Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovei Lietuvos metrologijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.8. Skundžiamu Įsakymu, atsižvelgiant į surašytą Išvadą, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn; tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Šio įstatymo 33¹ straipsnyje yra įtvirtintos valstybės tarnautojo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis (1 punktas); teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (2 punktas).

Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos; valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, [...] pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. [...]; tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tvarkos aprašo 3 punktas numato, be kita ko, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą.

Tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.

Tvarkos aprašo 11 punktas numato, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Šio aprašo 14 punktas numato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal aprašo 11 punktą.

Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių).

8. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos viršininkas oficialią informaciją apie galimai valstybės tarnautojo (šiuo atveju – pareiškėjo) padarytą tarnybinį nusižengimą gavo iš R. S. (jo surašytas 2022 m. balandžio 14 d. Tarnybinis pranešimas Nr. 107TP-11(3.13Mr)). Ko pasekoje, Inspekcija pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo, įtariamo padariusio tarnybinį nusižengimą, kuris pradėtas į pareigas priėmusio asmens (šiuo atveju – Inspekcijos viršininko) iniciatyva, priėmus 2022 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 11V-81(1.2), kuriuo buvo sudaryta Komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisija 2022 m. balandžio 15 d. parengė Pranešimą Nr. 161VD-214(1.4Mr) „Apie tarnybinį nusižengimą“. Iš byloje esančių metaduomenų, pateiktų kartu su Pranešimu, matyti, kad Pranešimas per eDVS pareiškėjui buvo pateiktas ir pasirašytinai pareiškėjas su šiuo Pranešimu eDVS supažino 2022 m. balandžio 19 d. (eDVS susipažinimo žyma metaduomenyse). Įvertinus tai, kad pareiškėjas į Komisijos prašymą pateikti su Pranešimu susijusius dokumentus arba sudaryti tokią galimybę su jais susipažinti vietoje, 2022 m. balandžio 20 d. el. paštu pateikė tokių dokumentų sąrašą, kas patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinomas Pranešimo turinys. Pranešime buvo nurodyti pažeidimai, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas. Pareiškėjas ir nepasisako dėl Pranešimo turinio trūkumų. Taigi laikytina, kad pažeidimo tyrimo procedūros metu Pareiškėjui buvo žinoma, kokiais pažeidimas yra įtariamas ir suteikta galimybė būti išklausytam.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Inspekcijos viršininkas 2022 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku pakvietė pareiškėją ir Komisijos narius susitikti dėl tarnybinio tyrimo (b. l. 128). Teismas įvertina, kad iš paties pareiškėjo teiktų paaiškinimų, kuriuose paties pareiškėjo nurodyta įsakymo, kuriuo paskirta Komisija, data ir numeris (b. l. 77), bei iš pareiškėjo ir atsakovės (Inspekcijos atstovės) susirašinėjimo elektroniniais laiškais (b. l. 73, 75), akivaizdu, jog apie pradėtą tarnybinį tyrimą pareiškėjas buvo žinoma, o tuo pačiu buvo žinoma ir Komisijos sudėtis. Tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti tyrimo medžiaga. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam buvo žinoma Komisijos sudėtis, tačiau jis išreiškia nuogąstavimą, kad su juo nebuvo suderintas Komisijos posėdžio laikas. Įvertinus tai, kad pareiškėjas vis tik turėjo galimybę susipažinti su tyrimo medžiaga ir jokių pretenzijų dėl galimai netinkamo Komisijos posėdžio laiko bei jos sudėties (nešališkumo) neišreiškė (byloje tokių duomenų pateikta nėra), sutiktina su atsakove, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad jam nebuvo žinoma Komisijos sudėtis. Tuo labiau, šis Pareiškėjo nurodomas argumentas nėra pagrindas panaikinti Įsakymą.

9. Dėl pareiškėjo supažindinimo su Išvada, kuri yra sudedamoji skundžiamo Įsakymo dalis, pasakytina, kad Išvada registruota eDVS 2022 m. gegužės 20 d. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui ji būtų pateikta susipažinimui, tačiau netgi teismui pripažįstant tokią aplinkybę, pabrėžtina, kad tai nėra toks procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą šioje situacijoje. Skundžiamame Įsakyme buvo pateikta nuoroda į Išvadą, taigi Įsakymo priėmimo momentu ji neabejotinai buvo sudaryta ir Pareiškėjui susipažinus su Įsakymu jam tapo žinoma apie jos egzistavimą ir jis turėjo galimybę su ja susipažinti. Taisyklių 22¹ punkte numatyta, kad kai, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gaunamas valstybės tarnautojo <...>, prašymas susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos, prašymą pateikusiam asmeniui pranešama apie jo galimybę įstaigoje susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Inspekcijai tarnybinio tyrimo metu būtų gautas pareiškėjo prašymas susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taipogi atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas viso tarnybinio nusižengimo metu buvo aktyvus (teikė dokumentus ir paaiškinimus), darytina išvada, kad pareiškėjo teisė inicijuoti ginčo dėl Įsakymo panaikinimo nebuvo esminiai apribota. Pažymėtina ir tai, kad Išvada buvo pateikta į bylą su atsiliepimu. Taigi Pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, jeigu jam kilo abejonių dėl Išvados turinio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Taigi atmestinas Pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su tarnybinio tyrimo medžiaga ir tai turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms tokia apimtimi, jog jam sutrukdė teisinę galimybę inicijuoti ginčą. Todėl teismas daro išvadą, kad aptarta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą.

10. Pareiškėjo argumentą, kad Komisijos pirmininkės – Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos A. Z. parašu pasirašyta Išvada yra negaliojanti, nes ji nuo 2022 m. gegužės 23 d. Inspekcijoje nedirba, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes iš byloje pateiktų darbo apskaitos žiniaraščių matyti, jog Komisijos pirmininkė A. Z. 2022 m. gegužės 20 d., t. y. Išvados pasirašymo dieną (kaip minėta, Išvados registravimo eDVS data: 2022 m. gegužės 20 d. Nr. 161VD-278(1.4)) dirbo (savo darbo funkcijas atliko). Nustatyta, kad A. Z. nebedirba Inspekcijoje nuo 2022 m. gegužės 24 d.

13. Teismas, vertindamas kitus pareiškėjo skundo argumentus, pažymi, kad skunde nėra pateiktos konkrečios sąsajos su Išvados turiniu, t. y. nenurodyta, kuo ydingas skundžiamas aktas, tame tarpe Išvados turinys.

Išvadoje nurodytos iš esmės dvi pažeidimų grupės – netinkamas patikrinimo įforminimas ir nepagrįstas pavedimų tikrinti išrašymas.

13.1. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad R. S., pasinaudojęs Darbo grupės turima informacija, apkaltino jį netinkamu pareigų atlikimu, išrašant sau pavedimus atlikti ūkio subjektų patikrinimus 2022 m. sausio-kovo mėn., nors nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. vasario 14 d. išrašyti pavedimus turėjo teisę ir vyresnieji patarėjai, laikytina, yra susijusi su pažeidimų grupe, kuri susijusi su pavedimų išrašymu. Išvadoje inkriminuoti pažeidimai iš esmės susiję tuo, kad Pareiškėjas, išrašydamas planinius patikrinimus neturėjo tam pagrindo, nes jų nebuvo patikrinimų plane. Taigi Pareiškėjo teikiamas argumentas tiesiogiai nėra nukreiptas į jokią konkrečią išvados dalį ir nepaneigia Išvadoje konstatuotų aplinkybių.

13.2. Kita nurodoma aplinkybė – kad turi būti laikomasi politikos ne bausti, o konsultuoti, teismo vertinimu, tiesiogiai nėra nukreipta į jokią konkrečią išvados dalį. Iš pareiškėjo argumento galima tik nuspėti, kad jis ginasi tuo, kad tikrintas subjektas buvo naujai pradėjęs veiklą ir dėl to Pareiškėjas elgėsi tam tikru būdu. Visgi Išvadoje nurodyta priešingai – kad pats pareiškėjas nesiaiškino, ar tikrinamas subjektas (MB „Lukšių ūkis“) vykdo veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių. Taigi šis Pareiškėjo argumentas nepaneigia Išvados teiginių.

Pagal Inspekcijos teisinės metrologinės priežiūros veiksmų aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 11V-224, 33 punktą, atlikus patikrinimą, surašomas Inspekcijos viršininko patvirtintos formos patikrinimo aktas ir už jame surašytų duomenų teisingumą ir išsamumą atsako aktą surašę ir pasirašę pareigūnai, atlikę patikrinimą. Pareiškėjui kaip vyresniajam patarėjui pagal Inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašymą kuris patvirtintas Inspekcijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 11V-184, priskirtos šios funkcijos: koordinuoti priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą arba prireikus atlikti priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas (7 punktas); koordinuoti su priežiūra ir (ar) kontrole susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroti susijusią informaciją (9 punktas); tirti administracinius nusižengimus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (15 punktas); Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka tirti juridinių asmenų padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir taikyti ūkio subjektams Metrologijos įstatyme ir techniniuose reglamentuose nurodytas poveikio priemones (16 punktas). Iš byloje pateikto MB „Lukšių ūkis“ 2022 m. balandžio 8 d. surašyto patikrinimo akto Nr. PA-3784(R22) matyti, jog pareiškėjas nesilaikė Inspekcijos viršininko 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 11V-9. Patikrinimo akto formoje nustatyto reikalavimo, pagal kurį nurodymai ūkio subjektui formuluojami, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, įrašant atitinkamai šios dalies 1, 2 ar 3 punktą. Pareiškėjas nurodymus ūkio subjektui suformulavo vadovaudamasis ne Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies atitinkamu punktu, o vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė atsakovė, formuluojant ūkio subjektui privalomuosius nurodymus, teisiškai yra neteisingas, t. y. šioje situacijoje nurodymai MB „Lukšių ūkis“ turėjo būti duodami, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu („raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą“) ir 2 punktu („laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus“). Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pozicija dėl jo, kaip jis teigia, apkaltinimo netinkamu pareigų atlikimu, yra nepagrįsta. Pabrėžtina, kad pareiškėjo manymas, jog R. S. turėjo tikslą jį apkaltinti, nes jis tik pasinaudojo Darbo grupės turima informacija, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Nors pareiškėjas tvirtina, kad R. S. nuvyko į patikrinimo vietą ir atliko tikrinto ūkio subjekto (MB „Lukšių ūkis“) atsakingo asmens apklausą, tačiau, anot pareiškėjo, nei vienas iš patikrinimą atlikusių inspektorių atsakingo asmens apklausoje nedalyvavo, nors minėtos apklausos metu gauta informacija buvo panaudota, teikiant pareiškėjui Pranešimą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad MB „Lukšių ūkis“ atsakingo atstovo apklausa nebuvo atliekama ir jokie apklausos dokumentai nebuvo aprašyti.

14. Teismas konstatuoja, kad Komisija Išvadoje siūlė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tinkamai kvalifikavusi tarnybinį nusižengimą, nurodydama pažeistus teisės aktus ir jų straipsnius, tarnybinio nusižengimo padarymo terminą, jo įvykdymo aplinkybes, taip pat ir įvertinusi tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes. Su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai tinkamai (per eDVS 2022 m. birželio 1 d., pasirašytinai 2022 m. birželio 2 d.).

Teismo vertinimu, pareiškėjo sąmoningi ir jo paties atlikti veiksmai dėl aplaidumo ir paviršutiniško požiūrio į atliekamas funkcijas, t. y. netinkamas MB „Lukšių ūkis“ patikrinimo atlikimas ir pavedimų atlikti patikrinimus išrašymas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Išvadoje pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą (Valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis), 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą (Valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba) ir 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių). Išvadoje pagrįstai įvertinta, kad tokiais pareiškėjo veiksmais, sudarytos prielaidos ūkio subjektams abejoti dėl Inspekcijos atliekamų patikrinimų teisėtumo, tuo pačiu pateikiant kaip pavyzdį kitiems Inspekcijos ūkio subjektų priežiūros funkcijas atliekantiems pareigūnams.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus ir tai sudarė pagrindą skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kuris yra proporcinga, taip pat adekvati padarytam pažeidimui. Laikytina, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.