Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

atsakovo – Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Lionelai Gelmanienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. T. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. T., L. T., M. T., D. T., A. K. B. dėl įpareigojimo patikslinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. A-4805 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

– ,,... nustatant, kad M. T., M. T., L. T. ir D. T. 104000 Lt dydžio kompensacijos dalimi gali pasinaudoti atskirai nuo V. T.“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šioje byloje administracinis ginčas kilo dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją papildyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-30 įsakymo Nr. A-4805 1 dalį – leisti pasinaudoti valstybės garantija atskirai nuo trečiojo suinteresuoto asmens V. T..

Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, jog Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 1179-v savininkui A.K. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nusprendžiant gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena savivaldybės nuomininkai, grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) 20 str. 2 d. grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti valstybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Savivaldybė perima visas nuomininkų teises ir pareigas, subnuomoja patalpas jose gyvenantiems nuomininkams, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Vadovaujantis Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK 1989 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 191, 47,15 kv.m. bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo išnuomotas nuomininkei (šioje byloje pareiškėjai) ir jos šeimos nariams (5 asmenims) pagal 1999 m. vasario 1 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (T. 1, b.l. 40-41). Pagal Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis" 2003 m. kovo 14 d. pažymėjimą Nr. 4619, 2003 m. lapkričio 7 d. pažymėjimą Nr. 8293 (T. 1, b.l. 38, 39) butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas pareiškėjai (pagrindinė nuomininkė) ir jos sūnums (tretiesiems suinteresuotiems asmenims): V. T., M. T., D. T., L. T.. 2003 m. spalio 10 d. su pareiškėja buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute nuomos sutartis Nr. 69, pagal kurią nuomininkei ir jos šeimos nariams (5 asmenims) iki valstybės garantijos įvykdymo buvo suteikta teisė nuomos (subnuomos) pagrindais naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 42). Civilinio kodekso 6.578 str. nuostatos patvirtina išvadą, kad 2003 m. spalio 10 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomininkė M. T. sudarė savo vardu dėl savo, savo esamų bei buvusių šeimos narių interesų. Pagal CK 6.589 str. normas gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Remiantis 200310-14 priimto LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymą ( 2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1760 redakcija, toliau - Kompensacijų įstatymas) 9 str., Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2003 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 671-2-4402 (T. 1, b.l. 45) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkams buvo pasiūlyta užpildyti ir pateikti apklausos lapą dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui 2004 m. sausio 29 d. pateiktame nuomininkų užpildytame Apklausos lape dėl garantijos pasirinkimo kartu su kitais asmenimis (M. T., L. T., M. T. ir D. T.), turinčiais teisę į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir į valstybės suteikiamą garantiją, yra įrašytas ir tretysis suinteresuotas asmuo V. T. (T. 1, b.l. 47). Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. birželio 25 d. duomenimis, kartu su pareiškėja M. T. šiame bute buvo deklaruota D. T., M. T., L. T. ir V. T. gyvenamosios vietos (T. 1, b.l. 48). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 20 str. ir Kompensacijų įstatymo 9 str., valstybės garantijos turėtojams: M. T., L. T., V. T., M. T. ir D. T. buvo išduota jų pasirinkta 2004 m. liepos 28 d. valstybės garantija Nr. 363, pagal kurią garantas įsipareigojo valstybės garantijos turėtojams ne vėliau kaip iki 2009-01-01 perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, nurodant nuomotų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę - 35 000 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybės garantijos tretysis suinteresuotas asmuo - V. T. nepasirašė.

Pareiškėja nurodė, kad ji negali pasinaudoti valstybės garantija, kadangi jos nepasirašė vienas jos šeimos narių – tretysis suinteresuotas asmuo V. T.. Kompensacijų įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija savininkui ir nuomininkui, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą (toliau - Valstybės garantiją). Valstybės garantija nuomininkui - tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (toliau - Garantijos turėtojai) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, o Garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką. Valstybės garantijoje nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti nurodyta: valstybės garantijos išdavimo vieta, data, numeris, ją išdavusi savivaldybės vykdomoji institucija, sprendimą atkurti nuosavybės teises priėmusi institucija, sprendimo data ir numeris, nuomojamų gyvenamųjų patalpų adresas ir jų rinkos vertė, garantas, garantijos turėtojas (turėtojai) ir jo asmens kodas (kodai), viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyta įvykdymo data, garantijos turėtojų įsipareigojimas, kai bus įvykdyta garantiją, patuštinti turimas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat nurodoma, kad valstybės garantija pasibaigia perleidus iš jos atsirandančią reikalavimo teisę, ją pasirašiusio asmens pavardė, vardas, pareigos, savivaldybės vykdomosios institucijos antspaudas. Šią garantiją pasirašo garantijos turėtojai - nuomininkas ir jo šeimos nariai. Jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą (Kompensacijų įstatymo 9 str. 5 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-05-06 sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-237/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) administraciniams teismams pateikė išaiškinimą, kad valstybės garantinio dokumento išdavimas savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, yra savivaldybės vykdomųjų institucijų pareiga. Valstybės garantijos nuomininkui išdavimas negali būti priklausomas vien nuo jo valios. Atkūrimo įstatymas netoleruoja ir nenumato situacijų, kai valstybės garantija gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkui nebūtų išduodama. Atsižvelgiant į šį išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nuomininko ir/ar jo šeimos narių nepasirašymas valstybės garantijoje nedaro imperatyvios įtakos išduotos valstybės garantijos galiojimui ir jos vykdymui (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos argumentas, kad ji visiškai negali pasinaudoti jai ir jos šeimos nariams išduota valstybės garantija, kadangi jos nepasirašė V. T., yra nepagrįstas ir neturintis teisinio pagrindo bei nesudaro pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Nors pareiškėja ir nurodė, kad sūnus V. T. apie 15 metų kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, tačiau nepateikė šiam teismui (ir taip pat bendrosios kompetencijos teismui) jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, nors įstatymai šią pareigą nustato būtent pareiškėjai (ABTĮ 23 str., 24 str., CPK 178 str.). Taip pat pažymėtina, kad iki 2004-07-28 (Valstybės garantinio dokumento Nr. 363 išdavimo buto nuomininkams data) pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neginčijo V. T., kaip pagrindinio nuomininko šeimos nario, teisės nuomoti (naudoti) gyvenamąsias patalpas iš atsakovo. Priešingai, 2004-01-29 pareiškėja apklausos lape (T.1, b.l. 47) patvirtino, jog V. T. yra nuomininko (pareiškėjos) šeimos narys, turintis teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir, tuo pačiu, į Valstybės garantiją. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad 15 metų (kaip nurodė pati pareiškėja) ji siekė, jog V. T. nebūtų laikomas ginčo buto nuomininku (ar pagrindinio nuomininko šeimos nariu). Taigi, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus V. T., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomininko (pagrindinio nuomininko šeimos nario) teisių (pastarasis jas įgijo 1999 m. vasario 1 d. ir 2003 m. spalio 10 d. nuomos sutarčių pagrindu), Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo teisiškai pasielgti kitaip, kaip tik įvykdyti prievolę išduoti Valstybės garantiją V. T. - kaip ir kitiems asmenims, nuomojantiems šį savininkui grąžintiną butą. Ši savivaldybės vykdomosios institucijos prievolė, kaip jau minėta, buvo įvykdyta nuomininkei M. T. ir jos šeimos nariams 2004-07-28 išdavus Valstybės garantiją Nr. 363. Teismas akcentuoja, kad vadovaujantis Kompensacijų Įstatymo 9 str., 2008-06-27 turto vertės nustatymo pažyma Nr. B08-642 (T.1, b.l. 61) bei atsižvelgiant į tai, teisės aktai nenumato valstybės garantijų vykdymo procedūrų stabdymo ar kitokio jų atidėjimo, taip pat siekiant laiku (iki 2009-01-01) įvykdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjos, jos šeimos narių atžvilgiu, šiam tikslui panaudojant Kauno miesto savivaldybei 2008 metams skirtas lėšas valstybės garantijoms nuomininkams įvykdyti (kurios turėjo būti įsisavintos iki 2008-12-31), atsakovas ir priėmė ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4805. Pagal šį administracinį aktą Valstybės garantijos turėtojams buvo skirta 130 000 Lt (atitinkančių nuomotų patalpų Kaune rinkos vertę), o ši pinigų suma buvo pervesta į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą (T. 1, b.l. 78). Įvertinęs susidariusią faktinę situaciją, taip pat teisines šios situacijos reguliavimo galimybes, teismas pabrėžia, kad tokiu būdu realiai (nepažeidžiant teisinio reguliavimo mechanizmo ir Valstybės garantijos turėtojų teisių) buvo užtikrinta pareiškėjos ir jos šeimos narių galimybė pasirinkti ir įsigyti kitas, jų poreikius atitinkančias gyvenamąsias patalpas, tam panaudojant nuomotų patalpų rinkos vertės dydžio lėšas, kuriuos buvo pervestos į notarės depozitinę sąskaitą. Imama domėn ir tai, kad Kompensacijų įstatymo, Nuomotų gyvenamųjų patalpų ir nuomininkams perduotų neatlygintinai nuosavybėn kitų mažesnės vertės gyvenamųjų patalpų vertės skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašo), patvirtinto LR Vyriausybės 2000-07-05 nutarimu Nr. 793, nuostatos nenumato galimybės reikalavimo teisės pagal vieną valstybės garantinį dokumentą turėtojams suteikti ne vieną, o kelias kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, kurios, neatlygintinai perduodamos nuosavybėn. Minėtas Tvarkos aprašas taip pat nenumato, kad reikalavimo teisė į nuomotų patalpų ir perduotų neatlygintinai nuosavybėn kitų mažesnės vertės gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą būtų suteikta ne vienam, o keliems vienos Valstybės garantijos turėtojams. Minėti teisės aktai duotojoje situacijoje taip pat nenumato atsakovui galimybės išduoti Valstybės garantiją vėliau – atskirai V. T.. Valstybės įsipareigojimų vykdymas tiesiogiai priklauso nuo valstybės finansinių išgalių skirti reikiamo dydžio lėšas valstybės garantijoms vykdyti, iš anksto numatant tokios paskirties lėšų poreikį. Atsakovas savininkams sugrąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkams išduotų valstybės garantijų vykdymo procese vykdo valstybės deleguotą funkciją šioje viešojo administravimo srityje, todėl neturi diskrecijos teisės nustatyti kitokias valstybės garantijų įvykdymo taisykles, nei jas numatė įstatymo leidėjas. Iš to seka išvada, kad vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, savivaldybės vykdomajai institucijai nėra numatyta galimybė suteikti nuomininkams teisę, pasirinkus valstybės garantijos rūšį (perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais), atskirai pasinaudoti reikalavimo teise numatyta vienoje valstybės garantijoje. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad nei Valstybės garantijos išdavimo momentu, nei vėliau savivaldybės vykdomajai institucijai pareiškėja nepateikė duomenų, kad tretysis suinteresuotas asmuo V. T. neturėtų būti laikytinas nuomininku (tai galėjo pripažinti teismas, tačiau pareiškėja į jį nesikreipė). Nesant sutarimo tarp reikalavimo teisės turėtojų, atsakovas objektyviai negali (neturi juridinių galimybių) pilnoje apimtyje galutinai įvykdyti valstybės vardu prisiimto įsipareigojimo, todėl laikytina, kad Valstybės garantijos neįvykdymas pilnoje apimtyje iki šiol neatliktas ne dėl atsakovo kaltės (ABTĮ 4 str. 5 d., 6 d.). Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 124 p. numato, jog vienintelis Valstybės garantijos nuomininkams, gyvenantiems grąžintiname gyvenamajame name, jo dalyje, bute, pagrindas yra nuomos sutartis. 2004-07-28, kuomet pareiškėjai ir jos šeimos nariams buvo išduotas Valstybės garantinis dokumentas, galiojo Gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute 2003 m. spalio 10 d. nuomos sutartis Nr. 69, sudaryta su M. T., kurios pagrindu jai ir jos šeimos nariams (5 asmenims – tame tarpe ir V. T.) neterminuotai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės garantijų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įvykdyti, subnuomuota 47,15 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pareiškėja Valstybės garantijos išdavimo momentu neginčijo ir Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikė teismo sprendimo, kuris būtų pakankamu pagrindu V. T. nelaikyti pagrindinės nuomininkės šeimos nariu. Dėl to pareiškėjos išdėstyti argumentai, kad V. T. ginčo bute negyvena daugiau nei 15 metų ir tai, jog M. T. su V. T. nesieja jokie santykiai, išskyrus biologinę giminystę, laikytini nepagrįstais bei nepakankamais skundo reikalavimui patenkinti. Be to, V. T. savo gyvenamąją vietą Valstybės garantijos išdavimo momentu buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nei Valstybės garantijos išdavimo momentu, nei vėliau į atsakovą ar kitą Instituciją dėl V. T. išdeklaravimo nesikreipė. To pasėkoje teismas konstatuoja, kad tiek Kauno miesto savivaldybės 2004-07-28 išduota Valstybės garantija Nr. 363, tiek jos pagrindu 2008-12-30 priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-4895 yra priimti griežtai vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Dėl šių priežasčių papildyti paminėto įsakymo dalį nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 57 str.).

Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į tai, jog Kompensacijų įstatymo 9 str. 6 d. iš Valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Valstybės garantija buvo išduota 5 garantijos turėtojams ir kiekvienam iš jų priklauso po 1/5 dalį joje nurodytos turtinės reikalavimo teisės. Ginčydama trečiojo suinteresuoto asmens teisę į 2004-07-28 Valstybės garantiniame dokumente Nr. 363 nurodytą Valstybes garantiją pagal jam priklausančią 1/5 dalį reikalavimo teisės, pareiškėja dalyje iš esmės ginčija viešojo administravimo subjekto priimtą individualaus pobūdžio administracinį aktą. 2008-12-30 įsakymas Nr. A-4805, kaip individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais ginčytas nebuvo (ABTĮ 10 str. pagrindu pareiškėjai ir jos įgaliotam atstovui tą daryti teismas išaiškino ne vieną kartą), jis yra galiojantis, todėl laikytina, kad jis sukėlė Valstybės garantijos turėtojams tiesiogines teisines pasekmes, šio individualaus administracinio akto pagrindu atsirado trečiojo suinteresuoto asmens V. T. teisė į 1/5 dalį valstybės skirtų lėšų, kurios turi būti panaudotos kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti. Kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo atsakovui priimti konkretų sprendimą (papildyti (pakeisti) galiojantį administracinį aktą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo - t.y. papildyti 2008-12-30 įsakymą Nr. A-4805, kurio priėmimui įstatymo leidėjas suteikė teisę savivaldybės vykdomajai institucijai arba valstybės institucijai, kuri šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise (Atkūrimo įstatymo 17 str. 2 d.). Reikalavimas teismui įpareigoti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančią instituciją kaip ir kokius konkrečius klausimus ji turi išspręsti vykdydama šį procesą, laikytinas viešo administravimo funkcijų vykdymu, o tai nėra teismo kompetencija (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. T. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.