Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą atsakovui R. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimu prašo teismo pripažinti Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą nepagrįstu, laikyti, kad ieškovė neprivalo atsakovui sumokėti jokių su darbo santykiais susijusių piniginių sumų.

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teismui nurodė, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su atsakovu R. J. dėl darbo pokalbio, ko pasėkoje šalys sutarė dėl darbo vietos, atsakovo darbo funkcijų, jo pareigybės, darbo užmokesčio dydžio. Šalys taip pat sutarė dėl atsakovo darbo pradžios, tačiau nepasirašė darbo sutarties, kadangi ieškovė jos nebuvo parengusi. Atsakovas ieškovės darbovietėje turėjo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną turėjo pasirašyti jam į elektroninį paštą persiųstą darbo sutartį. (duomenys neskelbtini) atsakovas darbe nepasirodė, į darbdavio telefoninį skambutį neatsakė, pats paskambino darbdavio atstovui O. P. tik apie 13 val., nurodė, kad buvo pas klientą, tačiau negalėjo paaiškinti pas kokį. (duomenys neskelbtini) atsakovas atvykęs į savo darbo vietą, pasėmė tarnybinį automobilį ir išvažiavo. Automobilyje įtaisytas GPS prietaisas nurodė, kad R. J. tarnybiniu automobiliu važiavo į P. S., vėliau grįžo atgal. Pasak ieškovės, atsakovas tarnybiniu automobiliu važinėjo asmeniniais tikslais, nes negalėjo paaiškinti pas kokį klientą jis vyko. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išsiųsta darbo sutartis, R. J. nurodė, kad darbo sutartį turi perskaityti, susipažinti su jos turiniu, todėl darbe atsakovo nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovės darbuotojas O. P. susitiko su atsakovu darbo vietoje, R. J. pareiškė pretenzijas dėl darbo sutarties sąlygų ir nurodė, kad pas ieškovę dirbti nebenori. Tokiu būdu, atsakovas ieškovės įmonėje net nebuvo pradėjęs dirbti. Ieškovės atstovė taip pat teismui nurodė, kad atsakovui nebuvo suteikta prieiga prie duomenų bazės, jis nebuvo supažindintas su savo darbo funkcijomis ir tai negali būti laikoma darbu. Jeigu teismas spręstų, kad (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija pagrįstai priteisė atsakovui darbo užmokestį už šešias darbo dienas, ginčo dėl atsakovui priteistos pinigų sumos nėra. Prašė ieškovės reikalavimą tenkinti, priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimo nepripažino. Teismui nurodė, kad į ieškovės buveinę (duomenys neskelbtini) mieste buvo nuvykęs (duomenys neskelbtini). Pokalbyje dalyvavo jis, darbdavio atstovas O. P. ir generalinis direktorius. Atsakovas taip pat nurodė, kad darbo pokalbio metu su ieškovės atstovais buvo sutarta dėl darbo pradžios, darbo vietos, darbo funkcijų, jo pareigybės ir darbo užmokesčio. Jis, būdamas Vilniuje, parašė prašymą priimti jį į darbą, prašymą dėl NPD taikymo, pasirašė darbo taisykles, tačiau nebuvo pasirašyta pati darbo sutartis, kadangi ieškovė nebuvo jos parengusi. Sutarė, kad darbo sutartis bus pasirašyta (duomenys neskelbtini), t. y. jo pirmą darbo dieną, darbo sutartį atveš pats O. P., kuris (duomenys neskelbtini) turėjo atvykti į jo darbo vietą (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) atsakovas į darbo vietą atvyko apie 9 val. ryte, O. P. nebuvo. Jį pasitiko parduotuvės darbuotojas M. M. Nurodytą dieną O. P. neatvažiavo ir darbo sutarties neatvežė, jis buvo parduotuvėje iki 17 val., susipažino su darbo aplinka. (duomenys neskelbtini) atsakovas į darbo vietą atvyko apie 8 val. O. P. į (duomenys neskelbtini) vėl neatvažiavo. Leido jam naudotis tarnybiniu automobiliu. M. M. jam davė automobilio raktus, automobilis buvo netvarkingas, jis jam papildė tepalų, permontavo ratus, važiavo pas klientus į (duomenys neskelbtini) stumbryną, pakeliui aplankė ne vieną klientą. Kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas, (duomenys neskelbtini) jis laike nuo 8 val. iki 17 val. dirbo parduotuvėje telefonu, kalbėjo su klientais. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę atvažiavo O. P., iš parduotuvės elektroninio pašto atspausdino darbo sutartį, abu buvo nuvažiavę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pas kitus klientus važiuoti atsisakė. Nurodytą darbo dieną atsakovas darbo sutarties nepasirašė, nurodė, kad nori ją atidžiai perskaityti. (duomenys neskelbtini) jis vėl atvyko į darbą, tačiau paskambinęs O. P. pasakė, kad negali pasirašyti jam duotos darbo sutarties, kadangi joje yra įtraukta sąlyga dėl visiškos materialinės atsakomybės. O. P. atsakė, kad šią sąlygą su generaliniu direktoriumi derins. Nurodytą dieną darbo vietoje buvo nuo 8 val. iki 17 val. (duomenys neskelbtini) darbo vietoje buvo nuo 9 val. iki 17 val. Šią dieną jam paskambino O. P. ir nurodė, kad darbo sutarties sąlygų niekas nekeis, o iš ieškovės įmonės jis yra atleistas. Atsakovas sutinka, kad ieškovės įmonėje dirbo 6 darbo dienas, kurios turi būti apmokėtos. Dėl kitų (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje reikštų reikalavimų pretenzijų jis nekelia.

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškinio reikalavimas atmetamas.

5. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste, abi civilinės bylos šalys tarėsi dėl atsakovo darbo ir jo sąlygų. Konkrečiai, nurodytą dieną atsakovas R. J. buvo nuvykęs į įmonės buveinę, kurioje derėjosi dėl darbo su byloje liudytoju apklaustu O. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. D. Šalys sutarė dėl atsakovo R. J. darbo pareigų, darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio bei darbo pradžios. Civilinės bylos šalys neginčija, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas parašė prašymą ieškovei priimti į darbą, prašymą dėl NPD taikymo, tačiau darbo sutartis tarp civilinės bylos šalių nebuvo pasirašyta, kadangi ieškovė neparengė darbo sutarties projekto. Atsakovas darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pradėti (duomenys neskelbtini), tuomet turėjo būti pasirašyta atsakovo darbo sutartis, kurios civilinės bylos šalys taip ir nepasirašė dėl to, kad atsakovas nesutiko su darbo sutarties nuostatomis dėl visiškos materialinės atsakomybės. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešė apie R. J. darbo pradžią įmonėje. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, nurodydama, kad duomenys apie atsakovo darbą pradžią naikinami dėl draudėjui pasikeitusių aplinkybių. Iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pateiktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ši institucija surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimas dėl nelegalaus darbo vyko laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tyrimo akto turinys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gautas R. J. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai ir jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje. Šiame nutarime Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas darbdaviu, ir atstovaujamas direktoriaus G. D., neužtikrino, kad visi darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, t. y. leido R. J. laikotarpyje (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbti, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pažeidimą buvo skirta 868,00 Eur dydžio piniginė bauda. Nutarimas juridinio asmens atžvilgiu įsiteisėjęs.

6. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl darbo santykių buvimo fakto nustatymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo teismui, kad tarp jos ir atsakovo nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiais, atsakovas nepasirašė darbo sutarties, neatliko jokių darbo funkcijų. Tuo tarpu, atsakovas įrodinėjo teismui, kad ieškovės įmonėje dirbo šešias darbo dienas, atliko sutartas darbo funkcijas, tačiau jam nebuvo apmokėta už darbą.

7. DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios yra numatytos DK 34 straipsnyje (DK 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Būtinosios darbo sutarties sąlygos, numatytos DK 34 straipsnyje, tai yra darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė.

8. Pateiktas darbo kodekso nuostatas aiškinant sistemiškai, darytina išvada, kad nustatant galimai susiklosčiusių darbo teisinių santykių faktą, turi būti nustatytos visos būtinųjų darbo santykių sąlygos, kurioms esant teismas galėtų konstatuoti tarp civilinės bylos šalių buvus sudarytai darbo sutarčiai, nes rašytinės darbo sutarties nesudarymas, dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento – rašytinės darbo sutarties nebuvimas, kurios sudarymas yra darbdavio pareiga, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis. Nelegaliu darbu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies prasme, laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nustačius nelegalaus darbo faktą, darbuotojui už atliktą darbo funkciją turi būti apmokama (LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

9. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.).

10. Teismas, vadovaudamasis šiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nekeisdamas, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad civilinės bylos šalys buvo sutarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. O būtent, abi civilinės bylos šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui atvykus į ieškovės buveinę, esančią Vilniaus mieste, buvo sutarta tiek dėl atsakovo darbo funkcijos, tiek dėl darbo užmokesčio dydžio, tiek dėl darbovietės. Konkrečiai, darbdavys ir darbuotojas sutarė, kad atsakovo darbo pradžia bus (duomenys neskelbtini), atsakovo darbo vieta bus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio padalinyje, atsakovas vykdys vadybininko darbo funkcijas, kurios numatytos (duomenys neskelbtini) patvirtintuose Vadybininko pareiginiuose nuostatuose, su kuriais atsakovas taip pat buvo supažindintas. Darbo santykių šalys taip pat sutarė, kad atsakovui bus mokamas 1 123,96 Eur dydžio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Šias faktines aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė, atsakovas, taip pat liudytoju byloje apklaustas O. P. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad civilinės bylos šalių sutartą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas pradėjo dirbti ieškovės nurodytoje darbo vietoje Panevėžio padalinyje. Nors ieškovė teismo posėdžių metu neigė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) į darbą atvyko, darbdavys tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nepateikė, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovo darbo faktą ieškovės darbo vietoje patvirtina atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos medžiagoje fiksuoti liudytojo M. M. parodymai. (duomenys neskelbtini) savo paaiškinime šis liudytojas nurodė, kad jis R. J. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), realiai matė penkias darbo dienas. Liudytojas apklaustas teismo posėdžio metu taip pat teismui patvirtino, kad R. J. nurodytu laikotarpiu vis ateidavo į darbo vietą, ką jis dirbo nesigilino, matė, kad naudojosi tarnybiniu automobiliu, kompiuteriu. Liudytoju apklaustas O. P. taip pat nepaneigė fakto, kad atsakovas ne kartą buvo Panevėžio padalinyje, naudojosi tarnybiniu automobiliu, kompiuteriu, bendravo su įmonės klientais, ne kartą skambinosi su R. J., žadėjo atvykti į Panevėžio padalinį, atvežti darbo sutartį. Pastarasis kompiuteriu atlikinėjo kažkokius darbus, kartais važinėjo įmonės mašina. Tai, kad O. P. nepatiko darbuotojo elgesys, jis turėjo priekaištų atsakovo darbo drausmei, taip pat kad jis nesuprato pas kokius klientus atsakovas važiuoja, ar kam skambina, teismo vertinimu, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, nes būtent darbdavys darbo santykiuose turi pareigą kontroliuoti darbuotojo atliekamą darbą ir apibrėžti konkrečias darbuotojo atliekamas darbo funkcijas bei darbo drausmės režimą. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste taip pat svarbu tai, kad darbuotojas į darbdavio nurodytą darbo vietą atvyko jo paties leidimu ir nurodymu, nes taip buvo sutarę abi civilinės bylos šalys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų savavališkai atvykęs į savo darbo vietą ar dirbęs darbus, kurie nebuvo numatyti jo darbo funkcijose. Teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) darbdavys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešė apie R. J. darbo pradžią, vėliau, (duomenys neskelbtini) duomenis apie R. J. priėmimą į darbą patikslino, juos panaikinant, kas tik patvirtina faktą, kad atsakovas darbą ieškovės įmonėje pradėjo sutartą su darbdaviu dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), ir baigė (duomenys neskelbtini). DK 42 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Taigi, teismui padarius išvadą, kad atsakovas ieškovės nurodytoje darbo vietoje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), darbą baigė (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai), o darbdaviui nepateikus priešingų įrodymų, teismas sprendžia, kad nepaisant fakto, jog tarp bylos šalių nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tarp darbuotojo R. J. ir darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai) buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai.

11. Teismo nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, visiškai patvirtina teismui (duomenys neskelbtini) pateikta Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) šios institucijos nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas 868,00 Eur pinigine bauda. Nutarime Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad visi darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, t. y. leido R. J. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbti, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) nutarimas LR Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, todėl teismas, priimdamas šį sprendimą, taip pat juo remiasi, kaip civilinėje byloje nustatytu faktu.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmetamas visa apimtimi.

13. Teismui nustačius ir konstatavus faktinę aplinkybę, kad civilinės bylos šalys laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai) buvo siejami faktinių darbo teisinių santykių, pagrįstai laikytina, kad ieškovė šiuos santykius su atsakovu nutraukusi turėjo pareigą su juo atsiskaityti. DK 139 straipsnyje, 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtina darbdavio pareiga mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, DK 146 straipsnio 2 dalis numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Nustačius nelegalaus darbo faktą, darbuotojui už atliktą darbo funkciją turi būti apmokama (LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad atsiskaitymo su darbuotoju faktą privalo įrodyti darbdavys.

14. Bylos nagrinėjimo metu abi civilinės bylos šalys nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovui Rimantui J. P. darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos ir priteistos darbo užmokesčio sumos dydžio, todėl teismas dėl atsakovui priklausančios išmokėti darbo užmokesčio sumos už jo faktinį darbą ieškovės įstaigoje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebepasisako.

15. Ieškinio reikalavimas atmetamas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui R. J., atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai grąžinti darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.