- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- I-1938-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00048-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
2015 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. V. 2015 m. rugsėjo 22 d. patikslintu skundu prašo:
1) įpareigoti atsakovą išmokėti piniginę kompensaciją už 2001 metų nepanaudotas 40 dienų kasmetines atostogas – 1420,92 Eur;
2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po 16,25 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki kol atsakovas sumokės priklausančią kompensaciją.
Pareiškėjas 2015 m. vasario 23 d. patikslintu skundu (I t., b. l. 42-43) prašė pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-1515 „Dėl vyresniojo komisaro A. V. atleidimo“ atleidimo iš vidaus tarnybos datą, nustatant, kad atleidimo data yra 2014 m. kovo 27 d. bei įpareigoti Klaipėdos AVPK išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už 2001 – 2002 metais nepanaudotas 40 dienų kasmetines atostogas.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu (II t., b. l. 4-8) pareiškėjo A. V. patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimu (II t., b. l. 25-31) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas pakeistas: pakeista Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 30-TE-1515 „Dėl vyresniojo komisaro A. V. atleidimo“ atleidimo iš vidaus tarnybos data, nustatant, kad atleidimo data 2014 m. kovo 27 d., o administracinė byla dalyje dėl pareiškėjui iš Klaipėdos AVPK kompensacijos už 2001-2002 metais nepanaudotas 40 dienų kasmetines atostogas priteisimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde (II t., b. l. 44-46) nurodo, kad nuo 2001 m. sausio 2 d. buvo paskirtas Rietavo policijos komisariato komisaru, o vėliau ir viršininku. 2001-2002 metais buvo kuriamos komisariato tarnybos, ieškoma patalpų, o jas suradus pareiškėjas rūpinosi patalpų pritaikymu policijos komisariato reikmėms. Tuo metu vadovybė pareiškėjo neišleido kasmetinių atostogų, nes reikėjo rūpintis, kad įsteigtas komisariatas galėtų tinkamai funkcionuoti. Nurodo, jog pareiškėjo tarnybos stažas atostogoms apskaičiuoti buvo 19 metų ir pagal tarnybos stažą už vienerius metus pareiškėjui priklausė 40 kalendorinių dienų atostogų. Teigia, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos turėjo būti suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį. Vėliau atostogos nebesuteikiamos ir dirbančiam pareigūnui kompensacija nemokama. Pažymi, jog pareiškėjas iš policijos sistemos nebuvo atleistas, o tik perkeltas į kitus komisariatus, tęsiant tarnybą policijoje, todėl mano, kad kompensaciją už nepanaudotas atostogas privalo sumokėti įstaiga, kurioje pasibaigia darbo ar tarnybiniai santykiai.
Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal teisinį reglamentavimą teisę į kompensaciją už 2001 metų nepanaudotas atostogas įgijo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną, todėl iki šio momento ieškinio senaties termino eiga reikalavimui priteisti piniginę kompensaciją už atostogas negalėjo prasidėti.
Nurodo, jog remiantis 2001 ir 2002 metų asmens kortelių įrašais, atostogos pareiškėjui už 2001 metus nebuvo suteiktos nei 2001 metais, nei 2002 metų pirmąjį ketvirtį. Pareiga (rinkti duomenis apie atostogas) darbuotojui teisės aktais nėra numatyta. Pareiškėjas pažymi, kad elgėsi sąžiningai, be to, iškart kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką dėl 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 30-TE-1515, kuriuo pareiškėją atleidus iš tarnybos nebuvo neatsiskaityta už 2001 metų nepanaudotas atostogas.
Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnį ir Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 58 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, o aplinkybė, kad darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, kurios buvimas sudaro pagrindą taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismo sprendimu pareiškėjas atleistas iš vidus tarnybos 2014 m. kovo 27 d., todėl nuo šios dienos Klaipėdos AVPK turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, apskaičiuojamas dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio dienos užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką. Pareiškėjas pažymi, kad jis nedirbo visą skaičiuojamąjį laikotarpį (2014 metų I-ąjį ketvirtį), todėl vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis negu skaičiuojamojo mėnesinio MMA pagrindu apskaičiuotas dienos vidurkis 16,25 Eur (325/20=16,25) Eur. Šiuo atveju būtų – 18 mėnesių x 20 darbo dienų x 16,25 = 5850 Eur.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Aidas Šlečkus teismo posėdžio metu prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimais (II t., b. l. 36-37, 50-52) nurodo, jog nuo 2001 m. sausio 2 d. iki 2008 m. spalio 1 d. pareiškėjas dirbo Rietavo policijos komisariato – savarankiškos policijos įstaigos vadovu. Pagal galiojančią tvarką, įsakymai dėl atostogų suteikimo savarankiškų teritorinių policijos įstaigų vadovams buvo rengiami policijos departamente atsižvelgiantį į pačių vadovų pateiktus prašymus. Remiantis Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2001-2008 metais teisės aktų nustatyta tvarka prašymo suteikti atostogas už 2001 metus nebuvo pateikęs. 2008 m. balandžio 3 d. Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko, Plungės rajono policijos komisariato viršininko, Rietavo policijos komisariato viršininko ir Telšių rajono policijos komisariato viršininko įsakyme Nr. 73-V-37/78-V-31/44-V-13/86-V-23 „Dėl Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo policijos komisariato reorganizavimo prijungimo būdu prie Telšių rajono policijos komisariato sąlygų paskelbimo“ (toliau – ir Reorganizavimo sąlygos) yra nurodytos Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo prie Telšių rajono policijos komisariato būdu sąlygos. Reorganizavimo 32 punktas nustato, kad pagal 2008 m. spalio 1 d. buhalterinės apskaitos duomenis reorganizuojamų įstaigų turtas, teisės bei prievolės perduodamos reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai. Reorganizavimo sąlygų 35 punkte numatyta, kad reorganizuojant reorganizuojamas įstaigas užtikrinamas šių policijos įstaigų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų socialinė apsauga. Vadovaujantis minėta nuostata, pareiškėjas, būdamas savarankiškos įstaigos vadovas, tikslu užtikrinti sklandų ir tinkamą reorganizuojamų įstaigų veiklos tęstinumą ir perimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, turėjo pareigą perduoti visą informaciją – tame tarpe ir duomenis apie savo, kaip Rietavo policijos komisariato viršininko, turėtas nepanaudotas atostogas, reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai. Teigia, jog pareiškėjas tyčia ir sąmoningai nutylėjo faktą, kad turi nepanaudotų kasmetinių atostogų, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų pasinaudoti jam tuo metu priklausančiomis atostogomis.
Pabrėžia, kad 2008 metais įvykus reorganizacijai, pareiškėjas, būdamas reorganizuojamos įstaigos vadovu, pažeisdamas Reorganizavimo sąlygų nuostatas, neperdavė informacijos apie jo turėtas nepanaudotas atostogas. Tokiu būdu nuo 2008 metų Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o nuo 2012 metų ir Klaipėdos AVPK nebuvo perduota prievolė atsiskaityti pareiškėjui už jo 2001 metų nepanaudotas atostogas. Pažymi, jog Klaipėdos AVPK apie pareiškėjo turėtas nepanaudotas atostogas už 2001 metus sužinojo pačiam pareiškėjui parašius prašymą atsiskaityti su juo už nepanaudotas atostogas po jo atleidimo iš Klaipėdos AVPK. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas negali reikalauti Klaipėdos AVPK atsiskaityti už nepanaudotas atostogas, apie kurių buvimą Klaipėdos AVPK sužinojo tik nutrūkus darbo santykiams, nes duomenys apie nepanaudotas atostogas ir prievolė už jas atsiskaityti nebuvo perduota dėl paties pareiškėjo sąmoningų ir tyčinių veiksmų.
Nurodo, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, todėl remiantis Tvarkos aprašo 6.5, 7.1, 7.2, 8 punktų nuostatomis, pareiškėjui piniginė kompensacija už 2001 metų nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti lygi 0, kadangi nušalinimo nuo darbo laikas prilyginamas dirbtam laikui, bet darbo užmokestis nebuvo mokamas.
Prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl kompensacijos už 2001 metais nepanaudotas 40 dienų kasmetines atostogas priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo A. V. prašymo dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo pagrįstumas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 30-TE-1515 „Dėl vyresniojo komisaro A. V. atleidimo“ pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 29 d. atleistas iš vidaus tarnybos (Tarnybos bylos psl. 189). Įsakyme nurodyta, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas pareiškėjui nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos datą pakeitė, nustatant, kad A. V. iš vidaus tarnybos atleistas 2014 m. kovo 27 d. (II t., b. l. 25-31).
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad kasmetinės atostogos už 2001 metus nebuvo suteiktos, o jo atleidimo dieną už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo sumokėta kompensacija.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (minėta, toliau – ir Statutas), vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis). Statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Statuto nuostatos nenumato, kaip turi būti atsiskaitoma su pareigūnu už jo nepanaudotas kasmetines atostogas, kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju yra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1403/2011, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3128/2012). Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalis numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, o kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2001 m. sausio 2 d. buvo paskirtas Rietavo policijos komisariato komisaru, o nuo 2003 m. gruodžio 8 d. Rietavo policijos komisariato viršininku (I t., b. l. 32). Po įvykusio komisariatų reorganizavimo, pareiškėjas 2008 m. spalio 1 d. buvo pakirtas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Rietavo policijos skyriaus viršininku, o nuo 2012 m. balandžio 1 d. paskirtas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininku (I t., b. l. 32). 2001 ir 2002 metų asmens kortelių duomenimis nustatyta, kad 2001 m. spalio 1 d. pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje buvo 19 metų 2 mėnesiai ir 27 d. (I t., 65-74). Kasmetinės atostogos pareiškėjui buvo suteiktos nuo 2002 m. liepos 10 d. iki 2002 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2003 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 29 d., nuo 2004 m. liepos 5 d. iki rugpjūčio 9 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2002, 2003, 2004, 2005 metus (I t., b. l. 77-79). Pareiškėjas tarnybiniais pranešimais taip pat prašė suteikti kasmetines atostogas už 2005, 2006, 2007, 2008 metus (I t., b. l. 80-83). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktos atostogos ir už 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus (I t., b. l. 88-102). Duomenų, kad pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2001 metus, nėra. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos personalo valdybos 2015 m. kovo 14 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atostogų prašymai ir grafikai už 1997-2005 metus sunaikinti remiantis su Lietuvos valstybės naujuoju archyvu suderintu Policijos departamento 2011 m. gruodžio 19 d. dokumentų sunaikinimo aktu Nr. 5-IL-1738 (I t., b. l. 77).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad kasmetinių atostogų suteikimo darbuotojams (pareigūnams) atitinkamą apskaitą (darbuotojų prašymų, darbdavio įsakymų registraciją ir pan.) turi vesti darbdavys, nagrinėjamu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad pareiškėjui buvo suteiktos jam priklausančios kasmetinės atostogos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2668-662/2015). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2001 metus.
Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos laikinąjį vidaus tarnybos įstatymą (1995 m. spalio 31 d. įstatymo Nr. I-1080 redakcija, galiojusi nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.) vidaus tarnybos pareigūnams, ištarnavusiems vidaus reikalų sistemoje nuo 15 metų iki 20 metų, priklausė 40 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų (27 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad 2001 m. spalio 1 d. pareiškėjo darbo stažas vidaus tarnyboje buvo 19 metų 2 mėnesiai ir 27 d., remiantis Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 27 straipsniu, darytina išvada, kad pareiškėjui už 2001 metus priklausė 40 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, už kurias su pareiškėju jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta. Atsakovas nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčija fakto, kad pareiškėjas turėjo nepanaudotų atostogų už 2001 metus, tačiau teigia apie tai sužinojęs tik po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos kai pareiškėjas pateikė prašymą atsiskaityti su juo už 2001 metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Dėl šios priežasties atsakovas mano, kad pareiškėjo reikalavimui dėl kompensacijos už jo nepanaudotas atostogas yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir jį prašo taikyti.
Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje darbo santykiams nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos nereglamentavo. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo (įstatymas galiojęs iki 2003 m. sausio 1 d.) 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad atostogos suteikiamos kiekvienais darbo metais nustatytu laiku (1 dalis); atostogų laikas gali būti perkeltas šalims susitarus (2 dalis). Pagal Atostogų įstatymo 16 straipsnio (1996 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. I-1288 redakcija, galiojusi nuo 1996 m. gegužės 8 d. iki 2003 m. sausio 1 d.) 1 dalį darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija neleidžiama. Kai dėl darbo santykių pasibaigimo darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenustato kitaip. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusiame Darbo įstatymų kodekso 81 straipsnyje taip pat buvo nustatytas draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija.
Minėta, jog pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu galiojusio Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalis numatė, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, <...> kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu galiojusių įstatymų nuostatos darbuotojo (pareigūno) teisė reikalauti piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo siejama tik su darbo (tarnybos) santykių pasibaigimu. Kadangi iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas iš viso neturėjo teisės gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, iki šio momento ieškininės senaties termino eiga reikalavimui priteisti piniginę kompensaciją už atostogas net ir negalėjo prasidėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-156/2012). Teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pareiškėjas įgijo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną, ir tą dieną jo teisė galimai buvo pažeista, nes Statuto 58 straipsnio 1 dalis įpareigoja su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną. Tad senaties termino kreiptis į teismą su skundu eiga prasidėjo nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Minėta, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 30-TE-1515 pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas nuo 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimu atleidimo iš vidaus tarnybos data pakeista ir nustatyta, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas 2014 m. kovo 27 d. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą 2015 m. sausio 21 d. (I t., b. l. 4), t. y. akivaizdu, jog pareiškėjas nepraleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino.
Atsakovas nagrinėjamoje byloje teigia, jog duomenys apie nepanaudotas atostogas ir prievolė Telšių AVPK, o nuo 2012 m. ir Klaipėdos AVPK nebuvo perduota dėl paties pareiškėjo sąmoningų ir tyčinių veiksmų, kadangi pareiškėjas, būdamas savarankiškos įstaigos vadovu, tikslu užtikrinti sklandų ir tinkamą reorganizuojamų įstaigų veiklos tęstinumą ir perimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, turėjo pareigą perduoti visą informaciją – tame tarpe ir duomenis apie savo, kaip Rietavo policijos komisariato viršininko turėtas nepanaudotas atostogas, reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai.
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko, Plungės rajono policijos komisariato viršininko, Rietavo policijos komisariato viršininko ir Telšių rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. 73-V-37/78-V-31/44-V-13/86-V-23 „Dėl Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo policijos komisariato reorganizavimo prijungimo būdu prie Telšių rajono policijos komisariato sąlygų paskelbimo“ (minėta, toliau – ir Reorganizavimo sąlygos) 5 punkte numatytas reorganizavimo būdas – prijungimo, prijungiant Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo policijos komisariatus prie Telšių rajono policijos komisariato. Reorganizavimo sąlygų 32 punkte numatyta, kad pagal 2008 m. spalio 1 d. buhalterinės apskaitos duomenis reorganizuojamų įstaigų turtas, teisės bei prievolės perduodamos reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai. Reorganizuojant reorganizuojamas įstaigas užtikrinamas šių policijos įstaigų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų socialinė apsauga (Reorganizavimo sąlygų 35 punktas). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 5-V-136 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktu buvo nustatyta, kad Klaipėdos AVPK yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybių ir Telšių apskrities Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių teritorijose (I t., b. l. 104-106, 150).
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Rietavo policijos komisariatas reorganizacijos metu nuo 2008 m. priklausė Telšių AVPK, o nuo 2012 m. Klaipėdos AVPK. Minėtame reglamentavime expressis verbis išdėstyta, jog užtikrinamas policijos įstaigų (tame tarpe ir Rietavo policijos komisariato) veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų socialinė apsauga, todėl atsakovo argumentas, kad Telšių AVPK, o nuo 2012 m. ir Klaipėdos AVPK neperdavus duomenų apie nepanaudotas pareiškėjo atostogas, nebuvo perduota ir prievolė atsiskaityti už 2001 metų atostogas, laikytinas nepagrįstu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose, kuriose ginčai kilę iš valstybės tarnybos teisinių santykių, būtent atsakovas paprastai privalo įrodyti visiško atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu faktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat pažymėta, kad kasmetinių atostogų suteikimo darbuotojams (pareigūnams) apskaitą (darbuotojų prašymų, darbdavio įsakymų registraciją ir pan.) turi vesti darbdavys, o ne darbuotojas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-156/2012). Todėl atsakovo argumentas, kad reorganizacijos metu pareiškėjui netinkamai vykdžius savo pareigas ir neperdavus duomenų apie nepanaudotas atostogas, pareiškėjas negali reikalauti Klaipėdos AVPK atsiskaityti už nepanaudotas atostogas, laikytinas nepagrįstu.
Atsakovas taip pat teigia, kad remiantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 6.5, 7.1, 7.2, 8 punktų nuostatomis, pareiškėjui piniginė kompensacija už 2001 m. nepanaudotas atostogas turi būti lygi 0, kadangi nušalinimo nuo darbo laikas prilyginamas dirbtam laikui, bet darbo užmokestis nebuvo mokamas.
Tvarkos aprašas nustato darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno, išskyrus nurodytus Tvarkos aprašo 2 punkte, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos (1 punktas). Tvarkos aprašo 7.1 punkte įtvirtinta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Tvarkos aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Tvarkos aprašo 7.2 punkte numatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius) (7.3 punktas). Tvarkos aprašo 7.5 punkte numatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurio darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutarime konstatavo, kad dirbančiojo teisė į kasmetines mokamas atostogas – jo konstitucinė teisė (Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad įstatyme nustatant iš Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalies kylančios konstitucinės teisės į kasmetines mokamas atostogas esmines įgyvendinimo sąlygas turi būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų dirbantiems asmenims galimybę realiai pasinaudoti šia savo konstitucine teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmeniui negalint realiai pasinaudoti šia savo teise turi būti užtikrinta teisinga kompensacija už kasmetines mokamas atostogas. Ir priešingai, negali būti tokios situacijos, kai už nepanaudotas kasmetines atostogas kompensacijai mokėti vidutinis darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 7.5 punkte įtvirtinta taisykle. Tokiu atveju būtų paneigta šios konstitucinės vertybės (garantijos) esmė ir kartu toks kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimas neabejotinai iškreiptų minėtos konstitucinės teisės į kasmetines mokamas atostogas paskirtį ir esmę bei suponuotų šios teisės pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. A662-1366/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad susidariusioje situacijoje (apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) būtina taikyti Tvarkos aprašo 7.1 punkto nuostatas, taip pat vadovautis bendraisiais teisės principais (teisingumo ir protingumo) ir skaičiuojamąjį laikotarpį Tvarkos aprašo 7.1 punkto prasme laikyti 3 mėnesius iki nušalinimo nuo pareigų, t. y. 2013 m. lapkričio, spalio ir rugsėjo mėnesius.
Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A1-581 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2013 metams patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintas 2013 metų metinis darbo dienų koeficientas esant penkių darbo dienų savaitei lygus 0,7. Todėl skaičiuojant kompensacijos už nepanaudotas kasmetines mokamas atostogas dydį, nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičius daugintinas iš šio koeficiento: 40 x 0,7 = 28 darbo dienų.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – 50,75 Eur bei pateikė piniginės kompensacijos apskaičiavimą už kasmetines atostogas, nurodydamas, jog ji yra 1420,92 Eur (50,75 Eur x 28 darbo dienos), t. y. pareiškėjas kasmetinių atostogų kompensaciją apskaičiavo vadovaudamasis minėto Tvarkos aprašo nuostatomis. Pabrėžtina, kad atsakovas duomenų apie pareiškėjo gautą vidutinį darbo užmokestį iki jo nušalinimo nuo pareigų nepateikė ir neginčija pareiškėjo piniginės kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas kasmetines atostogas, tik nurodo, kad pareiškėjui piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti lygi 0, kadangi nušalinimo nuo darbo laikas prilyginamas dirbtam laikui. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo išmokėti 1420,92 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po 16,25 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki kol atsakovas sumokės priklausančią kompensaciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis yra suformavęs praktiką, jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. birželio 7 d. Nr. N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010; 2015 m. kovo 17 d. Nr. A-466-143/2015 ir kt.).
Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinant ir taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės, ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju, jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010;2012 m. gegužės 21 d. Nr. A492-1779/2012; 2012 m. birželio 4 d. nutartis Nr. A520-2330/2012).
Pažymėtina, kad apie tai, ar pažeidė darbdavys savo pareigą laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir ar jam taikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisinio poveikio priemonės, sprendžiama pagal darbuotojo atleidimo dienos padėtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistina kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką nebūtų priteista tokio dydžio, kad susidarytų pernelyg didelė disproporcija tarp darbuotojams priklausančių darbo pajamų už jų išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jų darbo pajamas viršijančios kompensacijos, nes tokia situacija nebūtų suderinama su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamose bylose taip pat vadovaujasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikiamais Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo išaiškinimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011, 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2331/2013). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012; kt.)
Proporcingumo principas reikalauja, kad darbdaviui skiriama sankcija būtų adekvati pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį taip pat turi būti vadovaujamasi ir Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais. Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, turėtų atkreipti dėmesį ir įvertinti, ar pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai tam, kad tokios situacijos nebūtų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-3972012).
Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad tam tikrais atvejais tik formaliai nustatant tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali būti vertinamas teismo kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Priteisus vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką reikštų nepagrįstą, pernelyg didelę disproporciją, neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką priteisimas nebūtų suderinamas su Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.
Remiantis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjui jo atleidimo iš vidaus tarnybos metu buvo išmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo (tarnybos) teisiniais santykiais susijusios išmokos. Pareiškėjui nebuvo išmokėta tik kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2001 metus, apie kurią atsakovas sužinojo tik po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir pačiam pareiškėjui pateikus prašymą Klaipėdos AVPK atsiskaityti su juo už nepanaudotas atostogas. Pažymėtina, kad įsakymuose dėl kasmetinių atostogų suteikimo pareiškėjui buvo konkrečiai nurodoma, už kuriuos metus yra suteikiamos kasmetinės atostogos. Vykstant policijos komisariatų reorganizavimui pareiškėjas buvo Rietavo policijos komisariato viršininku, t. y. iš esmės atsakingas už įstaigos veiklą bei prievolių ir kitų dokumentų perdavimą (Reorganizavimo sąlygų 32 punktas) Telšių AVPK, o vėliau ir Klaipėdos AVPK. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad vykdant atsiskaitymą su pareiškėju jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną buvo neišmokėta tik kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2001 metus, apie kurias pareiškėjas atsakovo neinformavo iki darbo santykių nutraukimo bei vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (juridinio asmens kodas 191008577) pareiškėjui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išmokėti piniginę kompensaciją už 2001 metų nepanaudotas kasmetines atostogas – 1420,92 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų ir 92 centus).
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.