- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- I-2457-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01451-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 7) nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. liepos 8 d. būdamas uždarojoje zonoje, atlikdamas bausmę, apie 9.30 val. buvo išvestas į dušą, kuriame iš dviejų lempų veikė tik viena. Tą pačią dieną paprašė pareigūno, kad su vaizdo registratoriumi užfiksuotų, jog viena iš dviejų lempų neveikia, pareigūnas pasakė, kad užfiksavo. 2017 m. liepos 10 d. padavė prašymą pataisos namų administracijai, dėl įrašo išsaugojimo. Dušo patalpa yra apie 20 kv. m. ploto, viena lemputė iš dviejų neveikia iki dabar. Jo silpnas regėjimas, todėl, esant prastam apšvietimui, skusdamasis susipjaustė veidą, vėliau skutosi kameroje. Dušu naudojasi vieną kartą savaitėje, tuo pačiu dušu naudojasi ir kiti nuteistieji. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-11) nurodė, kad pataisos namuose yra tvarkomi ir remontuojami nuteistųjų piktybiškais veiksmais ar savaime atsiradę gedimai, toks gedimas kaip lemputės pakeitimas atliekamas tą pačią dieną, tuojau pat, pakanka žodinio pranešimo. Elektros lemputės pakeitimo darbai nėra fiksuojami atliktų darbų žurnaluose. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas remiasi tik savo abstrakčiais teiginiais ir jokių įrodymų teismui nepateikia. 2017 m. liepos 8 d dušinėje 9.30 val. pareigūnai su vaizdo registratoriumi nefiksavo vaizdo (neįrašinėjo), nes nebuvo jokios konfliktinės situacijos, todėl vaizdo įrašo pateikti nėra galimybės. Pareiškėjas nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, nepakeičiant dušo patalpoje neveikiančios elektros lemputės.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. jam paskirtą bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose (b. l. 12). 2017 m. liepos 8 d. dušo patalpoje neveikė elektros lemputė, todėl jis pakvietė pareigūną neveikiančią lemputę užfiksuoti vaizdo registratoriumi ir 2017 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, prašydamas išsaugoti vaizdo medžiagą ir vaizdo registratoriaus fiksuotą medžiagą apie elektros lemputės neveikimą (b. l. 16). Atsakovas reaguodamas į prašymą 2017 m. liepos 26 d. rašte Nr. 363-1215 (b. l. 14), pareiškėją informavo, kad vaizdo įrašymo įrenginiai vaizdo įrašus išsaugo automatiškai atitinkamą laiką ir saugomi vaizdo registratoriais, tačiau jam vaizdo įrašo kopija nebus pateikta, nes pagal Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatas, nuteistajam gali būti suteikta ne visa prašoma informacija. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2017 m. liepos 8 d. dušinėje 9.30 val. vaizdo registratoriumi vaizdas nebuvo fiksuojamas, nes nebuvo jokios konfliktinės situacijos, todėl vaizdo įrašo pateikti nėra galimybės.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 12 punktą, laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Dėl aplinkybės, jog 2017 m. liepos 8 d. apie 9.30 val. dušo patalpoje neveikė elektros lemputė, ginčo byloje nėra, apie tai pareiškėjas atsakovą informavo raštu (b. l. 16). Atsakovas teigia, kad pataisos namų administracija tokius gedimus kaip lemputės pakeitimas atlieka tuojau pat – tą pačią dieną, pagal nuteistųjų žodinius pranešimus, tačiau atliktų darbų žurnaluose, tokie darbai nėra fiksuojami. Pareiškėjas teigia, kad elektros lemputė nepakeista ir neveikia lig šiol.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi (žr., pvz, mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, kad Alytaus PN patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) yra (buvo) techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad duše neveikianti elektros lemputė buvo operatyviai pakeista. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (pvz., nuotraukų, atsakingų asmenų pasirašytų pažymų, patikrinimo vietoje aktų) patvirtinančių, kad elektros lemputė, pareiškėjui kreipusis buvo pakeista, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, 2017 m. liepos 26 d. rašte (b. l. 14), atsakovas taip pat nemini, kad techniškai netvarkingas įrenginys yra sutvarkytas, todėl darytina išvada, kad duše degant tik vienai iš dviejų elektros lempučių, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsakovui pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigus, ji vertintina pareiškėjo naudai ir konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t. y. Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.
Kita vertus, nagrinėjamu atveju, svarbūs yra ir paties pareiškėjo veiksmai, siekiant bausmę atlikti teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodęs, kad elektros lemputė duše neveikia iki šiol, nenurodė, jog dėl tokio gedimo buvo kreipęsis į atsakovą pakartotinai ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys indikuoja jo abejingumą pažeidimo pašalinimui ir suponuoja išvadą, kad savo aktyviais veiksmais pareiškėjais galėjo išvengti nepatogumų duše pakartotinumo. Tai, kad neveikiančios elektros lemputės sukelti nepatogumai pareiškėjui nebuvo itin intensyvūs, patvirtina jo teiginys, kad turėjo galimybę apsiskusti ir skutosi kameroje.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis susipjaustė su skutimosi peiliukais, patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus. Iš į bylą pateiktų Medicinos dokumentų išrašo (b. l. 19-20), matyti, kad E. D. dėl susipjaustymo skutimosi peiliukais, depresijos į sveikatos priežiūros specialistus nėra kreipęsis. Teismas vertina, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, jog tarp pareiškėjo nurodytų patirtų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų ir patirtų nepatogumų dėl neveikiančios duše elektros lemputės gali būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatai padarytą žalą, kitas fizines ar psichines problemas, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, patirto neveikiant vienai iš dviejų dušo lempučių duše (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 100 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punkte taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl neveikiančios duše lemputės pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę skustis kameroje, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neatlikus visų būtinų veiksmų, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo E. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.