Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-11-11 sprendimo Nr. 5G-2341

Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 23 straipsniuose. Tačiau nurodyta teisė reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl pareiškėjo subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, t. y. asmuo į teismą gali kreiptis tik dėl jam asmeniškai teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų. Priešingu atveju teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pažymėtina, kad būtina sąlyga skundą pripažinti pagrįstu, yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, o ne vien tik viešojo administravimo srityje padarytas pažeidimas.

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimo Nr. (7.2) 3-67326 ir VSDFV 2016-07-18 sprendimo Nr. (10.10)I-4290

Pažymėtina, kad Registro tvarkytojų teises ir pareigas, Registro duomenų tvarkymą taip pat reglamentuoja ir Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai (2014-02-05 redakcija, toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Registro paskirtis yra registruoti valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teisės aktų nurodytais atvejais teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis ir jų pagrindu suformuotus dokumentus, susijusius su registro objektais, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Nuostatų 15 punkte įtvirtintos teritorinės Registro tvarkymo įstaigos funkcijos, kurioms, be kita ko, priskiriamas tinkamo Registro veikimo ir registro duomenų bei dokumentų saugos užtikrinimas; Registro objektų įregistravimo į registrą (išregistravimo iš registro) dokumentų priėmimas ir tikrinimas, jų duomenų į registrą įrašymas; registro duomenų tikrinimas; registro duomenų atnaujinimas; Registro duomenų atitikties pateiktų dokumentų duomenims užtikrinimas; Registrui pateiktų dokumentų archyvo tvarkymo ir jo apsaugos funkcija; Registro duomenų teikimo duomenų gavėjams pagal Registro duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) funkcija (Nuostatų 15.2.–15.7, 15.10. punktai).

Pagal Nuostatų 20 punktą Registre, be kita ko, tvarkomi valstybinio socialinio draudimo įmokų, valstybinio socialinio draudimo rūšių ir laikotarpių apdraustųjų duomenys (Nuostatų 20.1 punktas) bei draudžiamųjų pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos (Nuostatų 20.1.4. punktas). Duomenis apie apdraustuosius teritorinėms Registro tvarkymo įstaigoms vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka teikia draudėjai (Nuostatų 25 punktas).

Vadovaujantis Nuostatų 27.1. punktu Registro duomenų teikėjai, pateikę prašymą centrinei ar teritorinei registro tvarkymo įstaigai, turi teisę susipažinti su registre tvarkomais savo duomenimis bei reikalauti, kad vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka būtų ištaisyti klaidingi, netikslūs, papildyti neišsamūs, pašalinti nereikalingi arba neteisėtai surinkti duomenys (Nuostatų 27.2 punktas). Tuo tarpu Registro objektai turi teisę šių Nuostatų nustatyta tvarka susipažinti tik su savo Registre tvarkomais duomenimis, kreiptis į registro tvarkymo įstaigą reikalaudami jų asmens duomenis ištaisyti (Nuostatų 43). Šį punktą papildo Nuostatų 53 punktas, kuriame įtvirtinta, kad apdraustasis arba išmokos gavėjas gali kreiptis į bet kurią teritorinę registro tvarkymo įstaigą ir pateikęs asmens tapatybę įrodantį dokumentą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą su asmens tapatybę įrodančiu dokumentu susipažinti su sukauptais apie jį duomenimis ir vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka gauti pažymą apie savo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas. Apdraustasis ar išmokos gavėjas, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę susipažinti su sukauptais apie jį duomenimis pagal vienkartines užklausas duomenų perdavimo kanalais (internetu).

Kaip minėta, pareiškėjas, kaip apdraustasis asmuo, būdamas Registro duomenų objektu, pagal VSDĮ 12 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 53 punktą turėjo teisę gauti VSDFV Registre sukauptą informaciją apie save. Teismo vertinimu, VSDFV Vilniaus skyrius 2016-06-16 sprendime Nr. (7.2) 3-67326 šią pareiškėjo teisę įgyvendino ir nurodė visą Registro duomenų bazėje turimą informaciją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimu iš Registro duomenų bazės buvo pašalinti pareiškėjo duomenys apie valstybinio socialinio draudimo pradžios datą 2007-07-27, draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2007 m. 3 ir 4 ketvirčius bei 2008 m. 1 ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2009-07-17 bei draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas (t. 1, b. l. 180-183). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2016-06-16 sprendimo Nr. (7.2) 3-67326 priėmimo metu negalėjo pateikti pareiškėjui į Registrą neįtrauktų duomenų už laikotarpį nuo 2007-07-17 iki 2009-07-27. Nurodytos aplinkybės pareiškėjui skundžiamame sprendime buvo paaiškintos, todėl šioje dalyje VSDFV Vilniaus skyrius 2016-06-16 sprendimas Nr. (7.2) 3-67326 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendime Nr. (7.2) 3-67326 antruoju pareiškėjo draudiminiu laikotarpiu Asociacijoje apibrėžtas 2010-03-23–2014-10-15 laikotarpis. Pareiškėjui šiame sprendime buvo nurodyti Registro duomenų bazėje esantys duomenys apie jo draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2010 m. rugsėjo, spalio, 2011 m. vasario, balandžio, liepos, rugsėjo mėnesius, 2012 m. vasario–balandžio, spalio mėnesius, 2013 m. balandžio–rugsėjo mėn. bei 2011 m. sausio mėn. Pažymėta, kad likę laikotarpiai į Registrą nėra įtraukti.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad draudėjas Europos regbio centras nepateikė duomenų apie apdraustuosius už 2013 m. lapkričio mėn. ir 2014 m. kovo–rugsėjo mėn., o duomenys už 2010 m. kovo–rugpjūčio, lapkričio, gruodžio, 2011 m. kovo, gegužės, birželio, spalio, 2012 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2013 m. sausio, vasario, kovo, spalio, gruodžio, 2014 m. sausio ir vasario mėnesius neįrašyti į Registro duomenų bazę, kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų pagrįstumo, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui. Duomenys apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2011 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2012 m. sausio, gegužės, birželio ir liepos mėn. neįrašyti į Registro duomenų bazę, kadangi draudėjo pateikti pranešimai neatitiko nustatytų reikalavimų. Taigi, iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimo Nr. (7.2) 3-67326 turinio matyti, kad Registro duomenų bazėje buvo įrašyta tik dalis pareiškėjo duomenų apie draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas, šie duomenys pareiškėjui buvo pateikti sprendime, tuo tarpu duomenų, neįrašytų į Registro duomenų bazę, atsakovas neturėjo pareigos pateikti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas 2016-05-28 skundu prašė išduoti pažymą apie tai, kiek darbdavys Europos regbio centras pareiškėjui yra apskaičiavęs atlyginimo, tačiau pagal Nuostatuose įtvirtintą reglamentavimą, Registre nėra kaupiami duomenys apie apdraustiesiems išmokėtus darbo užmokesčius. Vadovaujantis VSDĮ 31 straipsnio 16 punktu, Nuostatų 20.1.4. punktu Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas. VSDĮ 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad Registro duomenų bazėje kaupiami duomenys apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas neatitinka duomenų apie asmeniui išmokėtą darbo užmokestį, spręstina, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo išduoti pareiškėjo prašomos pažymos apie jo gautą darbo užmokestį dirbant Europos regbio centre.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimą Nr. (7.2) 3-67326 ginčija ir tuo aspektu, kad jam nebuvo pateikti duomenys apie tai, kiek Europos regbio centras iš viso sumokėjo VSD įmokų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3189-562/2016 Europos regbio centrui buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius; 2015-04-21 nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2016-06-03 teismo sprendimu asociacija Europos regbio centras pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė ir teismas nenustatė, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui būtų pateikęs Europos regbio centro išduotą VSDĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą rašytinį ar jam prilyginamą draudėjo, sutikimą gauti prašomus duomenis, todėl darytina išvada, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014-09-08 nutarčiai dėl bankroto bylos Europos regbio centras iškėlimo, pareiškėjas nebeturėjo teisės kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių šio juridinio asmens vardu ir gauti duomenis apie jo sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, o VSDFV Vilniaus skyrius, įgyvendindamas Nuostatų 15 punkte įtvirtintą Registro duomenų apsaugos funkciją, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjo prašomus duomenis. Analogiška informacija pareiškėjui buvo nurodyta ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendime Nr. (7.2) 3-67326.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendime Nr. (7.2) 3-67326 pareiškėjui buvo pateikta prašoma su jo asmeniu susijusi informacija, apie Registre esančius duomenis dėl Europos regbio centro už pareiškėją sumoktas VSD įmokas ir pareiškėjo draudžiamąsias pajamas bei pagrįstai atsisakyta suteikti informaciją apie Europos regbio centras sumokėtas VSD įmokas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimas Nr. (7.2) 3-67326 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimo Nr. (7.2) 3-67326 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, priėmė 2016-07-18 sprendimą Nr. (10.10)I-4290 (t. 1, b. l. 24-27), kuriuo, be kita ko, konstatavo, kad ginčijamas teritorinio skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Teismui taip pat nenustačius VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimo Nr. (7.2) 3-67326 panaikinimo pagrindų, paliktinas galioti ir VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka priimtas 2016-07-18 sprendimas Nr. (10.10)I-4290.

Penktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išduoti pažymas apie gautas pajamas už laikotarpius nuo 2007-07-17 iki 2009-07-27 ir nuo 2010-03-23 iki 2014-10-31. Teismo vertinimu, nurodytas reikalavimas yra išvestinis iš aukščiau išnagrinėtų reikalavimų, todėl netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendimą Nr. (7.2) 3-67326 ir VSDFV 2016-07-18 sprendimą Nr. (10.10)I-4290, išvestinis reikalavimas taip pat atmestinas.

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-07-15 sprendimo Nr. (7.2)3-7836

Iš skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-07-15 sprendimo Nr. (7.2)3-7836 (t. 1, b. l. 29) matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo 2016-06-13 prašymą ir 2016-06-22 skundą, nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde išskyrė tik 2016-06-22 skundą, kuriuo buvo pakartotinai prašoma išduoti pažymas apie tai, kiek atlyginimo pareiškėjui buvo priskaičiuota už 2007-2009 m. laikotarpį ir 2010-2014 m. laikotarpį. Konstatuojama, kad turi būti panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-11-11 sprendimas Nr. 5G-2341, tačiau toks reikalavimas nesuformuluojamas.

VSDFV Vilniaus skyrius 2016-07-15 sprendimu Nr. (7.2)3-7836 atsisakė pareiškėjo prašymus nagrinėti kaip kartotinius, teigdamas, kad visa informacija apie asociacijos Europos regbio centras pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį buvo pateikta VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-16 sprendime Nr. (7.2) 3-67326, bei nurodydamas, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-11-11 sprendimo Nr. 5G-234 panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad VSDFV teritorinių skyrių priimtų sprendimai VSDĮ nustatyta tvarka, prieš kreipiantis į teismą, privalo būti išnagrinėti VSDFV, t. y. įstatymas nustato privalomą teritorinių skyrių sprendimų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką. VSDĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apdraustieji ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju nei iš skundo turinio, nei iš byloje esančių rašytinių įrodymų nematyti, kad VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-07-15 sprendimo Nr. (7.2)3-7836. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016-07-15 sprendimą apskundė VSDFV ir dėl jo taip pat buvo pasisakyta ginčijamame VSDFV 2016-07-18 sprendime Nr. (10.10)I-4290, tačiau įvertinus šio sprendimo turinį, matyti, jog VSDFV nevertino ar pagrįstai VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-07-15 sprendimu Nr. (7.2)3-7836 buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl informacijos apie priskaičiuotą darbo užmokestį išdavimo kaip pateiktą pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-07-15 sprendimą Nr. (7.2)3-7836 ginčijo privaloma ikiteismine tvarka ir tai yra pagrindas šį reikalavimą palinkti nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).

Dėl įpareigojimo į Registro duomenų bazę įrašyti duomenis apie pareiškėjo gautas pajamas.

Pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įrašyti į Registro duomenų bazę jo gautas pajamas už 2007-2014 m. laikotarpį.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimu Nr. 5G-2341 nepagrįstai iš Registro buvo pašalinti jo duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendime Nr. 5G-2341 nurodyta, jog iš Registro pašalintų V. K. duomenų laikotarpis yra nuo 2007-07-17 iki 2009-07-27 (t. 1, b. l. 180-183).

Teismas 2016-09-19 nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimo Nr. 5G-2341 panaikinimo, kadangi analogiškas pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-9603-331/2015. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-9603-331/2015 priimtą teismo sprendimą ir panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-30 sprendimą Nr. 5G-2341. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įrašyti į Registro duomenų bazę pareiškėjo gautas pajamas už 2007-07-17–2009-07-27 laikotarpį yra susijęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-10 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 vykdymu, todėl pareiškėjas savo teises dėl duomenų už 2007-07-17–2009-07-27 laikotarpį įrašymo į Registrą gali ginti kitais, iš sprendimo vykdymo kylančiais, pagrindais.

Dėl duomenų, apimančių 2010-03-23–2014-10-31 pareiškėjo draudiminį laikotarpį, įrašymo į Registrą pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui ir neginčijo jokio VSDFV Vilniaus skyriaus, o tuo pačiu ir VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo, kuriais nurodytus pareiškėjo duomenis už 2010-03-23–2014-10-31 laikotarpį buvo atsisakyta įrašyti į Registro duomenų bazę. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių dėl V. K. gautų draudžiamų pajamų ir sumokėtų VSD įmokų, apimančių 2010-03-23–2014-10-31 laikotarpį, įrašymo ar patikslinimo Registre.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau bet kuriuo atveju būtina kreipimosi į teismą sąlyga yra paties ginčo viešojo administravimo srityje egzistavimo faktas. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjui neįrodžius, kad egzistuoja ginčas VSDFV Vilniaus skyriaus atsisakymo tikslinti ar įrašyti į Registrą pareiškėjo duomenis, apimančius 2010-03-23–2014-10-31 laikotarpį, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog šiuo pagrindu yra kilęs ginčas, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinės bylos dalis, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių V. K. gautas pajamas už 2007-2014 m. įrašyti į Registro duomenų bazę nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Nagrinėjamoje byloje V. K. pareiškė reikalavimą priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 EUR neturtinę ir turtinę žalą.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė, atstovaujama institucijos, kurios veiksmai (neveikimas) skundžiami. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė šioje administracinėje byloje nėra įtraukta ginčo šalimi, nors pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra tiesiogiai susijęs su jos teisėmis ir pareigomis, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, įtrauktina į bylą atsakovu.

Administracinėje byloje yra pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimas į skundą, kuriame atsakovas taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimas laikytinas ir atsakovo Lietuvos valstybės atsiliepimu į skundą, todėl pavėluotas antrojo atsakovo Lietuvos valstybės įtraukimas į bylą atsakovu nelaikytinas procesine kliūtimi bylos išnagrinėjimui.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jog pareiškėjo ginčyti viešojo administravimo aktai buvo neteisėti ar nepagrįsti, ar viešojo administravimo subjektas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. teismas nenustatė neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei kilti būtina įrodyti visas įstatyme nustatytas sąlygas, pareiškėjui neįrodžius VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad valstybės civilinė atsakomybė negalima ir pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

administracinę byla dėl pareiškėjo V. K. reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-11-11 sprendimą Nr. 5G-2341 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę V. K. pajamas už 2007-2014 m. laikotarpį nutrauktina.

Pareiškėjo V. K. reikalavimas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-07-15 sprendimą Nr. (7.2)3-7836 paliktinas nenagrinėtu.

Likusi pareiškėjo V. K. skundo dalis atmestina.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.