Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Š. padarė LR ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

R. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už nedidelį chuliganizmą, kuris LR ATPK 174 straipsnio dispozicijoje apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. R. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, elgėsi įžūliai, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų E. G. Z., V. A. R. ir E. D. parodymais.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad liudytojos E. G. Z. nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad liudytojos E. G. Z. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų V. A. R. ir E. D. parodymai bei administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad liudytojų V. A. R. ir E. D. parodymai yra logiški ir nuoseklūs nuo pirmųjų apklausų policijoje, vieni kitus tarpusavyje papildo. Nenustatyta jokių pagrindų, dėl ko šios liudytojos galėjo būti suinteresuotos apkalbėti R. Š. ar duoti melagingus parodymus. Dėl šių aplinkybių apeliantės teiginys, kad liudytojų V. A. R. ir E. D. nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantė nurodo, kad nepažeidė viešosios tvarkos, tačiau šis teiginys paneigiamas liudytojų V. A. R. ir E. D. parodymais. Liudytoja V. A. R. parodė, kad 2012-06-27 vakare ėjo laiptine ir trečiame aukšte išgirdo triukšmą (b. l. 28). Liudytoja E. D. parodė, kad 2012-06-27 apie 19.00 val. rakindama buto duris išgirdo necenzūrinius žodžius, palipo vienu aukštu žemyn. Matė R. Š. lipančią žemyn, ji koliojosi (b. l. 28). Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad R. Š. pažeidė viešąją tvarką, nes jos necenzūrinius žodžius, išsakytus namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, girdėjo kaimynės ir paneigia apeliantės teiginį, kad konflikto tarp jos ir E.G. Z. metu kitų asmenų laiptinėje nebuvo.

Priešingai nei teigia apeliantė, liudytoja V. V. nenurodė, kad konflikto tarp apeliantės ir E. G. Z. metu buvo namuose. Ši liudytoja nurodė, kad nieko nežino apie konfliktą, vykusį laiptinėje 2012-06-27. Todėl apeliantės teiginys dėl liudytojos V. V. nurodytų aplinkybių yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo R. Š. ir liudytojo K. G. duotais parodymais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. Š. parodymai vertintini kaip jos gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės, K. G. parodymai vertintini kaip pagalba R. Š., nes jis yra suinteresuotas R. Š. palankia bylos baigtimi.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė LR ATPK 286 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, sprendžia, kad teismo nutarimas atitinka visus LR ATPK 286 straipsnyje nurodytus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamus reikalavimus.

Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas atliko veiksmus, kurie nėra numatyti administracinėje teisenoje, nes E. G. Z. buvo apklausta kaip liudytoja, o baigiant bylos nagrinėjimą jai buvo leista pasisakyti kaip nukentėjusiajai, nors byloje ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas (LR ATPK 273 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas nenumato, kad asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala, turi būti pripažintas nukentėjusiuoju atskiru nutarimu. Pakanka fakto, kad asmeniui administraciniu teisės pažeidimu būtų padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Minėtame LR ATPK straipsnyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis apklausiamas kaip liudytojas, todėl teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų E. G. Z. apklausęs, vadovaudamasis liudytojo apklausos taisyklėmis. Viena iš nukentėjusiojo procesinių teisių yra teisė pareikšti prašymus, todėl teismas pagrįstai leido E. G. Z. pasisakyti baigiamųjų kalbų metu ir išreikšti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo baigties.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustosios asmenybę, skirtą nuobaudą individualizavo tinkamai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.