Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-03 · Administracinė byla Nr. I-5899-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
I-5899-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01046-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5899-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01046-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D. M.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas , išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neturtinę žalą.

Patikslintame skunde (b. l. 12) pareiškėjas D. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. 13.00 val. buvo vežamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kelmės teismo rūmus. Nuvykus į Kelmės teismo rūmus jis prašė policijos pareigūnų nuvesti į tualetą, tačiau pareigūnai į jo prašymus nekreipė dėmesio. Jis kentėjo, nes teismo posėdis vyko apie 1 valandą. Teismo posėdžiui pasibaigus vėl paprašė policijos pareigūnų nuvesti į tualetą. Policijos pareigūnai atsakė visokiais keiksmažodžiais, tačiau į tualetą, kuris yra Kelmės teismo rūmuose, nuvedė. Policijos pareigūnai ragino greičiau atlikti gamtinius reikalus, stovėjo šalia jo ir jis buvo su antrankiais. Mano, kad pareigūnai negali taip elgtis ir piktybiškai pažeidinėti jo teisių, jis buvo pažemintas ir turėjo kentėti, todėl už tokį nežmonišką pareigūnų elgesį prašo priteisti 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas D. M. posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. šiek tiek prieš 13 val. buvo išvestas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameros į laikinojo sulaikymo kamerą, iš kur atvažiavęs konvojus jį turėjo vežti į Kelmę. Iš Kelmės atvykę pareigūnai uždėjo antrankius, pasodino į lengvąjį automobilį ir nuvežė į Kelmės teismo rūmus. Nuvežtas į Kelmės teismo rūmus stovėjo koridoriuje kartu su pareigūnais apie 5 minutes, laukė, kol susirinks liudytojai, ateis teisėjas. Jis prašė, kad leistų nueiti į tualetą. Iš pradžių neleido, visaip išsidirbinėjo, nuvedė į posėdžio salę. Posėdis buvo trumpas, atidėtas. Koridoriuje iki posėdžio pradžios ilgiau prastovėjo, negu vyko teismo posėdis. Iš salės išėjus teisėjai, jį išvedė į koridorių ir jis pasiprašė į tualetą. Kelmės teisme dalyvavo advokatas, tačiau negali pasakyti, ar jis girdėjo jo prašymą nuvesti į tualetą, nes advokatas buvo užimtas jo gynyba. Pareigūnai nuvedė jį į tualetą. Buvo surakintas antrankiais, ilga grandine, tualeto durys pradarytos, koridoriumi vaikščiojo žmonės. Pareigūnai jį ragino greičiau atlikti gamtinius reikalus, tačiau jis to negalėjo padaryti, nes tualeto durys buvo atidarytos, nors tualete nebuvo lango, pabėgti niekur nebūtų galėjęs. Kadangi neįstengė atlikti gamtinių reikalų, pareigūnai išvedė iš tualeto, įsodino į automobilį ir parvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jį konvojavo kelių patruliai, kuriems buvo viskas neįdomu ir į jo prašymus nekreipė dėmesio, pareigūnai kalbėjo pašaipiai. Išvykimas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kelmės teismo rūmus ir grįžimas į Šiaulių tardymo izoliatorių galėjo užtrukti maždaug 2 valandas. Skunde galbūt nenurodė visų aplinkybių dėl nenuvedimo į tualetą, tačiau dabar visas aplinkybes pasakoja išsamiai. Prašo priteisti skunde nurodytą neturtinę žalą, kurią patyrė dėl netinkamo pareigūnų elgesio.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių aps. VPK), atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 66). 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu (b. l. 61) prašo bylą nagrinėti Telšių apskrities vyriausiojo pilicijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 23–25) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariatas 2019 m. balandžio 11 d. (reg. Nr. 86-G-9247) iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų gavo prašymą „Dėl etapavimo į teismo posėdį“, 2019 m. gegužės 7 d. 14. val. į posėdį įvyksiantį (duomenys neskelbtini), pristatyti kalinį D. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių tardymo izoliatorius 2019 m. gegužės 7 d. Nr. 69/06-2133 pateikė konvojuojamųjų sąrašą dėl konvojuojamųjų pervežimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Vadovaujantis Konvojaus taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius 2019 m. gegužės 7 d. dokumentu „Postų žiniaraštis“ patvirtino konvojaus sudėtį: konvojaus viršininkas – Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. S., konvojaus viršininko padėjėjas – Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. K.. Konvojų instruktavo A. V., Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas. Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A.V. 2019 m. gegužės 7 d. nurodymu „Dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ nurodė konvojaus viršininkui vykti į Šiaulių tardymo izoliatorių priimti (perduoti) D. M. ir pristatyti su apsauga į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Pareiškėjas tvirtina, kad 2019 m. gegužės 7 d. 13 val. buvo vežamas Kelmės pareigūnų į teismą, atvykus paprašė pareigūnų, kad nuvestų jį į tualetą, tačiau pareigūnai to nepadarė ir todėl viso teismo posėdžiu metu jis turėjo kentėti kol po teismo posėdžio buvo nuvestas į tualetą. Pareiškėjas prasidėjus teismo posėdžiui ar vėliau (eigoje) turėjo galimybę išsakyti savo pageidavimus (jeigu tai jam kėlė fizinius negalavimus ir pan.), paprašyti būti nuvedamas į tualetą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ja būtų pasinaudota. Vadovaujantis Taisyklių 195 punktu: „nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu“, taigi pareiškėjui išsakius savo pageidavimus pareigūnai būtų vykdę teismo posėdžio pirmininko nurodymus. Pareiškėjo teiginiai, kad policijos pareigūnai konvojuodami iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus neleido jam pasinaudoti tualetu ir iš jo tyčiojosi yra vertinamojo pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui/pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (LR CK 6.250 str. 1 d.) Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas/pareiškėjas (LR (duomenys neskelbtini) str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex pacto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius.

Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k- 3-376/2007).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. M. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų veiksmų vykdant jo konvojavimą į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariatas 2019 m. balandžio 11 d. (reg. Nr. 86-G-9247) iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų gavo prašymą „Dėl etapavimo į teismo posėdį“, kuriame prašoma 2019 m. gegužės 7 d. 14. val. į posėdį įvyksiantį (duomenys neskelbtini), pristatyti kalinį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Šiaulių tardymo izoliatorius 2019 m. gegužės 7 d. Nr. 69/06-2133 pateikė konvojuojamųjų sąrašą dėl konvojuojamųjų pervežimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus (b. l. 28). Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius 2019 m. gegužės 7 d. dokumentu „Postų žiniaraštis“ patvirtino konvojaus sudėtį: konvojaus viršininkas – Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. S., konvojaus viršininko padėjėjas – Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. K. Konvojų instruktavo A. V., Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas. Šiame dokumente yra įrašai, kad išvedimo laikas – 13.00 val., o sugrįžimo laikas – 15.02 val. (b. l. 29). Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A. V. 2019 m. gegužės 7 d. nurodymu „Dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ nurodė konvojaus viršininkui vykti į Šiaulių tardymo izoliatorių priimti (perduoti) D. M. ir pristatyti su apsauga į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus (b. l. 30).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjas D. M. kaip žalos atsiradimo pagrindą nurodė tai, kad Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, Kelmės teismo rūmuose palydėję jį į tualetą, stovėjo šalia, nenuėmė antrankių, todėl jis negalėjo pasinaudoti tualetu.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises bei pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916 redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo ne tik Viešojo saugumo tarnyba, bet ir, pavyzdžiui, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, kitos kompetentingos institucijos.

Minėta, kad Konvojavimo taisyklių 3 punktas konvojavimą apibrėžia kaip ginkluotą konvojuojamųjų lydėjimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymą į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas, konvojuotojas turi teisę naudoti antrankius konvojuodamas konvojuojamąjį. Atsižvelgus į nurodytas Konvojavimo taisyklių nuostatas, antrankių naudojimas yra leistina priemone. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, kad savo pobūdžiu ši speciali asmens konvojavimo priemonė yra trumpalaikė, nes jos taikymo laikas apibrėžiamas ir yra ribojamas atitinkamo konvojavimo laiko, be to, šios priemonės taikymas savo paskirtimi turi tikslą užtikrinti konvojuojamo asmens pristatymą į tam tikrą vietą esant sąlygoms, kai konvojuojamo asmens fizinis kontaktas su kitais, įskaitant ir pašalinius, asmenimis yra lengvai pasiekiamas ir konvojuojamo asmens neprognozuojamų veiksmų atvejais dėl to gali kilti neigiamų pasekmių tiek pačiam konvojuojamam asmeniui, tiek ir kitiems asmenims. Dėl šių priežasčių antrankių, kaip specialios priemonės, taikymas yra pateisinamas tam tikrų neigiamų ir visuotinai pavojingų reiškinių prevencijos požiūriu; ši priemonė yra adekvati ir proporcinga jos taikymo tikslams, ji negali būti traktuojama kaip niekuo nepamatuotas konvojuojamo asmens teisių ir laisvių suvaržymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-48/2012).

Konvojuojamųjų lydėjimo į tualetą tvarką nustato Konvojavimo taisyklių 134 ir 135 punktuose įtvirtintos nuostatos. Pagal jas, konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną; lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas; prieš vedant į tualetą, tualetas apžiūrimas ir paskelbiama išvedimo į jį tvarka (pagal kiekvieno konvojaus rūšies ypatumus).

Kaip nurodė teismo posėdyje apklausti liudytojai Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai S. S. ir M. K., į teismo posėdį atvykę D. M. artimieji norėjo perduoti jam siuntinį, tačiau jiems ir D. M. buvo paaiškinta, kad to negalės padaryti. D. M. dėl to susinervino, tada D. M. paprašė nuvesti į tualetą. Jie pamatę, kad tualeto patalpos be langų, bet durys užrakinamos iš vidaus, įvedė D. M. į tualetą, tačiau vienas pareigūnas užstatė koją tarp durų, kad liktų tarpas. D. M. reikalavo, kad būtų nuimti antrankiai ir uždarytos tualeto durys, sakė, kad nežiūrėtų, kaip jis šlapinsis ar tuštinsis. D. M. buvo paaiškinta, kad į jį niekas nežiūri, jokie pašaliniai žmonės pro tualetą nevaikščioja. D. M. ėmė elgtis agresyviai, šaukė, kad jei nebus uždarytos tualeto durys ir nuimti antrankiai, jis išdaužys ir išspardys automobilio, kuriuo jį atvežė, langus bei pareiškė, kad tokiomis sąlygomis neatliks gamtinių reikalų. Tada D. M. buvo patalpintas į automobilį ir parvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Teismas remiasi apklaustų liudytojų S. S. ir M. K. parodymais ir jais abejoti neturi pagrindo. Teismas sprendžia, kad apklausti liudytojai ir administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tokias aplinkybes: D. M. į Kelmės teismo rūmų tualetą buvo nuvestas, tačiau dėl to, kad tualeto durys iš vidaus buvo užrakinamos, vienas pareigūnas užstatė koją tarp durų, dėl to durys pilnai neužsidarė. D. M. elgėsi agresyviai, šaukė išdaužysiąs ir išspardysiąs automobilio langus, jam antrankiai nebuvo nuimti, nes, pagal aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galėjo kilti neigiamų pasekmių tiek pačiam konvojuojamam asmeniui (D. M.), tiek ir kitiems asmenims (policijos pareigūnams), todėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nenustatyta. Be to, teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, o būtent: savo skunde (b. l. 1-2) pareiškėjas nurodė, kad minėtą dieną teismo posėdis vyko apie valandą laiko. Pasibaigus teismo posėdžiui paprašė pareigūnų nuvesti į tualetą, tačiau pareigūnai iš jo tyčiojosi ir jis buvo priverstas kentėti 4 valandas. Patikslintame skunde (b. l. 12-13) pareiškėjas nurodė, kad prašėsi į tualetą tiek atvežtas į teismo rūmus, tiek po posėdžio, o teismo posėdis vyko apie 1 valandą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad posėdis truko trumpai, buvo atidėtas, o išvykimas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kelmės teismo rūmus ir grįžimas į Šiaulių tardymo izoliatorių galėjo užtrukti maždaug 2 valandas. Kad pareiškėjas buvo išvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 13.00 val. ir grąžintas atgal 15.02 val. patvirtina Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius 2019 m. gegužės 7 d. dokumentas „Postų žiniaraštis“, kuriame yra įrašai, kad pareiškėjo išvedimo laikas – 13.00 val., o sugrįžimo laikas – 15.02 val. (b. l. 29) ir tai paneigia pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis buvo priverstas kentėti 4 valandas.

Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Tai reiškia, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam, turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, skundu ar prašymu kreiptis į konvojų, kuris apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių dokumentų, pareiškėjas D. M. nei raštu, nei žodžiu konvojaus viršininkui skundų nėra teikęs.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismas daro išvadą, kad nebuvo nustatyta, jog Telšių apskrities VPK Kelmės rajono polcijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, 2018 m. gegužės 7 d. konvojuodami D. M. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus ir atgal, būtų elgęsi neteisėtai. Nustačius, kad nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, D. M. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas , remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė