- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 2-14722-512/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- O. P.-J.
- Atsakovas
- AB ,,Swedbank“, K. J.
- Trečiasis asmuo
- T. J., V. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė, Ramunė Kičiatovienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės O. P.-J. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienė, atsakovo AB ,,Swedbank“ atstovui V. Š., trečiojo asmens T. J. atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P.-J. ieškinį atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims T. J., V. P. (V. P.), UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl santuokinio turto padalijimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. J. patikslintą ieškinį ieškovei O. P.-J., atsakovui K. J., tretiesiems asmenims V. P., AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl skolos priteisimo bei ieškovės O. P.-J. priešieškinį į trečiojo asmens patikslintą ieškinį su savarankiškais reikalavimais atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims V. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“, T. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2010-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2011-02-10 – su patikslintu ieškiniu, prašydama: nutraukti santuoką esant sutuoktinio kaltei ir išspręsti visus kitus klausimus, susijusius su santuoka. Teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 santuoką nutraukė, o santuokoje įgyto turto padalijimas sprendžiamas teismo 2011-05-03 nutartimi išskirtoje byloje. Ieškovė 2014-07-08 ieškinio dalyko pakeitimo pareiškimu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą taip: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 7999,30 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 9354,73 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovei 677,71 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažinti 2005-08-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo; pripažinti 28353,80 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo K. J. asmenine nuosavybe bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo T. J. 2011-08-23 ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš sutuoktinių K. J. ir O. P.-J. solidariai 11458,23 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; taip pat priteisti iš jų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas, bet 2014-10-03 pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš K. J. ir O. P.-J. solidariai 15287,01 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas taip: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 11458,23 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos, priteisti iš K. J. ir O. P.-J. solidariai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. paskolą mokėjo T. J. ir jos mama N. J.. Iš viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 11458,23 Eur. Prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieškovei visiškai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymą vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieškovę pradėjo vykdyti UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieškovei ir atsakovui nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neišgalint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 24387,61 Eur draudimo išmokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T. J. kreditorei AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 2933,85 Eur bei 894,92 Eur sumokėjo kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. už ieškovę ir atsakovą yra įvykdžiusi solidariąją prievolę – sumokėjusi bendrą 15287,00 Eur sumą.
Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. J. 7298,42 Eur iš nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) įgytas lėšas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš T. J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.-J. ir K. J. po 130,32 Eur nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 24 dienos iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad turtą, kurį po santuokos nutraukimo šalys turi pasidalinti sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du automobiliai, dėl kurių tarp šalių ginčo nėra. Prašo butą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo. Nurodo, kad T. J. yra K. J. sesuo. Ji neturėjo gyvenamojo ploto, bet norėjo gyventi Kaune ir studijuoti aukštojoje mokykloje. Neturėjo pajamų ir negalėjo įsigyti nuosavybėn savo būsto. Taip pat ji negalėjo gauti paskolos banke, nes kreditinė įstaiga išduodama paskolą, atsižvelgia į kredito gavėjo turtinę padėtį ir pajamas. Todėl K. J., norėdamas padėti savo seseriai T., nusprendė savo vardu apiforminti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą, paimdamas 33016 Eur paskolą iš banko „Swedbank“. Butas buvo pirktas tik tam, kad jame gyventų T. J.. K. J. ir T. J. įtikino O. P. J., kad butas bus skirtas T. J., kuri pati mokės komunalinius mokesčius ir vykdys kasmėnesinius mokėjimus bankui pagal kredito sutartį. Iš esmės faktiškai kreditą ėmė ir butą pirko T. J.. Tačiau tarp brolio ir sesers buvo sutarta, kad dokumentai bus įforminti K. J. vardu dėl jų paminėtų priežasčių. Būtent tokiam susitarimui dėl buto įgijimo pritarė O. P. J. ir sutiko būti laiduotoja kredito sutartyje, kurią pasirašė K. J.. Teigė, kad minėtą kreditą 33016,68 Eur sumai bankas 2005-08-01 išdavė būtent asmeniškai K. J., o ne šeimos poreikiams tenkinti. Kredito sutartyje net nurodyta kredito paskirtis: buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o nurodytą butą pagal 2005-08-11 notariškai patvirtintą sutartį K. J. vardu pirko T. J., veikdama pagal įgaliojimą. Nurodė, kad ieškovė laidavimo sutartį pasirašė tik formaliai, nes atsakovas paaiškino, kad be jos negalės įforminti sandorio, todėl jai klausimų jokių nekilo. Viską šeimoje spręsdavo atsakovas, tą patvirtina ir į bylą pateiktas ekspertizės aktas.
Atsiliepimas
Atsakovo AB „Swedbank“ atstovas visiškai su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškovė banko atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, jos reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštaraujantys sutarčių vykdymo, sąžiningumo, protingumo principams. Pažymėjo, jog paraiškoje dėl kredito gavimo šalys bankui turi nurodyti viską – kam, kokiu tikslu yra imamas kreditas, kas laiduoja. Ieškovės atstovės į bylą pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovė butą (duomenys neskelbtini) laikė savu, nes atsakovas ekspertui nurodė, kad ieškovė užpuolė butą. Ieškovė pati pasirašė laidavimo sutartį, nurodė, kad sąlygas suprato ir su jomis sutiko pasirašydama, banke jai buvo viskas paaiškinta. Be to, ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovė yra protinga, mąstanti, rami, išsilavinusi, todėl negalėjo suklysti dėl sandorio sudarymo, suklydimo fakto neįrodė. Nors ieškovė nurodė, kad butas iš tikrųjų pirktas trečiajam asmeniui, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neginčija, be kita ko, šios aplinkybės neturi įtakos laidavimo sutarčiai. Ieškovė nenurodo ir neįrodinėja banko nesąžiningumo sudarant kredito bei laidavimo sutartį, todėl jos reikalavimas panaikinti su banku pasirašytą laidavimo sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovas K. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo T. J. ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaiko patikslintą ieškinį su savarankiškais reikalavimais, prašo patenkinti, o priešieškinį į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį - atmesti. Prašo priteisti iš K. J. ir O. P.-J. solidariai 15287,00 Eur sumą, 5 proc. metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2005 m. paskolą mokėjo T. J. ir jos mama N. J.. Prasidėjus ieškovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieškovei visiškai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymą vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieškovę pradėjo vykdyti UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieškovei ir atsakovui nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neišgalint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T. J. kreditoriui AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 2933,85 Eur bei 894,92 Eur sumokėjo kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teigia, kad trečiasis asmuo T. J. už ieškovę ir atsakovą yra įvykdžiusi solidariąją prievolę – sumokėjusi 15287,00 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmestinas, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė O. P.-J. ir atsakovas K. J. susituokė (duomenys neskelbtini) KLAIPĖDOS STAČIATIKIŲ VISŲ RUSŲ ŠVENTŲJŲ PARAPIJOJE, Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje išduotas santuokos liudijimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo išskirti 2011-05-03 nutartimi į atskirą bylą. Šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo registruotiną turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 97900,00 Lt (28353,80 Eur) vertės, registruotas atsakovo vardu; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2005-08-01 su AB banku AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ieškovė 2005-08-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, jog yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį 2005-08-11 sudarė atsakovo įgaliotas trečiasis asmuo T. (T.) J.
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovė prašo pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo. Kredito sutartis, kurios įvykdymui užtikrinti ieškovė laidavo, ir butas buvo pirktas tik tam, kad jame gyventų atsakovo K. J. sesuo T. J.. Tarp brolio ir sesers buvo sutarta, kad dokumentai bus įforminti K. J. vardu dėl to, kad T. J. neturėjo finansinių galimybių įsigyti turtą ir gauti kreditą. Nurodė, kad ieškovė laidavimo sutartį pasirašė tik formaliai, nes atsakovas paaiškino, kad be jos negalės įforminti sandorio, todėl jai klausimų jokių nekilo.
CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
Laidavimui paprastai yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį laiduojama. Paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryšiai, todėl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles. Ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta 2005-08-01, ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, santuokos nutraukimo byla inicijuota tik 2010 m. Tagi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo atsakovo, už kurio įsipareigojimus laidavo, sutuoktinė. Tai reiškia, kad ji galėjo įvertinti atsakovo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus bei juos įvykdyti. Vieno sutuoktinio laidavimas už kito sutuoktinio prievoles, ypač jam imant kreditą santuokos metu bendram turtui įgyti, – įprasta kreditavimo santykių praktika, todėl ieškovės teiginiai, kad, sudarydama laidavimo sandorį, ji buvo atsakovo suklaidinta, kelia pagrįstų abejonių, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovė žinojo, kad santuokos metu yra sudaroma buto pirkimo bei kreditavimo sutartis šiam butui įsigyti. Nors ieškovė nurodo, kad butas iš tikrųjų buvo perkamas trečiajam asmeniui T. J., tačiau neginčija, kad jai buvo žinoma, kad butas registruojamas jos sutuoktinio vardu, kredito sutartį sudaro jos sutuoktinis. Ieškovei asmeniškai dalyvavusiai kreditavimo santykiuose, bendravusiai su banko atstovais pasirašant laidavimo sutartį, turėjo būti žinoma, kad kredito grąžinimo vykdymas turi būti užtikrinamas.
Suklydimas laikomas klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo momentu (CK1.90 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo vardu pagal įgaliojimą visada veikė T. J., tačiau nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovė žinojo, jog kredito sutartį sudaro jos sutuoktinis, jo vardu santuokos metu perkamas butas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji klaidingai suprato faktines ir teisines laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Įstatymai nedraudžia asmeniui sudaryti sandorius veikiant per trečiąjį asmenį. Nors pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo vardu sudarė T. J., tačiau ieškovė suvokė, kad ji veikia pagal įgaliojimą atsakovo, bet ne savo vardu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė trečiajam asmeniui suteikė įgaliojimą tik hipotekos sandoriui įregistruoti, nesudaro pagrindo laidavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik atsakovo vardu, ieškovei nesant pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nebuvo būtina išduoti įgaliojimo tokiam sandoriui sudaryti. Laidavimo sutartį pasirašė pati ieškovė, patvirtino parašu, kad jai yra žinomos kredito sutarties sąlygos, žino, kad atsakomybė pagal prievoles bankui yra solidari. Bankų įstatyme yra nustatyta, kad prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimus padarinius bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Banko atstovo teigimu, šią pareigą bankas įvykdė, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė bankui jokių pretenzijų ir neturi, taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neatskleidžia, kokia konkreti informacija, galėjusi lemti esminį jos suklydimą sudarant laidavimo sutartį, nebuvo suteikta, nuslėpta ar buvo išaiškinta ne pagal tikrąją jos prasmę. Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių. Nurodytos objektyviai egzistavusios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio esmę. Išskyrus tai, kad, ieškovės nuomone, butas buvo pirktas atsakovo seseriai – trečiajam asmeniui T. J., ieškovė nenurodo jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jos valia sudarant ginčo sandorį galėjo būti neteisingai išreikšta. Sandorio sudarymas, ieškovės nuomone, jai nenaudingomis sąlygomis, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Tais atvejais, kai šalis suklysta dėl sandorio perspektyvų, netaikomos sandorio negaliojimo suklydus taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes, nėra pagrindo suklydimo faktui nustatyti, be to, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti laidavimo sandorį, t. y. buvo apgauta, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, nėra pagrindo pripažinti laidavimo sandorio negaliojančiu.
Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių
Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.
Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).
Nustatyta, kad šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo registruotiną turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2005-08-01 su AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ieškovė 2005-08-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, jog yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.
Šioje byloje ginčas vyksta dėl šalių nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat dėl atsakovo prievolės pagal 2005-08-01 su AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pasirašytą kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pripažinimo jo asmenine prievole.
Iš byloje esančios 2005-08-01 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė atsakovas, matyti, jog pasirašydamas kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, jis patvirtino, jog kredito sutartis sudaryta sutuoktinei sutinkant, gautas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti ir kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Ieškovė tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Be to, patvirtino, jog jai yra žinomos ir suprantamos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari, todėl bankui nutraukus kredito sutartį turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis patvirtinta, kad yra sutuoktinės laidavimas prisiimti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, dėl to nėra aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma CK 3.109 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra įrodymų, kad AB „Swedbank“ sutiko, kad solidarioji prievolė, nutraukiant santuoką, būtų modifikuojama, tai yra pripažįstama atsakovo asmenine prievole, ginčo tarp šalių, jog butas įgytas santuokos metu, taip pat nėra.
Ieškovė prašo butą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, prievolę bankui taip pat pripažinti jo asmenine, nurodydama, kad butas iš esmės buvo perkamas trečiajam asmeniui T. J., kuri ten ir gyveno. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Buto pirkimo metu 2005 m., o ir vėliau santuokos nutraukimo metu 2010 m. ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bute gyveno trečiasis asmuo sutuoktinio bendro turto režimo nepaneigia. Sutarčių laisvės principas užtikrina nuosavybės teisės savininkams teisę su įsigytu turtu elgtis savo nuožiūra ir leisti juo naudotis ar apsigyventi kitiems asmenims. Ieškovė tam niekada neprieštaravo. Anksčiau byloje nustatyta, kad ieškovė suvokė visų sandorių sudarymo aplinkybes, jiems neprieštaravo.
Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomos aplinkybės, kad butas jai nereikalingas, pirktas trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Juo labiau, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi pagal prievoles bankui už įsigytą turtą, todėl nekilnojamąjį turtą pripažinus tik atsakovo asmenine nuosavybe tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo kriterijų. Pažymėta, kad šalys visais atvejais turi galimybę laisvai elgtis su joms priklausančiu turtu, todėl ieškovei manant, kad turtas jai nereikalingas, šalys gali jį perleisti kitiems asmenims ir taip atsiskaityti su kreditoriumi. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, į tai, kad kreditorius nesutinka, jog prievolė po santuokos nutraukimo būtų modifikuota, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį buto, prievolę bankui paliekant solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
Ieškovė taip pat prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovui K. J. nuosavybės teisę į keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo tarp santuokoje įgytų automobilių padalinimo tarp šalių nekilo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovei priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Taip pat prašė priteisti iš atsakovo K. J. ieškovei O. P.-J. 677,71 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgytą turto dalį. Ieškovė nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra 7999,30 Eur vertės, o automobilis (duomenys neskelbtini) – 9354,73 Eur vertės.
CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šioje civilinėje byloje teismas turi būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vertės ginčo byloje nėra, atsakovas 2016-02-17 pateikė duomenis, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė 2011-03-07 duomenimis buvo 5841,63 Eur.
Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, vertina tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirmoji registracija 2003-11-18, automobilio (duomenys neskelbtini) – 2004 m. Šalys duomenų, kokia abiejų automobilių vertė sprendimo priėmimo dieną, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad dalintinas turtas yra automobiliai, kurių vertė su kiekvienais metais vis mažėja, todėl nėra pagrindo priteisti kompensaciją, vadovaujantis 2011 m. ar ankstesnių metų turto verčių duomenimis. Manytina, kad sprendimo priėmimo dieną abiejų automobilių vertė yra panaši, šalys priešingų duomenų nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo atmestinas.
Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti nuomos mokestį
Ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.-J. ir K. J. 7298,42 Eur nuomos mokesčio už buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama priteisti iš trečiojo asmens nuomos mokestį, rašytinės nuomos sutarties nepateikė. Nors tarp fizinių asmenų nuomos sutartis gali būti ir žodinė (CK 6.579 str. 2 d.), tačiau ieškovė neįrodė nuomos teisinių santykių tarp šalių buvimo. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo, kad trečiasis asmuo T. J. gyveno ieškovei ir atsakovui priklausančiame bute, nėra. Aiškinantis nuomos teisinių santykių tarp šalių buvimo faktą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo yra atsakovo sesuo, ji buvusių sutuoktinių bute pradėjo gyventi jiems gyvenant santuokoje, mokėjo komunalinius mokesčius, pagal pateiktus rašytinius įrodymus mokėjo ir įmokas bankui pagal kredito sutartį. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo gyveno ginčo bute, nepatvirtina nuomos teisinių santykių tarp šalių buvimo fakto. Pažymėtina, kad nekilnojamuoju daiktu šalys gali naudotis ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, panaudos ir kt. Ieškovė reikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio pradėjo tik santuokos nutraukimo metu, nuo pat buto įsigijimo momento 2005 m. ji jokių pretenzijų trečiajam asmeniui nereiškė, nuomos mokesčio nereikalavo, nors žinojo, kad T. J. gyvena jiems su atsakovu priklausančiame bute. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, nėra pagrindo išvadai, kad T. J. ginčo butu naudojosi atlygintinai. Kaip minėta, sutarčių laisvės principas leidžia šalims spręsti, ar suteikti turtą naudotis tretiesiems asmenims naudotis atlygintinai ar neatlygintinai. Ieškovei neginčijant, kad T. J. gyvenant ginčo bute, ji mokėjo komunalinius mokesčius, kai kurias įmokas pagal kredito sutartį, nėra pagrindo teigti, kad šalys, kurias siejo artimi šeimyniniai ryšiai, dar papildomai susitarė dėl nuomos mokesčio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės priešieškinio reikalavimai atmestini.
Dėl trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų
2016-09-08 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, kuria bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį nenagrinėtą, pažeidė proceso ir materialinės teisės normas. Teismas, būdamas šios kategorijos bylose aktyvus, privalėjo nustatyti šio trečiojo asmens prievolės pobūdį net ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėtini trečiojo asmens T. J. pareikšti savarankiški reikalavimai. Trečiasis asmuo T. J. prašo priteisti iš K. J. ir O. P.-J. solidariai 15287,00 Eur sumą, kurią ji sumokėjo kreditoriams AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip ji pati teigia, vykdydama K. J. ir O. P.-J. solidariąją prievolę.
Kaip jau minėta nagrinėjant bylą, atsakovas 2005-08-01 su AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ieškovė 2005-08-01 su AB ,,Swedbank“ sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, jog jai yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari. Kaip nurodo T. J. savo procesiniuose dokumentuose, ji su broliu (atsakovu K. J.) buvo susitarę, jog ji kurį laiką, kol pagerės K. J. finansinė padėtis, mokės kreditoriui AB ,,Swedbank“ paskolą už butą (duomenys neskelbtini), o vėliau jis pinigus T. J. grąžins. Teismo posėdžio metu T. J., nurodo, kad kartu su savo mama N. J. nuo 2005 m. mokėjo įmokas kreditoriui AB „Swedbank“, o vėliau ir kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta kad nuo 2005 m. paskolą mokėjo T. J. ir jos mama N. J.. Iš viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 11458,23 Eur. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T. J. kreditoriui AB „Swedbank“ sumokėjo 2933,85 Eur bei 894,92 Eur sumokėjo kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. kreditoriams AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš viso yra sumokėjusi 15287,00 Eur sumą.
LR CK 6.51 str. 1 d. nustatyta, kad tretysis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t.y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Taigi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo T. J., įgyvendindama regreso teisę, reiškia reikalavimą skolininkams K. J. ir O. P.-J. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl sutuoktinių turtinių prievolių pobūdžio nustatė, kad K. J. ir O. P.-J. prievolė kreditoriui AB ,,Swedbank“ yra solidari, todėl neabejotina, kad šioje byloje skolos dalį sumokėjusi T. J. turi regreso teisę išsiieškoti sumokėtą sumą iš skolininkų K. J. ir O. P.-J. solidariai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškina, kad trečiajam asmeniui, įvykdžius dalį pagrindinės prievolės ir kreditoriui priėmus tokį prievolės įvykdymą, trečiajam asmeniui pereina regreso teisė į skolininko turtą dėl sumokėtos skolos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015).
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas trečiajam asmeniui T. J. priteisti solidariai iš K. J. ir O. P.-J. 15287,00 Eur sumą.
Patenkinus šį reikalavimą, yra pagrindas trečiajam asmeniui T. J. iš K. J. ir O. P.-J. priteistina 5 procentų dydžio metines palūkanas taip: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 11458,23 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str. 1 d).
Nustatyta, kad 2011-05-09 daliniu sprendimu buvo paskirstytos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu.
Tiek sprendžiant santuokos nutraukimo ir su juo susijusius klausimus, tiek dalijant sutuoktinių turtą ieškovė reiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir turto padalijimo. Iš civilinės bylos Nr. N2-906-122/2011 medžiagos matyti, kad už neturtinius reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) ieškovė sumokėjo 76,44 Eur. Patenkinus jos reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo visiškai, o dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 57,33 Eur už šiuos reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio. Už byloje pareikštus turtinius reikalavimus ieškovė sumokėjo 686,40 Eur žyminio mokesčio. Teismui patenkinus 33 proc. ieškovės turtinių reikalavimų, t. y. reikalavimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) priteisimo (atmetus reikalavimus dėl buto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe bei dėl kompensacijos priteisimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 226,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už turtinius reikalavimus.
Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1280,12 Eur atstovavimo išlaidų, 484,00 Eur papildomų atstovavimo išlaidų bei 418,5 Eur už dokumentų vertimus. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, ieškovės turtėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinus nagrinėjamoje byloje bei 2011-05-09 daliniu sprendimu patenkintus ieškovės reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės – 50 proc., dėl išlaikymo priteisimo – 60 proc., dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc., dėl turto padalijimo – 33 proc.), laikytina, kad patenkinta 60 proc. visų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1309,57 Eur turėtų atstovavimo bei dokumentų vertimo išlaidų.
Atmetus ieškovės priešieškinį, žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį, ieškovei nepriteistinas.
Trečiasis asmuo T. J. pateikė duomenis, kad turėjo 1124,81 Eur išlaidų, kas sudaro 144,81 Eur žyminio mokesčio, 100,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 580,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 300,00 Eur papildomų atstovavimo išlaidų. Patenkinus trečiojo asmens ieškinį visiškai, iš K. J. ir O. P.-J. priteistina po 562,41 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui T. J..
Atsakovas K. J. pateikė duomenis, kad patyrė 50 Eur išlaidų, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nustatyta, kad atsakovas skundė tik sprendimo dalį, susijusią su trečiojo asmens pareikštais savarankiškais reikalavimais. Trečiojo asmens ieškinį patenkinus visiškai, atsakovui patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Atsakovas AB ,,Swedbank“ pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 144,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas skundė sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys dėl prievolės modifikavimo ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patenkintas. Nagrinėjamoje byloje minėti ieškovės reikalavimai atmesti, todėl atsakovui AB ,,Swedbank“ iš ieškovės priteistina 144 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės O. P. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
- priteisti O. P. – J. ir K. J. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
- priteisti ieškovei O. P. – J. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
- priteisti atsakovui K. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad O. P. – J. ir K. J. prievolės AB „Swedbank“ pagal 2005-08-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariomis prievolėmis.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Ieškovės O. P. J. priešieškinį į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais T. J. ieškinį tenkinti.
T. J. priteisti solidariai iš K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. P.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) 15287,00 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas taip: nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-10-14 iki 2014-10-02 nuo 11458,23 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos.
Priteisti ieškovei O. P. – J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini),1535,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. J., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. P.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistina po 562,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui K. J., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur bylinėjimos išlaidų iš ieškovės O. P. – J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš O. P. – J., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų AB Swedbank naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.