistos civilinės teisės turi būti ginamos (pripažįstant neteisėtu atsakovės atsisakymą atlikti tam tikrus veiksmus, įpareigojant tam tikrus veiksmus atlikti ar pan.), atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai identifikavęs procesinio pobūdžio ieškinio spragas, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto šioms spragoms pašalinti, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovų N. K. ir H. H. T. D. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.