Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 20.17 val., važiuodamas Šiaurės prospektu Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0383, patikros Nr. 1752009, rodmenimis, jam nustatytas mažiausias 1,60 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šeštadienio vakarą (duomenys neskelbtini), kur jis dirba, iki paryčių dalyvavo kalėdiniame vakarėlyje, o gruodžio 18 d. parskrido į Kauną. Žmona su sūnumi atvyko jo pasitikti, automobilį BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo jo sūnus. Sūnus išlipo Kalniečių gatvėje, o tada prie vairo sėdo jis, nors ir jautė, kad dar nėra blaivas. Sustabdę policininkai patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jam 1,60 promilių neblaivumas. Automobilis yra žmonos asmeninis, ji pirko jį už asmeninius pinigus, jo vertė 3600 eurų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. gruodžio 18 d. gautas Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulio A. A. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2022 m. gruodžio 18 d. apie 20:17 val., dirbdamas kartu su specialiste D. T. vykdė policinę priemonę, kurios metu Kaune, Jonavos g. ir Šiaurės pr. sankryžoje, patikrinimui sustabdė transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. K., 2022 m. gruodžio 18 d. 20:18 val., naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0383, patikros Nr. 1752009, vairuotojui V. K. nustatytas 1,60 promilių girtumas. Pakartotinai - 20:35 val. - nustatytas 1,62 promilių girtumas. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, Technikos g. 18 A, Kaune (b. l. 1–2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Jonavos g. - Šiaurės pr., Kaune, sankryžoje, ir automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–20, 21–33).

VĮ „Regitra“ duomenimis, keleivinio automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas I. K. (b. l. 38).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio BMW 120d, pagaminto 2004–2007 periodu, kaina su PVM - 3600 Eur (b. l. 39).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulio pareigose. 2022 m. gruodžio 18 d. kartu su kolegomis vykdė policinę priemonę prie Šiaurės pr. ir Jonavos g. sankryžos. Apie 20.17 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K.. Vairuotojui atidarius langą, iš salono jautėsi alkoholio kvapas, todėl vairuotojas patikrintas bekontakčiu detektoriumi „Drager 5000“. Prietaisas parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio dalelių. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojęs alkoholio, pastarasis nurodė, kad vartojo maždaug prieš 4 valandas. Tuomet patikrinus jį alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, patikr. Nr. 1752009, 20.18 val. - nustatytas 1,60 promilių girtumas. Antru pūtimu- 20.35 val. - nustatytas 1,62 promilių girtumas. V. K. sutiko su nustatytu girtumu. Vizualiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, be to, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apie sulaikytą neblaivų vairuotoją informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją (b. l. 57–60).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. K. susituokę apie 30 metų. Vyras šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą sugrįžta kas du mėnesius ir per šventes. 2022 m. gruodžio 18 d. vyras parskrido lėktuvu iš (duomenys neskelbtini)į Kauno oro uostą. Liudytoja kartu su sūnumi atvyko jo pasitikti. Paėmę oro uoste V., vyko į Kauną, (duomenys neskelbtini)gatvę, kur gyvena jų sūnus. Nuo oro uosto iki (duomenys neskelbtini)gatvės automobilį vairavo sūnus, o V. sėdėjo priekyje - keleivio sėdynėje, ji sėdėjo gale. Sėdėdama ant galinės sėdynės, alkoholio kvapo nejautė, nesuprato, kad vyras neblaivus, nors žinojo, kad jis dieną prieš tai dalyvavo darbo kalėdiniame vakarėlyje. Sūnui prie namų išlipus, V. sėdo už automobilio vairo, o ji perėjo į priekinę keleivio sėdynę. Automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, vyras pasakė, kad pripūtė į alkotesterį. Jie vyko jai priklausančiu automobiliu BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra jos asmeninis turtas, nes pirktas liudytojai iš savo sesers pasiskolinus pinigus. Vyras prie automobilio pirkimo pinigais neprisidėjo, automobiliu naudojasi tik ji. Vyrui išvykus į (duomenys neskelbtini), automobilis jai reikalingas vykimui į darbą, į gydymo įstaigas, taip pat lankant uošvius, kurie senyvo amžiaus. Prie apklausos prideda prašymą grąžinti jai priklausantį automobilį BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 63–66).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gruodžio 18 d. 20 val. 18 min. V. K. nustatytas 1,60 promilių girtumas; 20 val. 35 min. - 1,62 promilių girtumas (b. l. 72).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. K. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 20.17 val., važiuodamas Šiaurės prospektu Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0383, patikros Nr. 1752009, rodmenimis, jam nustatytas mažiausias 1,60 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad prieš parskrendant į Lietuvą, dalyvavo kalėdiniame vakarėlyje, vartojo alkoholį. Iš oro uosto iki savo namų automobilį vairavo sūnus, o šiam išlipus, jis pats sėdo už vairo, nors suprato esąs neblaivus. Be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai, kad patikrinimui sustabdžius automobilį BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K., vairuotojui atidarius langą, iš salono jautėsi alkoholio kvapas, todėl vairuotojas patikrintas bekontakčiu detektoriumi „Drager 5000“. Prietaisas parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio dalelių. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojęs alkoholio, pastarasis nurodė, kad vartojo maždaug prieš 4 valandas. Tuomet patikrinus jį alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, patikrinimo Nr. 1752009, 20.18 val. - nustatytas 1,60 promilių girtumas. Antru pūtimu- 20.35 val. - nustatytas 1,62 promilių girtumas. Policijos pareigūnai patvirtino, kad vairuotojo neblaivumas matėsi vizualiai, be to, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo žmonos I. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. I. K. parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos sutuoktinis. Iš vakaro vyras (duomenys neskelbtini)dalyvavo vakarėlyje, o po parskrido į Lietuvą. Iš oro uosto iki savo namų automobilį vairavo sūnus, o po to už vairo atsisėdo V. K.. Ji nejautė, kad vyras neblaivus, kitaip būtų pati vairavusi. Policijos pareigūnai nustatė, kad vyras neblaivus. Su vyru daug kalbėjo apie įvykį. Kai vyras dirba užsienyje, su juo kasdien bendrauja per Viber programėlę. Automobilis, kurį vairavo vyras, priklauso jai, jis pirktas iš asmeninių jos lėšų. Jis jai reikalingas darbui. Prašo atleisti sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją paskiriant laiduotoja, galėtų sumokėti užstatą.

Prokuroras siūlė taikyti laidavimą su 1000 eurų užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 116–117), pakaltinamas (b. l. 122, 126), dirba. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. K. vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (b. l. 113–114).

V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog I. K., kaltinamojo V. K. žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Ji su vyru V. K. sutaria gerai, kartu gyvena, kai jis išvyksta dirbti į užsienį, bendrauja per Viber programėlę, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad I. K. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant I. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams su 1000 Eur užstatu žmonos I. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad V. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus V. K. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 20 d. (b. l. 101–102).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jo žmonos I. K. vardu registruotą automobilį. I. K. nurodė, kad automobilis BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninis, įsigytas už asmenines, o ne bendras santuokines lėšas. Paaiškino, kad šiuo automobiliu naudojasi tik ji, jis jai reikalingas vykti į darbą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, o skirti automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio BMW 120d, pagaminto 2004–2007 periodu, kaina su PVM - 3600 Eur (b. l. 39). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina automobilio BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3600 Eur.

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01877581, saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“; kompaktinis diskas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

V. K. perduoti laiduotojos I. K. atsakomybei pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių plaidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją I. K. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu V. K., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti V. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 20 d.;

– konfiskuoti iš V. K. automobilio BMW 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą Nr. 01877581, išduotą V. K. vardu, perduoti VĮ „Regitra“; kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.