Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-862-613/2016Teisėja Erika Tamošaitienė (S) Proceso Nr. 2-06-3-01500-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos3.4.4.11.; 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės M. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė M. B., D. B., UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė M. B. 2016-02-08 patvarkymu pareiškėjo G. B. skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka vykdomojoje byloje esančių duomenų, kadangi pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad turto vertinimą atliks UAB „Ober-haus“, pats geranoriškai turto vertintoją įleido vertinamo turto apžiūrai atlikti. Pareiškėjas neskundė nei pirmųjų, nei antrųjų varžytynių, nors buvo tinkamai apie jas informuotas. Mano, jog tokiu savo elgesiu pareiškėjas piktybiškai vilkina vykdymo procesą ir prašo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Gautas pareiškėjo G. B. atskirasis skundas. Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi, todėl ją skundžia. Pareiškėjas nurodo, kad iš antstolės negavo jokių turto vertinimo dokumentų, o apie vykdymo veiksmus sužinojo tik iš www.evarzytynes.lt. Skundžiamoje teismo nutartyje išvardintų dokumentų Pareiškėjas nėra gavęs, pašto dėžutėje nebuvo radęs pašto pranešimo apie jam siųstą ir neįteiktą korespondenciją, kitų asmenų atsiimti už jį korespondenciją Pareiškėjas nėra įgaliojęs. Taigi, negalima teigti, jog vykdomosios bylos dokumentai pasiekė Pareiškėją ir jis buvo tinkamai informuotas apie vykdomosios bylos eigą. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo skunde pateiktų aplinkybių bei byloje esančių duomenų viseto negalima laikyti, kad antstolė M. B. vykdomąją bylą Pareiškėjo atžvilgiu vedė tinkamai, tačiau teismas skundžiama nutartimi, pritardamas antstolei, priėmė priešingą nutartį. Pažymi, kad ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Pareiškėjo ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nebuvo aktyvus, priešingai, akivaizdu, kad netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad antstolė turto vertinimą atliko dar 2015 m. balandžio mėnesį, kai tuo tarpu Turtas iš antrųjų pakartotinių varžytynių buvo parduodamas 2016 m. vasario mėnesį. Šiuo atveju akivaizdu, kad Turto vertė per vienerius metus galėjo pasikeisti, dėl ko antstolė turėjo pareigą atlikti turto vertinimą iš naujo. Prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimus į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl dokumentų įteikimo vykdymo procese

CPK 604 straipsnis nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad antstolė M. B. vykdo 2014-1-14 Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11018 dėl 99759,95 Eur skolos, 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. ir subsidiariai atsakingos įkaitos davėjos D. B., priverstine tvarka parduodant iš varžytynių įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB Nordea Bank Lietuvos sk. naudai. 2015-03-19 raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui G. B. per darbovietę UAB „XXX“ įteiktas 2015-03-25 (v. b. T. 1, l. 15), patvarkymas taip pat siųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 1, l. 28), adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 1, l. 32). 2015-04-20 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kuriame nurodė, jog ekspertizę turto vertei nustatyti atliks UAB „Ober-haus“ bei išaiškino teisę pareikšti ekspertui nušalinimą (v. b. l. 40). Šis patvarkymas skolininkui per darbovietę įteiktas 2015-04-25 (v. b. T. 1, l. 37), šis patvarkymas taip pat siųstas skolininkui paštu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 1, l. 42), adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. l. 44). 2015-05-25 antstolė surašė pranešimą apie turto arešto aktą ir kartu su skolininko teisių ir pareigų išaiškinimu išsiuntė skolininkui, dokumentai jam įteikti per darbovietę (v. b. T. 1, l. 49), taip pat siųsti adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 1, l. 76), adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. l. 84). 2015-07-09 buvo surašytas pranešimas dėl įkeisto turto pardavimo, kuriame pranešė apie pirmąsias varžytynes, šis pranešimas skolininkui įteiktas 2015-07-15 taip pat per darbovietę (v. b. T. 1, l. 97), šie dokumentai skolininkui taip pat siųsti adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 1, l. 107) bei adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. l. 115). Pranešimas apie paskelbtas antrąsias varžytynes skolininkui taip pat įteiktas per darbovietę (v. b. T. 1, l. 161). 2016-01-11 pranešimas dėl įkeisto turto pardavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių ir vėl skolininkui G. B. įteiktas per darbovietę UAB „XXX“ (v. b. T. 2, l. 35), taip pat siųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 2, l. 44) bei adresu (duomenys neskelbtini), grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. T. 2, l. 46). Pareiškėjas žinojo apie prasidėjusį vykdymo procesą, tačiau nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

Įstatymai nenustato antstolio pareigos įsitikinti dokumentų įteikimu, tuo labiau, kad skolininkas, vengdamas galimo turto pardavimo iš varžytynių, tikėtina, piktybiškai nepriimtų dokumentų. Dokumentai laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo dokumentų išsiuntimo registruotąją pašto siunta, todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolė jo neinformavo apie vykdomosios bylos eigą bei, kad jis nėra gavęs iš antstolės informacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją (skolininką) apie vykdymo procese atliekamus vykdymo veiksmus.

Dėl turto vertės pasikeitimo

Pareiškėjas nurodo, kad iš jo skunde pateiktų aplinkybių bei byloje esančių duomenų viseto negalima laikyti, kad antstolė M. B. vykdomąją bylą Pareiškėjo atžvilgiu vedė tinkamai, tačiau teismas skundžiama nutartimi, pritardamas antstolei, priėmė priešingą nutartį. Pažymi, kad ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Pareiškėjo ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nebuvo aktyvus, priešingai, akivaizdu, kad netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad antstolė turto vertinimą atliko dar 2015 m. balandžio mėnesį, kai tuo tarpu Turtas iš antrųjų pakartotinių varžytynių buvo parduodamas 2016 m. vasario mėnesį. Šiuo atveju akivaizdu, kad Turto vertė per vienerius metus galėjo pasikeisti, dėl ko antstolė turėjo pareigą atlikti turto vertinimą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teismų praktiką laikosi pozicijos, kad, tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytinių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytines pagal CPK 718 – 722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). Atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis iš naujo įkainoti turtą laikydamasis CPK nustatytos tvarkos turi tik neįvykus antrosioms varžytinėms.

Atsižvelgiant į teisinį pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinis teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjo turto vertė per nepilnus metus pasikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jokių įrodymų apie galimai pasikeitusią turto vertę nepateikė. Realiai turto kainą nulemia ne vertintojo ar eksperto vertinimas, bet pasiūlos bei paklausos dėsnis, t. y. kaina, už kurią pirkėjas yra pasiruošęs pirkti turtą, kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pareiškėjo (skolininko) argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus bei neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat, kad turto vertė per nepilnus vienerius metus galėjo pasikeisti, dėl ko antstolė turėjo atlikti turto vertinimą iš naujo, šie argumentai laikytini deklaratyviais, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.