- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- I-1624-331/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00503-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Jura Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- J. R., O. R., V. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisių Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R. (J. R.), O. R., V. R. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-11-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimu Nr. (9.8) I-6743 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą O. R. reklamos ir informacijos biuro „VILBRI“ ir J. R. mokslinės – gamybinės prekybinės firmos „VARIANTAS“ skolas Fondo biudžetui pripažinti beviltiškomis ir jas nurašyti (b. l. 52-53).
Šalies argumentai
Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą su skundais (b. 1. 1-8, 33-35) prašydami:
1) panaikinti 2012-11-14 VSDFV sprendimą Nr. (9.8) 1-6743 tuo pripažįstant pareiškėjų J. R. ir O. R. apie 100 000 00 Lt skolas biudžetui beviltiškomis; pripažinti apie 100 000 00 Lt skolas biudžetui pareiškėjų nuostoliais, arba įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VSDFV, R. šeimos tariamas skolas biudžetui išskaityti iš PVM permokos sumos 4 2574 194,00 Lt, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir VSDFV Vilniaus skyriaus įstaigų pasisavintass PVM permokos (J. R. IĮ „Variantas“ 971 625,00 Lt bei J. R. IĮ „Soltis“ neapskaičiuota 302 569,00 Lt PVM permoka) bei likutį grąžinti įmonių „Variantas“ ir buvusios „Soltis“ savininkui J. R.;
2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VSDFV, pareiškėjams J. R., O. R. ir V. R. žalos atlyginimą - 4,5 mln. Lt (t. y. simbolišką sumą — 1 procentą iš 450 mln. Lt padarytos žalos);
3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VSDFV, pareiškėjų J. R., O. R. V. R. naudai 350 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų simbolišką sumą;
4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VSDFV, pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. naudai 150 Lt turtinės žalos bei 30 Lt teismo išlaidų.
Pareiškėjai paaiškino, kad nesutinka su VSDFV sprendime išdėstytais argumentais, jog nėra įstatymuose nurodytų pagrindų. Mano, kad turėjo būti laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. nustatytų valstybės tarnautojų principų, o ypač pagarbos žmogui ir valstybei. Valstybės institucijos privalėjo atsižvelgti į garantuojamas teises ir laisves, kitus įstatymus, principus, kuriais vadovaujantis, pareiškėjų susidariusi skola VSDFV turėjo būti pripažinta beviltiška. Laiko, kad VSDFV atstovaujantys pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų, dėl ko pareiškėjams buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.
Teigia, kad neigiami VSDFV veiksmų padariniai ir toliau blogina pareiškėjų ekonominę ir socialinę padėtį, nes jie dėl objektyvių aplinkybių atsakingų valdininkų, pareigūnų ir tarnautojų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, liko be turto (450 mln. litų). Su minėtų įstaigų ir institucijų pareigūnų ir tarnautojų pagalba buvo dirbtinai sudaryta galimybė nuslėpti R. šeimos turto grobstymą, neteisėtą praturtėjimą, nuosavybės įforminimą suinteresuotiems fiziniams asmenims, kurie neteisėtai ir nepagrįstai disponuoja R. šeimos lėšomis.
Pareiškėjų nuomone, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normos turi būti vertinamos plačiau. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 2 d. 9 p. turėtų būti taikytinas pareiškėjams, kadangi dėl sunkios materialinės padėties jie neturi jokių galimybių padengti tariamai susidariusią skolą VSDFV biudžetui. Pareiškėjai gyveno ir šiuo metu gyvena tik iš skiriamų neįgalumo pašalpų, dėl nustatyto nedarbingumo negali pilnu etatu dirbti, jų pajamos labai nedidelės, kurių dalis nuskaitoma antstolių pagal jiems pateiktus neteisėtus ir ginčijamus vykdomuosius raštus. Jų turtas bei sąskaitos bankuose areštuotos, todėl nei pareiškėjai, nei jų individualios įmonės negali atlikti jokių finansinių ar kitokių operacijų, sudaryti sutarčių ar perleisti turtą. Šios aplinkybės privalėjo būti vertinamos ir į jas turėjo būti atsižvelgta, tačiau valstybės institucijos to neatliko. Taip ne tik didėjo pareiškėjų skolos valstybei, jie patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Nurodo, kad dėl valdančiųjų institucijų valdininkų, pareigūnų ir tarnautojų neteisėtų veiksmų patyrė 4500 kartų daugiau žalos negu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir VSDFV Vilniaus skyrius (100 000 Lt), todėl pareiškėjų skola biudžetui turi būti nurašyta arba pripažinta pareiškėjų nuostoliais. Mano, kad egzistuoja visos valstybės ir jos pareigūnų atsakomybei kilti nustatytinos sąlygos. Pareiškėjai akivaizdžiai patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, o ši žala kilo tik dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu. Šie pareigūnai neveikė taip, kaip jų pareigas nustato įstatymai, aplaidžiai ir neatsakingai vykdė savo funkcijas, dėl ko atsirado tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. pareiškėjai neteko iš esmės viso savo turto, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo sugadinta jų sveikata. Valstybės institucijos, pareigūnai laiku nesiėmė priemonių užkirsti neteisėtiems aktams kelio (išdavė neteisėtus statybų leidimus), taip pat netinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas (per ilgai užsitęsę, neatidžiai vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kurių metu tyčia nebuvo renkami ir vertinami įrodymai, neteisėtai nusavino pareiškėjams priklausiusį grąžinti PVM permokos likutį ir dirbtinai sukūrė skolinius įsipareigojimus valstybei), viršijo savo įgaliojimus (antstoliai vykdė išieškojimus pagal neteisėtus vykdomuosius raštus). Pareiškėjai neteko jiems teisėtai priklausiusio PVM permokos likučio grąžinimo. Dėl netektų lėšų jie negalėjo finansuoti jiems priklausiusių įmonių ir jų veiklos. Tai lėmė pareiškėjų verslo žlugimą, pajamų netekimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, dėl neteisėtų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus (dėl itin blogo pragyvenimo lygio, buities, žlugusio verslo, neteisėtų ir nepagrįstų antstolių persekiojimų). Tai lėmė, kad J. R. ir O. R. pablogėjo sveikata, pradėtos mokėti socialinės pašalpos, į kurias buvo nukreipti antstolių išieškojimai.
Teigia, kad pareiškėjų skolos VSDFV atsirado ne dėl jų kaltės. Jei pareiškėjai būtų turėję galimybę atsiskaityti su valstybės institucijomis, jie tai ir būtų padarę. Tačiau dėl ilgai besitęsiančių teisminių procesų baudžiamosiose, administracinėse bei civilinėse bylose, sprendimų jose vilkinimo bei kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiškėjai neturėjo jokių galimybių padengti tariamas skolas valstybei. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl valstybės institucijų, t. y. VSDFV ir VMI neteisėtų veiksmų pareiškėjams nuosavybės teise priklausęs turtas buvo neteisėtai atimtas, o pareiškėjams dirbtinai sukurta skolų mokėjimo prievolė.
Pareiškėjai ir jų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 109-115, 118-123) todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. )
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV atsiliepime (b. 1. 50-51) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad savarankiškai dirbančio asmens beviltiška gali būti pripažinta draudėjo skola, kurios neįmanoma išieškoti, kai yra visos Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2006-07-25 įsakymu Nr. V-315 (toliau – ir Taisyklės) 9 punkte nurodytos sąlygos: skola senesnė nei penkeri metai; sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis; asmuo neturi turto arba turimas turtas yra nelikvidus; individuali įmonė likviduojama.
R. reklamos ir informacijos biuro „VILBRI“ ir J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „VARIANTAS“ įmokos nėra neskaičiuotos jau penkis metus, todėl neatitinka Taisyklėse numatytos sąlygos, jog skolos yra senesnės nei penkeri metai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis R. reklamos ir informacijos biuras „VILBRI“ ir J. R. mokslinė-gamybinė prekybinė firma „VARIANTAS“ yra veikiančios individualios įmonės, todėl jos neatitinka Taisyklėse numatytos sąlygos, jog individuali įmonė turi būti likviduojama. Skundo nagrinėjimo metu nė vienas iš pareiškėjų nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, todėl R. reklamos ir informacijos biuro „VILBRI“ ir J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „VARIANTAS“ skolų Fondo biudžetui pripažinti beviltiškomis ir jas nurašyti nebuvo teisinio pagrindo.
Dėl žalos atlyginimo paaiškino, kad pareiškėjai byloje ginčija VSDFV 2012-11-14 sprendimą Nr. (9.8) 1-6743, todėl nėra priežastinio ryšio tarp VSDFV ginčijamo sprendimo ir pareiškėjų nurodomos milijoninės žalos, patirtos dėl neva negrąžintos PVM permokos, neteisėtų antstolių veiksmų ir kt. Pareiškime tik nurodomas žalos dydis, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai žalą arba nuostolius iš tikrųjų patyrė. VSDFV nuomone, nėra nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintų civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų elementų. Pažymėjo, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų teisėtumą išieškant įmokas, kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo jau yra apskundę teismui ir šių veiksmų teisėtumas jau yra nagrinėjamas kitoje byloje (proceso Nr. 3-61-3-00503-2012-6).
VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 108, 124), jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 109-115, 121,123) todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 107, 125), jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjų skolų VSDFV biudžetui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjų prašymas pripažinti jų privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolas VSDFV biudžetui beviltiškomis, yra pagrįstas, ar VSDFV tarnautojų veiksmai buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjams buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-09-24 nutartimi: 1) panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-13 sprendimą Nr. (9.1) 3-31121 ir VSDFV 2011-08-11 sprendimą Nr. (9.8) I-4969; 2) įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių J. R., O. R., 2010-08-04/2011-03-23 prašymus perduoti nagrinėti VSDFV (Adm. byla Nr. I-976-580-2012).
VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas LVAT 2012-09-24 nutartį, teikė VSDFV nagrinėti J. R., O. R. ir V. R. 2010-08-04/2011-03-23 prašymus bei su J. R. ir O. R. skola VSDFV biudžetui susijusią medžiagą (b. l. 54-56).
VSDFV, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus ir pateiktą medžiagą, 2012-11-14 sprendimu Nr. (9.8) I-6743 konstatavo, kad V. R. įmonė nėra skolinga VSDFV biudžetui, o R. reklamos ir informacijos biuro „VILBRI“ ir J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „VARIANTAS“ skolų VSDFV biudžetui pripažinti beviltiškomis ir jas nurašyti nėra teisinio pagrindo. VSDFV netenkino pareiškėjų prašymo dėl J. R. ir O. R. privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos už 2010 metus pripažinimo beviltiška, nes pareiškėjų prašymas neatitiko Taisyklių 9 punkte nurodytų visų sąlygų, kurioms esant draudėjo skola gali būti pripažinta beviltiška (b. l. 52-53).
Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, pateikė skundą teismui ir prašo šį sprendimą panaikinti, paaiškino, kad jiems jokia skola VSDFV biudžetui neturi būti skaičiuojama, valdininkai veikė neteisėtai, dėl jų neteisėtų veiksmų patyrė 4 500 kartų daugiau žalos negu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir VSDFV Vilniaus skyrius (100 000 Lt), todėl skola biudžetui turi būti nurašyta arba pripažinta pareiškėjų nuostoliais. Pareiškėjai akivaizdžiai patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, o ši žala kilo tik dėl valstybės pareigūnų, būtent VSDFV, VMI, ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų, antstolių, neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu. Šie pareigūnai neveikė taip, kaip jų pareigas nustato įstatymai, aplaidžiai ir neatsakingai vykdė savo funkcijas, dėl ko atsirado tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. pareiškėjai neteko iš esmės viso savo turto, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo sugadinta jų sveikata.
Ginčo klausimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau - SDĮ), VSDFV direktoriaus 2006-07-25 įsakymu Nr. V-315 patvirtintos Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo.
Pagal SDĮ 29 straipsnio 2 dalies 9 punktą VSDFV turi teisę pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
Taisyklės nustato sąlygas, atvejus ir kriterijus, kuriais socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolos gali būti pripažintos beviltiškomis, būtinus veiksmus ir jų atlikimo tvarką. VSDFV direktorius, remdamasis Taisyklių 13 punktu, priima sprendimus pripažinti ar nepripažinti draudėjų skolas beviltiškomis ir juos įformina VSDFV direktoriaus sprendimais. Šių Taisyklių 9 punkte nurodytos tokios sąlygos, kurioms esant savarankiškai dirbančio asmens beviltiška skola gali būti pripažinta, t. y. skola senesnė nei penkeri metai; sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis; asmuo neturi turto arba turimas turtas yra nelikvidus; individuali įmonė likviduojama.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VSDFV ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjai neatitinka Taisyklių 9 punkto nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų galima pareiškėjų privalomojo sveikatos draudimo skolas VSDFV biudžetui pripažinti beviltiškomis arba jas nurašyti. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis J. R. mokslinė-gamybinė firma „Variantas“ ir R. reklamos ir informacijos biuras „Vilbri“ yra veikiančios individualios įmonės ir neturi likviduojamų įmonių statuso, jos neatitinka Taisyklėse numatytos sąlygos, jog individuali įmonė turi būti likviduojama. R. reklamos ir informacijos biuro „VILBRI“ ir J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „VARIANTAS“ įmokos yra skaičiuojamos, skolos yra ne senesnės nei penkeri metai. Nei vienas iš pareiškėjų VSDFV Vilniaus skyriui, nei teismui nepateikė sunkią ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinančių dokumentų. Taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV 2012-11-14 sprendimą Nr. (9.8) I-6743 bei pripažinti minėtų individualių įmonių VSD įmokų skolas beviltiškomis.
Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti 1 0000000 Lt skolas biudžetui pareiškėjų nuostoliais, įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VSDFV R. šeimos tariamas skolas biudžetui išskaityti iš PVM permokos sumos 4 2574 194,00 Lt, likutį grąžinti įmonių „Variantas“ ir buvusios „Soltis“ savininkui J. R.. Pareiškėjai apskritai nepateikė jokių įrodymų šioms skaičiuojamoms sumoms pagrįsti, nenurodė aplinkybių, iš kur šios sumos atsirado, skunde tik nurodomas žalos dydis, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai žalą arba nuostolius iš tikrųjų patyrė.
Pareiškėjų reikalavimai priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VSDFV, pareiškėjams J. R., O. R. ir V. R. žalos atlyginimą 4,5 mln. Lt, 350 000 Lt neturtinę žalą bei 150 Lt turtinės žalos, negali būti tenkinami. Sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjų reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, yra būtina nustatyti, ar jo nurodytas viešojo administravimo subjektas, t. y. VSDFV tarnautojai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjų teisėms, laisvėms ir interesams, ir, ar pareiškėjams dėl to buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjai įrodinėdami tarnautojų neteisėtus veiksmus iš esmės remiasi faktu, jog VSDFV neva nepagrįstai nepripažino jų privalomojo sveikatos draudimo įmokų beviltiškomis ir jų nenurašė. Teismas su tokiais pareiškėjų argumentais sutikti negali, nes VSDFV ginčo sprendimas teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra priežastinio ryšio tarp VSDFV ginčijamo sprendimo ir pareiškėjų nurodomos milijoninės žalos, patirtos dėl neva negrąžintos PVM permokos, neteisėtų antstolių veiksmų. Pareiškėjai neįrodė tarnautojų neteisėtų veiksmų, kurie yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurių neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Ši nuostata galioja, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Taigi, turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta turtinė žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju turtinės žalos atlyginimo galimybę numato Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, kuriame pasakyta, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teismui nenustačius bent vieno civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, civilinė atsakomybė nekyla. Kadangi pareiškėjai neįrodė civilinės atsakomybės pagrindo – kaltų veiksmų, todėl teismas, nesant civilinės atsakomybės pagrindų visumos, jų reikalavimus atmeta.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytų VSDFV tarnautojų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. VSDFV tarnautojai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, nėra jokio pagrindo nustatyti jų neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjų atžvilgiu. Taigi nesant būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nėra pagrindo ir atlyginti pareiškėjams tariamai padarytos žalos.
Pareiškėjai prašė priteisti 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kelionės pas advokatą, konsultacijos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjų skundas nėra tenkinamas, todėl nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjų J. R., O. R., V. R. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.