Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-1854-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
2-1854-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00365-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
"Vilniaus energija"
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Talka 1“, uždaroji akcinė bendrovė „Merwal“
Civilinė byla Nr. 2-1854-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00365-2013-6;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6; 44.2.4.1; 126.5; 126.8;
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant atsakovės atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai L. K. individualiai įmonei „Talka“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Talka 1“, uždaroji akcinė bendrovė „Merwal“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. gegužės 6 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ 4624,07 Lt skolą, 285,99 Lt delspinigius bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisiant prašomas sumas iš atsakovės administravimo išlaidų.

Ieškovės reikalavimus buvo grindžiamas 2005 m. spalio 28 d. tarp UAB „Vilniaus energija“ ir L. K. IĮ „Talka“ sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 245825-3 (toliau – Sutartis), kuria vadovaujantis UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją L. K. IĮ „Talka“ nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Pagal šios Sutarties 10.1 punktą, L. K. IĮ „Talka“ įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Šilumos energijos tiekėjo teisė gauti apmokėjimą už visą energijos kiekį, pateiktą vartotojui, taip pat įtvirtinta CK 6.385 straipsnyje ir Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje. Atsakovė visiškai nemokėjo už šilumos energiją nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., dėl ko už paminėtą laikotarpį susidarė 4 624,07 Lt dydžio skola. Vadovaujantis Sutarties 18 punktu, atsakovei už pavėluotą atsiskaityti laiką skaičiuotini 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. sudaro 285,99 Lt. Prašoma priteisti skola ir delspinigiai atsirado už ieškovės suteiktas paslaugas po to, kai L. K. individualiai įmonei „Talka“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovės nuomone, bankroto proceso metu atsiradę reikalavimai ir būtinos išlaidos turi būti apmokėtos iš atsakovės administravimo išlaidų, nes kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka pardavus nekilnojamąjį turtą, įmonės kreditoriai gaus tiesioginę naudą už parduotą turtą.

Atsakovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir patvirtinti L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje UAB „Vilniaus energija“ 4 910,06 Lt finansinį (kreditorinį) reikalavimą.

Nurodo, kad dar 2012 m. balandžio 23 d. tuometinis bankroto administratorius L. S. kreipėsi į UAB „Talka l“ direktorių S. P. dėl lėšų už šiai įmonei pernuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinimo bankrutavusiai įmonei, tačiau šios lėšos atsakovei nebuvo sumokėtos. Išnuomoto buto gyventojai žodžiu pranešė, kad visus mokesčius jie moka UAB „Talka l“. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus nuostolius. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. spalio 28 d. tarp UAB „Vilniaus energija“ ir L. K. sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 245825-3 (toliau – Sutartis), remiantis kuria UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją atsakovei priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Pagal šios Sutarties 10.1 punktą, L. K. įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą (b. l. 10-13), tačiau nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. už šilumos tiekėjo teikiamas paslaugas nebuvo mokama, dėl ko nurodytu laikotarpiu susidarė 4 624,07 Lt dydžio skola (b. l. 6-9). 2009 m. vasario 23 d. nuomos sutartimi L. K. IĮ šias patalpas išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Merwal“, o pastaroji 2010 m. spalio 29 d. panaudos sutartimi perleido patalpas UAB „Talka 1“ (b. l. 54-59). Nei viena iš paminėtų nuomos ir panaudos sutarčių viešame registre nebuvo registruotos, o gyvenamosios patalpos ir toliau buvo apskaitomos L. K. IĮ „Talka“ vardu (b. l. 60-62). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ iškelta bankroto byla. Iš ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovės likviduojamos L. K. IĮ „Talka“ neginčijama skola šilumos energijos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“, susidariusi bankroto proceso eigoje, turi būti atlyginama pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 36 straipsnyje nustatytą administravimo išlaidų atlyginimo tvarką, ar pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 26 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, iškėlus bankroto bylą, teisme tvirtinami tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Išimtis iš šios taisyklės numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte, tai yra kai įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, o dėl šios veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių gali būti tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (kreditorių reikalavimų tvirtinimo eilė ir tvarka). Minėta, kad atsakovė, iškėlus jai bankroto bylą, ūkinės komercinės veiklos nevykdo, o gyvenamosios patalpos yra perduotos bankroto administratoriui.

Pažymėtina, kad nors ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos draudžia įmonei po bankroto bylos iškėlimo vykdyti visas finansines prievoles, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, tačiau šio prievolės turi atsirasti (būti neįvykdytos) iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką minėto ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms jau po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Taigi bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti mokesčius.

Minėta, kad atsakovės bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ skola ieškovei UAB „Vilniaus energija“ už šilumos energiją, kuri buvo tiekiama atsakovei priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidarė po bankroto bylos iškėlimo. Pareiga išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą tenka bankroto administratoriui (ĮBĮ 2 straipsnio 6 dalis). Administratoriaus veiklai įgyvendinti nustatomos administravimo išlaidos, kurias pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį sudaro atlyginimas administratoriui, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimui bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė turi turto, tiek teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tiek kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, šių išlaidų dydį tvirtina pagal esamą poreikį, t. y. tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė turi turto, sprendžiama dėl šio turto išlaikymo, apsaugos, konservavimo ir kt. išlaidų dydžio ir poreikio. Bankrutuojančios įmonės išlaidos, susijusios su mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme, nes kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, kad administratorius tinkamai nevykdė ĮBĮ nustatytų procedūrų, susijusių su perduoto turto administravimu, realiai šio turto neperėmė, nesirūpino tinkama šio turto priežiūra, nenumatė administravimo išlaidų šio turto išlaikymui, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti 4 624,07 Lt dydžio skolą iš įmonės administravimo išlaidų yra pagrįstas.

Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 18 punktu šalys numatė 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą prievolės įvykdymo dieną. Kadangi skola už šilumos energiją susidarė po bankroto bylos iškėlimo, šiai prievolei netaikytini ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ribojimai. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2013 m,. balandžio 29 d. 285,99 Lt dydžio delspinigius laikytinas pagrįstu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas tik pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu bankrutuojanti įmonė vykdo anksčiau ar naujai sudarytas sutartis, reikalingas bankroto procedūroms užbaigti, privalo savo prievoles vykdyti laiku ir tinkamai, o šių nevykdant – atlyginti ir kreditoriaus minimalius nuostolius, t. y. sumokėti reikalaujamas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas yra pagrįstas (CK 210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Kadangi atsakovė yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, iš atsakovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“, į. k. 149537957, 4 624,07 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis litus septynis centus) skolos, 285,99 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus devyniasdešimt devynis centus) delspinigių bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorių priteistas sumas atlyginti iš administravimo lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas