Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. kovo 30 d.; atsakovui nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui T. J. siuntė ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pakartotinai procesiniai dokumentai buvo du kartus siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie darbovietę nėra. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. rugpjūčio 27 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

3. 2020 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą ieškovei pašalinus trūkumus ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas T. J. su uždaraja akcine bendrove (toliau – UAB) „mogo LT“ 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT18122018/0030 (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ už mokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę Mercedes-Benz E 220 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Transporto priemonės perdavimo faktą patvirtina atsakovo pasirašytas 2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. PA18122018/0030. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ sutartį su atsakovu nutraukė 2019 m. vasario 13 d. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. vasario 6 d. elektroniniu paštu ir 2019 m. vasario 13 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai).

6. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo teisių į atsakovą T. J. perleidimo diena – 2019 m. liepos 17 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kaip nurodo ieškovė, apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu.

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.477 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti nuomos įmokas, iš atsakovo ieškovei priteistina 582,93 Eur nuomos mokesčio.

9. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal CK 6.493 straipsnį, nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.500 straipsnyje yra numatyta, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. CK 6.524 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

10. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo naudotis jam perduota transporto priemone rūpestingai ir atidžiai (sutarties 8.4.1. punktas), pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti (sutarties 8.4.7 punktas). Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad transporto priemonės gavėjas turi sumokėti transporto priemonės eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas. Remiantis 2019 m. vasario 12 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti transporto priemonės gedimai: bagažinės atidarymo mechanizmo remontas, galinio bamperio litavimas/ dažymas, bei rakto gamyba. Pažymėtina, kad, priimdamas transporto priemonę, 2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. PA18122018/0030, atsakovas patvirtino, kad matomų defektų transporto priemonė neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti 617,10 Eur turto vertės atstatymo išlaidų yra pagrįstas ir tenkinamas.

11. Taip pat sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad transporto priemonės gavėjas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu. Atsakovui geruoju negrąžinus transporto priemonės, remiantis byloje pateikta 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AKO501 pradinė kreditorė patyrė 115 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų transporto priemonės pervežimui iš Kauno į Vilnių, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja minėtų išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 315,03 Eur nesumokėtos skolos, kurią sudaro 582,93 Eur nuomos mokestis, 617,10 Eur turto vertės atstatymo išlaidos ir 115 Eur gabenimo išlaidos.

13. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad susitarimu šalys susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu (sutarties 10.8 punktas). Sutarties pagrindinių nuostatų 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonės vertė sutarties sudarymo metu yra 6 000 Eur, taip pat sutartyje šalys patvirtino likutinės vertės nustatymo grafiką. Remiantis byloje pateikta medžiaga, iš atsakovo priteisiama 298,98 Eur dydžio sutartinė bauda (5 979,66 Eur likutinė vertė x 5 proc.).

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 10.3 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 118,35 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. kovo 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo nuomos įmokų, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 118,35 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

15. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 732,36 Eur (582,93 Eur + 617,10 Eur + 115 Eur + 298,98 Eur + 118,35 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 39 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje iš viso patirta 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybei priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 1 315,03 Eur skolą, 298,98 Eur baudą, 118,35 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 732,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.