- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2-31522-1080/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25329-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. F.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. F. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. F. 600,00 Eur skolos, 2 076,25 Eur palūkanų, 75 procento dydžio sutartinių palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4,38 Eur skolos išieškoimo išlaidų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. vasario 7 d. UAB ,,4finance“ ir atsakovas A. F. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ iš viso suteikė atsakovui 600,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Kredito grąžinimo data – 2015 m. kovo 9 d. (el. b. l. 7-31). Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „4finance“ sutartį nutraukė. Atsakovas liko skolingas ieškovei 600,00 Eur skolos (el. b. l. 32). 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį (el. b. l. 5, 37-53).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. spalio 11 d. rašytiniu pranešimu (el. b. l. 6). Todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo įsiskolinimas priteistinas ieškovei, kuri perėmė reikalavimą į atsakovą iš pradinio kreditoriaus.
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė suteikė atsakovui paskolą, atsakovas visą šį laiką ja naudojasi, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdo, gautos paskolos pilnai negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę. Įvertinus aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagristi, todėl tenkintini, ieškovei iš atsakovo priteistina 600,00 Eur skolos ir 2 076,25 Eur palūkanų (iki reikalavimo perleidimo 1 226,80 Eur ir 849,45 Eur po reikalavimo perleidimo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpūčio 16 d.).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su UAB „4finance“ sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 112,18 procentų dydžio metines palūkanas. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, vartojimo kredito palūkanų normą mažina iki 75 procentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 75 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (600,00 Eu) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4,38 Eur skolos išieškoimo išlaidų. Į bylą ieškovė pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (el. b. l. 33, 54-85). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 4,38 Eur skolos išieškoimo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 680,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 60,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų ir 00 ct) skolos, 2 076,25 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus ir 25 ct) palūkanų, 4,38 Eur (keturis eurus ir 38 ct) skolos išieškoimo išlaidų, 75 procentus dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos (600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 680,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 27 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.