Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

2021-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-547/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
II-43-547/2021
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00020-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Silvana Girdenienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Š.
Pareiškėjas
D. Š.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-43-547/2021
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00020-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š.,jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 55-ANR_N-15-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 55-ANR_N-15-2021 D. Š. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 30 d. 22:25 val., Varėnos m. Savanorių gatvėje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę, spausdamas akseleratoriaus pedalą, tyčia privertė praslysti galinius automobilio ratus, dėl ko automobilis ėmė slysti šoniniu slydimu, tuo priversdamas automobilį suktis ratu. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau ir kitiems ar jų turtui. Šiais veiksmais sąmoningai pabrėžė kelių eismo taisyklių nesilaikymą, ignoravo atsargumą, saugumą bei pagarbą kitų eismo dalyvių turtui bei asmenims. Šiuos veiksmu (šoninį automobilio slydimą ratu) kartojo kelis kartus toje pačioje aikštelėje. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-15-2021 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su jam paskirta nuobauda. Jis nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. jis vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po 22 val. atvažiavo į automobilių aikštelę, esančią Savanorių gatvėje, prie buvusios parduotuvės Norfa. Aikštelėje tuo metu stovėjo tik vienas automobilis. Nurodė, jog įvažiavęs į aikštelę pastebėjo, kad ant aikštelės dangos susidarė ledukas, danga tapo slidi ir todėl jo vairuotą transporto priemonę lengvai ,,sumėtė“. Kadangi neturi daug vairavimo patirties, norėdamas pasimokyti saugiai vairuoti, esant slidžiai kelio dangai ar esant kitoms ekstremalioms vairavimo sąlygoms, važiuodamas šioje aikštelėje maždaug 10-15 km/h greičiu, porą kartų pabandė stabdyti vairuojamą automobilį. Tokius veiksmus jis atliko, norėdamas įgyti daugiau vairavimo patirties, o ne dėl chuliganiškų paskatų.

Skunde nurodoma, kad nutarime konstatuojama, jog savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimus. Minimas KET punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Todėl, norėdamas įsitikinti, kad reikalui esant galės sustabdyti transporto priemonę kelyje, nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams, atliko manevrus aikštelėje, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. Vairuodamas savo automobilį aikštelėje, kurioje nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, elgėsi pagal KET numatytus reikalavimus.

KET 130 p. numato, jog stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Todėl šioje aikštelėje ir važiavo neviršydamas 20 km/h greičio, tačiau vairuojamas automobilis ėmė slysti, jį suvaldė ir tokiu būdu pagerino savo vairavimo įgūdžius.

KET 127 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Būtent vykdydamas šio KET punkto reikalavimus ir norėjo įsitikinti, kad pasikeitus meteorologinėms sąlygoms, prasidėjus snygiui, esant slidžiai kelio dangai, sugebės pasirinkti tinkamą važiavimo greitį, tinkamai manevruoti, kad galėtų saugiai sustabdyti transporto priemonę ir išvengti neprognozuojamų pasekmių.

Nutarime nurodoma, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus, visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save priešpriešais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui. D. Š. skunde nurodė, kad jis sutinka su tokiomis nurodytomis nuostatomis, tačiau nesutinka, jog nustatytos jo objektyviosios veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas. Nurodo, kad vairavo tuščioje aikštelėje, važiavo labai nedideliu ir nepavojingu greičiu, niekam nesukėlė realaus pavojaus. Vairuodamas slidžia kelio danga tik siekė patobulinti savo vairavimo įgūdžius.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos. D. Š. nurodė, kad jo manymu, nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos chuliganiškos paskatos, todėl tokia nuobauda jam negalėjo būti paskirta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad jis vairavo labai atsargiai, negreitai, norėjo palavinti savo vairavimo įgūdžius slidžioje dangoje. Chuliganiškų paskatų neturėjo ir gailisi dėl nusižengimo. Jis parodė, kad važiavo kartu su drauge. Po kiek laiko į aikštelę atvažiavo jo draugas ir tada jie važiavo jau dviem automobiliais. Norėdamas patobulinti savo vairavimo įgūdžius – turi teises tik metus laiko, apvažiavo ratą, kai kur nuo slidžios dangos jo automobilis slysdavo. Nemano, kad tuo sukėlė sau ar kitiems pavojų – kiti automobiliai (vienas stovintis ir kitas draugo, kuris taip pat važiavo) buvo toli nuo jo. Be to, važiavo taip ne iš chuliganiškų paskatų. Važiavo automobilių aikštelėje, o ne kelyje, tad grėsmė niekam nekilo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo D. Š. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius skundą palaikė ir prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais ir pagrindais.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pateiktame atsiliepime į skundą prašoma skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Liudytoja G. G. policijos pareigūnė paaiškino, kad ji su kolega buvo policijos komisariate, kai per vaizdo kameras pamatė, chuliganiškai važinėjančius automobilius buvusioje Norfos aikštelėje. Tuo metu aikštelėje važinėjo 2 automobiliai ir vienas stovėjo. Atvažiavus, vairuotojai atsakė: ,,o kur mums važinėti?“. Liudytoja paaiškino, kad tokiu vairavimu buvo keliamas pavojus svetimam turtui, todėl ir buvo surašytas protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Slydimo manevrą vairuotojas pakartojo ne vieną kartą. Jis kėlė grėsmę ir sau. Pareigūnams atvažiavus į aikštelę, jie jau stovėjo, nebesivažinėjo.

Liudytojas A. K. policijos pareigūnas, paaiškino, kad būdami policijos komisariate pamatė du automobilius slidinėjančius aikštelėje. Jis paaiškino, kad važiavimas priverčiant automobilį slysti šoniniu slydimu yra traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas. Toje aikštelėje buvo dar vienas automobilis, kuris stovėjo ir BMW buvo sustojęs visai netoli jo. Pareigūnas paaiškino, kad chuliganišku vairavimu jie pripažino todėl, jog vairuotojas suvokė, kad automobilis slydo ir vis tiek tą darė, sąmoningai kartojo. Praktikuotis atviroje automobilių stovėjimo aikštelėje negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas, D. Š. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei jam Institucijos nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o būtent: „vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, spausdamas akseleratoriaus pedalą, tyčia privertė praslysti galinius automobilio ratus, ko pasekoje automobilis ėmė slysti šoniniu slydimu, tuo priversdamas automobilį suktis ratu. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau ir kitiems asmenims, jų turtui. Šiais veiksmais sąmoningai pabrėžė kelių eismo taisyklių nesilaikymą, ignoravo atsargumą, saugumą, bei pagarbą kitų eismo dalyvių turtui bei asmenims. Šiuos veiksmus (šoninį automobilio slydimą ratu) kartojo kelis kartus toje pačioje aikštelėje“.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, D. Š. paaiškino, kad jis nieko nedarė.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris, pagal šią teisės normą, yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Veiką kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir šis KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos, kurios yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo ar niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-489/2017). Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia.

Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-37-507/2015). Byloje nustatytos objektyviosios D. Š. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Dėl to jo 2020 m. lapkričio 30 d. veiksmai pagrįstai buvo pripažinti chuliganišku vairavimu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

Kaip matyti iš skundo, D. Š. jam inkriminuotą teisės pažeidimą neigia padaręs, teigdamas, jog jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties – nes jis chuliganiškai nevairavęs, todėl administracine tvarka yra nubaustas nepagrįstai.

Peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą matyti, jog 2020-11-30 22.13 val. aikštelėje, prie buvusios Norfa parduotuvės, stovi šviesios spalvos automobilis, į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris pavažinėja ir sustoja (D. Š.); 22.17.25 val. į aikštelę įvažiuoja kitas M. V.), tamsios spalvos automobilis ir aikštelėje slysta šonu, o apsisukdamas išjungia automobilio žibintus, privažiuoja prie kito tamsaus automobilio, stovinčio aikštelėje šalimais pastato, apsisukęs važiuoja išjungtais automobilio žibintais, vėliau įjungia žibintus, apsisuka, pervažiuoja per aikštelę iki pastato ir išvažiuoja į Savanorių gatvę; 22.18.23 val. įvažiuoja į aikštelę per kitą įvažiavimą, išjungia automobilio žibintus, įjungtas tik dešiniojo posūkio signalas, pervažiuoja per aikštelę, įsijungia žibintus ir vėl išvažiuoja į Savanorių gatvę, o 22.18.40 val. įvažiuoja į aikštelę, kur kitas tamsios spalvos automobilis tuo metu atlieka šoninį slydimą, važiuoja paskui automobilį, vėliau suka ratus po aikštelę, važiuoja aikštele slysdamas šonu link pastato, sukasi, slysta, vienas už kito automobiliai šoniniu slydimu, vėliau privažiuoja prie aikštelės krašto, prie pastato ir sustoja. Iš abiejų automobilių išlipa ne mažiau, kaip trys asmenys, sustoja šalimais, bendrauja.

Teismo vertinimu, šiuo atveju automobilį vairavusio D. Š. elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodyto KET 9 punkto, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu ant apledėjusius aikštelės dangos, turėdamas kaip vairuotojas pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukėlė jiems, o kartu ir sau pavojų, nes galėjo laiku nesustabdyti vairuojamo automobilio, laikytinas KET 9 punkto pažeidimu. Tuo metu, kai D. Š. savo automobiliu važinėjosi – slydinėjo aikštelėje, ten stovėjo kitas automobilis, prie kurio bet kuriuo momentu galėjo ateiti kiti asmenys. Aikštelėje be D. Š. važinėjo dar kitas automobilis, kaip nurodė - jo draugas, kuriam taip pat kilo pavojus.

Nors D. Š. tiek savo paaiškinime, tiek skunde nurodė, kad automobilio slydimą sukėlė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad automobilį „sumėtė“ todėl, kad buvo slidi danga, tačiau toks paaiškinimas neatitinka vaizdo įrašo. Galima pripažinti, jog D. Š. pirmą kartą įsukant į aikštelę sumėtė, tačiau vėliau, važinėjant aikštelėje ir priverčiant automobilį slysti, jau reikėjo vairuotojo pastangų, jo sąmoningo veikimo, kad automobilis slystų šonu. Svarbu yra ir tai, kad D. Š. automobilio slydimą šonu atliko pakartotinai ne vieną kartą, apie 10 kartų. Įvažiavęs į aikštelę jis vieną kartą slydo, tuomet sustojo aikštelės krašte ir laukė, kol atvažiavo kitas automobilis. Šiam atvažiavus pradėjo važinėti kartu ir slysdavo abu šoniniu slydimu. Vieną kartą D. Š. automobilis pravažiavo pavojingai arti aikštelėje stovinčio automobilio. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ši aikštelė nėra skirta lavinti vairavimo įgūdžius, ši aikštelė nėra uždara, o naudojama miesto gyventojų automobilių parkavimui, t. y. bet kuris asmuo gali į ją patekti nekliudomai.

Nurodyti D. Š. veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai, o ne dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių – pavyzdžiui, atsitiktinės automobilio stabilumo kontrolės praradimo dėl slidžios kelio dangos. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog aikštelės asfalto danga buvo apledėjusi, tačiau toks intensyvus, daugkartinis slydimas šonu be aktyvių paties vairuotojo veiksmų buvo praktiškai neįmanomas. D. Š. šoninį slydimą automobiliu atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, jo veiksmai – slydimas šonu, buvo daromi šalia aikštelėje stovėjusio automobilio ir dar vieno važinėjusio po aikštelę automobilio, kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir aikštelėje bet kuriuo metu galinčių pasirodyti kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad jo veiksmai kėlė pavojų ne tik aplinkiniams, tačiau ir jam pačiam, keleiviui, bet ir kitame, aikštelėje važinėjančiame automobilyje buvusiems asmenims. Toks D. Š. vairavimo būdas, neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius.

Teismo vertinimu, D. Š. chuliganišką vairavimą iš esmės apibūdina tai, kad jis, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, – vairavo taip, kad tyčia priverstų vairuojamą transporto priemonę slysti šonu, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims – buvusiems kitoje judančioje autotransporto priemonėje, taip ir aikštelėje buvusiam kitų asmenų turtui ir aplinkai.

KET 1 p. įtvirtinta, kad KET nustato eismo keliais tvarką. Be KET šiuos klausimus reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir kiti teisės aktai, kurie negali prieštarauti KET (KET 2 p.). Apibendrinant visus KET, saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus matyti, kad šie aktai reglamentuoja eismą ne tik keliuose ar gatvėse, bet ir kitose vietose, kur vyksta eismas. Pavyzdžiui, saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pradėti mokyti vairuoti (...) leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje; KET XXI skyriaus reikalavimai taikomi eismui gyvenamosiose zonose; KET 130 p. nurodoma, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu ir pan. Akivaizdu, jog KET reikalavimai taikomi eismui ne tik keliuose ar gatvėse, bet ir aikštelėse ar kitose KET nurodytose teritorijose. Tai leidžia teigti, kad kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali būti padaromas ne tik kelyje, bet ir kitose teritorijose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N-261-4965/2009). KET II skyriaus 3.16 p. nurodoma, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Taigi darytina išvada, kad KET nenumato, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelėse būtų galima tobulinti savo vairavimo įgūdžius ar mokytis vairuoti. Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Taigi darytina išvada, kad D. Š., vairuodamas transporto priemonę viešoje teritorijoje (automobilių stovėjimo aikštelėje), privalėjo laikytis KET reikalavimų.

Šioje ANK byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva. Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog D. Š. kaltę, padarius jam inkriminuojamą ANK, įrodo: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 5-7), tarnybiniai pranešimai (b. l. 8-11), D. Š. 2020-12-18 paaiškinimas raštu (b. l. 15), liudytojų G. G. ir A. K. parodymai, filmuota vaizdo medžiaga ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Byloje nustatytos objektyviosios D. Š. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esantiems keleiviams, bet ir kitų žmonių eismo saugumui.

D. Š. už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta vidurkį atitinkanti bauda ir 1 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas įvertinęs D. Š. administracinius nusižengimus (baustas už tai, kad 2019-06-15 vairavo automobilį neblaivus (1,17 prom.), neturėdamas teisės jo vairuoti; 2020-01-07 vairavo be ,,klevo lapo“ ir nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento; 2020-02-21vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo; 2020-03-05 vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; 2020-06-06 vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), laiko, kad jam paskirta administracinė nuobauda buvo parinkta tinkamai, įvertinus padarytą nusižengimą ir asmenybę.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo abejoti D. Š. kalte pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl jo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-15-2021 priimtą 2021-01-06 nutarimą, kuriuo D. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskiriant 500 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė